Menkai kam terūpi, kiek tarnautojų sėdės Savivaldybės rūmuose

Praėjusiame „Pamario“ numeryje išspausdintas rašinys „Ar mažinti Savivaldybės darbuotojų?“, kuriame ieškota atsakymo į šį klausimą bei bandyta išsiaiškinti, kiek rajone yra gyventojų. Dėl Savivaldybės darbuotojų skaičiaus mažinimo savo nuomonę pateikė tik du Savivaldybės tarybos nariai, septyni – neatsakė.Savivaldybe.redag

Bandymas išsiaiškinti rajono gyventojų skaičių irgi buvo bevaisis. Šilutės rajone mažėjant gyventojų, pernai į Savivaldybės tarybą buvo išrinkti 25 nariai, anksčiau buvo 27. Savivaldybėje yra per 300 etatų. Ar reikėtų jų mažinti, ką konkretaus siūlytų politikai?
„Pamarys“ kreipėsi į skirtingoms partijoms priklausančius, taip pat tam tikras pareigas Savivaldybėje anksčiau ėjusius bei verslą išmanančius Savivaldybės tarybos narius Raimundą Ambrozaitį, Zigmantą Jaunių, Tomą Budrikį, Vaidą Pavilonį, Antaną Martinkų, Daivą Žebelienę, Povilą Tunaitį, Steponą Kazlauską ir Arvydą Jaką. Viešai skelbiamu elektroniniu paštu, kurio adresus nurodo Savivaldybė, išsiųstuose laiškuose sprendimus priimančios aukščiausios rajono valdžios narių teiravomės, ar tikslinga mažinti Savivaldybės darbuotojų skaičių, ar Savivaldybėje turėtų dirbti pensinio amžiaus žmonės, kodėl vieni skyrių vedėjai turi sekretores, kiti – ne, ar iš viso raštingas vedėjas šiais laikais privalo turėti dar ir sekretorę, pavaduotojų, jeigu skyriuje yra vyr., vyresn. specialistų? Klausėme, ar būtų tikslinga kai kuriuos skyrius sujungti ir mažinti vedėjų skaičių (toks taupymas taikomas jungiant mokyklas ir mažinant administracijos darbuotojų)?
„Gal paminėtumėte Savivaldybės darbuotojų, be kurių šios įstaigos veikla nepablogėtų, nes jų nuolatinis slankiojimas koridoriais perša mintį, kad algas gauna ir dykaduoniai? Kokių turite pasiūlymų, kaip Savivaldybė galėtų rodyti taupumo pavyzdį atsisakydama nereikalingų etatų?“ – buvo ir tokie du klausimai.
Atsakė tik 2 politikai iš 9, į kuriuos kreipėmės. Tai partijos Tvarka ir teisingumas atstovas, anksčiau mero pavaduotoju dirbęs Vaidas Pavilonis, priklausantis dabartinei valdančiajai partijai, bei opozicijoje esantis LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus lyderis, anksčiau buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius Raimundas Ambrozaitis.
Vaido Pavilonio atsakymas:
„Tikrai „užkabinote“ tą temą, kurią buvau iškėlęs koalicijos susirinkime bei Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, rodos, kai svarstėme mokyklų reorganizaciją. Tuomet Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės paklausiau, ar šio skyriaus specialistai kuruoja jiems paskirtas mokyklas ir yra už tai atsakingi? Ji patvirtino, kad taip yra. Jeigu mes mažiname mokyklų, jas jungdami, tai kam mums turėti tokį patį Švietimo skyriaus specialistų skaičių? Esu paskaičiavęs, kad Švietimo skyriuje suamžinus vieną etatą, trys „problematinės“ mokyklos būtų be skolų. Žinoma, gal tai tik smulkmena…“
Raimundo Ambrozaičio atsakymas:
„Manau, jog Savivaldybės tarnautojų skaičius turėtų būti toks, kad sugebėtų vykdyti Savivaldybei pavestas funkcijas. Nežinau, ar pateiktas klausimas apima tik Savivaldybės administraciją ir mero instituciją, ar ir Savivaldybės įstaigas, kurių steigėja yra Savivaldybė? Kai kuriais atvejais pagal tarnautojų atliekamo darbo specifiką, pavyzdžiui, Savivaldybės gydytojas, civilinės saugos specialistas, jie reikalingi nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus kitimo rajone“. Į klausimą, ar Savivaldybėje turėtų dirbti pensinio amžiaus darbuotojai, R. Ambrozaitis atsako: „Ne“. Kiti pastebėjimai yra tokie: „Savivaldybėje veikia „Vieno langelio“ principas, matyt, jis funkcionuoja ne taip, kaip turėtų. Viskas priklauso nuo darbų pasiskirstymo ir ką darbuotojas atlieka. Vedėjai, pavaduotojai, vyr. ir kiti specialistai – tai tik darbo užmokesčio diferencijavimas. Taip darbuotojų nesumažinsime, jeigu tik sekretorę pavadinsime specialiste, pavaduotoją – vyr. specialistu. Nors darbuotojų pareigybės vienodos, jie dirba skirtingais krūviais: vieni – atsipūtę, kiti kaip arkliai. Viskas priklauso nuo darbų paskirstymo.
Manau, kad reikėtų jungti seniūnijas: Juknaičių su Usėnų, Katyčių su Žemaičių Naumiesčio. Ar sujungti Katyčių su Usėnų, paliekant dabartiniuose seniūnijų centruose darbo vietą atvažiuojančiam specialistui bei panašiai. Kalbant apie Savivaldybės įstaigas, manau, kad kiekvienam vaikų darželiui, mokyklai nereikėtų turėti po ūkvedį, elektriką, santechniką. Savivaldybės turtu galėtų centralizuotai rūpintis Savivaldybės administracijos Ūkio skyrius, kai kurias paslaugas galima pirkti. Jeigu užtektų politinės valios pradėti ir protingai užbaigti Savivaldybės administracijos reorganizaciją, manau, kad jos metu išsigrynintų ir etatai, ir darbuotojai“.
„Pamarys“ Savivaldybėje domėjosi, kiek iš viso rajone yra iš biudžeto išlaikomų etatų. Jei tektų skaičiuoti švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų ir kt. įstaigų, taip pat ir Savivaldybės etatus, tokio skaičiaus valdžios rūmuose niekas nežino…
Skaitytojo komentaras
Išspausdinus straipsnį „Ar mažinti Savivaldybės darbuotojų?“, interneto svetainėje www.pamarys.eu sulaukta tokio komentaro: „Kažkas čia ne visai taip. Išties mažėjantis gyventojų skaičius turi tiesioginį ryšį su vietos valdžia – dabar turime 25 išrinktuosius Tarybos narius vietoj turėtų 27. Turime uždaromas, atsiprašau, kol kas dar reorganizuojamas mokyklas (rinkimai juk ant nosies, kaip čia dabar uždarinėsi). Tartum suprantama – mažėja besimokančių vaikų, nebeužtenka mokinio krepšelio lėšų, norint jas išlaikyti reikia papildomų steigėjo asignavimų švietimui. Bet iš kur šių lėšų bus, jeigu mokesčių mokėtojų mažėja… Tačiau lygiagrečiai palyginkime, kiek lėšų skiriama vietinės valdžios išlaikymui. Tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. T. y. atlyginimų ir išmokų plotmėje ir kitoms reikmėms (transportui, telefonams, kanceliarijai…) Padidėjimas ne procentais, o dešimtimis procentų, dešimtimis tūkstančių eurų, tarsi gyventume demografinio sprogimo išvakarėse ar jau jo metu… Baisiai nekoks vaizdelis.
Pasirodo, jei nedidėtų išlaidos transportui, nebūtų perkama naujų mobiliųjų telefonų ir nebūtų paslėpta iki IV ketvirčio kitų biudžeto fragmentų (būtent tada galima laisvai kilnoti ,,nepanaudotas“ lėšas), jei finansus tvarkytume kitaip nei įsivaizduojamo ,,demografinio sprogimo išvakarėse“ – pinigėlių būtų pakankamai išlaikyti reorganizuojamas mokyklas, kurios, beje, dabar vis tiek lieka tos pačios švietimo bendruomenės galvos skausmas…
Kita vertus, jei mažėja gyventojų, moksleivių – biudžeto pajamų – mokyklos uždaromos, sunku suvokti numatomas investicijas, pavyzdžiui, į sporto salę kartu su puse tūkstančio žiūrovų vietų prie Vydūno gimnazijos. Juk tai taip pat bus išlaikoma iš biudžeto… Lygiagrečiai pradedamą statyti naują multifunkcinį (koks gražus žodis) sporto ir pramogų centrą su tūkstantine žiūrovų sale ir dar numatomas investicijas, skirtas renovuoti jau esamus kultūros namus su puse tūkstančio žiūrovų vietų… Ir visa tai mažėjant gyventojų skaičiui?… Kažkas čia ne taip.“
Ką pavyko sužinoti?
Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bičkauskienė, bendravusi su „Pamariu“, aiškinantis rajono ir Šilutės miesto gyventojų skaičių, susidomėjo įvairiuose šaltiniuose skelbiamais skirtingais duomenimis. Laiške Statistikos departamentui R. Bičkauskienė nurodė, kad pagal šio departamento skelbiamą informaciją 2016 m. sausio 1 d. Šilutės rajone gyveno 41 120 gyventojų. Tačiau Gyventojų registro ir seniūnijų duomenys kitokie – 47 002 gyventojai. Skirtumas – 5882 gyventojai.
Žinant, kad gyventojų skaičius minimas įvairiose galimybių studijose, strategijose, bendruomenių projektuose ir kitur, jis svarbus ir neretai lemiamas skiriant finansavimą. Išties kyla prieštaravimų, kai vieni gyventojų skaičių ima iš Statistikos departamento nuorodų, kiti – iš Savivaldybės svetainės, kur duomenys pateikti iš seniūnijų.
Atsakymą atsiuntė Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja Inga Masiulaitytė-Šukevič. Paaiškinta, kad gyventojų skaičių departamentas nustato pagal metodiką, kuri parengta vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, Jungtinių Tautų Organizacijos Statistikos padalinio rekomendacijomis bei taikant statistinius ir matematinius skaičiavimo metodus.
Gyventojų skaičius metų pradžioje atnaujinamas tik statistinius atrankos kriterijus atitinkančiais Gyventojų registro duomenimis apie gimusius, mirusius, deklaravusius gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje, išvykimą iš Lietuvos ar atvykimą į Lietuvą. Statistikos departamento skelbiamas gyventojų skaičius skiriasi nuo Gyventojų registro teikiamo savivaldybėms asmenų skaičiaus, nes registras informuoja tik apie asmenis, gavus jų atvykimo ar išvykimo dokumentus ar įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėse. Registre nėra duomenų apie faktiškai gyvenančius Savivaldybėje asmenis, nes asmens deklaruota gyvenamoji vietas neatitinka faktinės gyvenamosios vietos.
Vadinasi, kiek iš tikrųjų likę gyventojų, tiksliai nežinoma…

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • .

    Valdžios žmonės leidžia sau neatsakyti paklausus… A, rinkimai negreitai… O visdėlto, būtų labai įdomu sužinoti prisiekusiūjų valdžiažmogių pavardes, kurie taip nesidrovėdami demonstruoja savo požiūrį į žiniasklaidą ir visuomenę.
    Tik ar užteks drąsos jas paviešinti?

  • Yra

    Neatsakiusiu pavardes yra straipsnyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite