Menkai kam terūpi, kiek tarnautojų sėdės Savivaldybės rūmuose

Praėjusiame „Pamario“ numeryje išspausdintas rašinys „Ar mažinti Savivaldybės darbuotojų?“, kuriame ieškota atsakymo į šį klausimą bei bandyta išsiaiškinti, kiek rajone yra gyventojų. Dėl Savivaldybės darbuotojų skaičiaus mažinimo savo nuomonę pateikė tik du Savivaldybės tarybos nariai, septyni – neatsakė.Savivaldybe.redag

Bandymas išsiaiškinti rajono gyventojų skaičių irgi buvo bevaisis. Šilutės rajone mažėjant gyventojų, pernai į Savivaldybės tarybą buvo išrinkti 25 nariai, anksčiau buvo 27. Savivaldybėje yra per 300 etatų. Ar reikėtų jų mažinti, ką konkretaus siūlytų politikai?
„Pamarys“ kreipėsi į skirtingoms partijoms priklausančius, taip pat tam tikras pareigas Savivaldybėje anksčiau ėjusius bei verslą išmanančius Savivaldybės tarybos narius Raimundą Ambrozaitį, Zigmantą Jaunių, Tomą Budrikį, Vaidą Pavilonį, Antaną Martinkų, Daivą Žebelienę, Povilą Tunaitį, Steponą Kazlauską ir Arvydą Jaką. Viešai skelbiamu elektroniniu paštu, kurio adresus nurodo Savivaldybė, išsiųstuose laiškuose sprendimus priimančios aukščiausios rajono valdžios narių teiravomės, ar tikslinga mažinti Savivaldybės darbuotojų skaičių, ar Savivaldybėje turėtų dirbti pensinio amžiaus žmonės, kodėl vieni skyrių vedėjai turi sekretores, kiti – ne, ar iš viso raštingas vedėjas šiais laikais privalo turėti dar ir sekretorę, pavaduotojų, jeigu skyriuje yra vyr., vyresn. specialistų? Klausėme, ar būtų tikslinga kai kuriuos skyrius sujungti ir mažinti vedėjų skaičių (toks taupymas taikomas jungiant mokyklas ir mažinant administracijos darbuotojų)?
„Gal paminėtumėte Savivaldybės darbuotojų, be kurių šios įstaigos veikla nepablogėtų, nes jų nuolatinis slankiojimas koridoriais perša mintį, kad algas gauna ir dykaduoniai? Kokių turite pasiūlymų, kaip Savivaldybė galėtų rodyti taupumo pavyzdį atsisakydama nereikalingų etatų?“ – buvo ir tokie du klausimai.
Atsakė tik 2 politikai iš 9, į kuriuos kreipėmės. Tai partijos Tvarka ir teisingumas atstovas, anksčiau mero pavaduotoju dirbęs Vaidas Pavilonis, priklausantis dabartinei valdančiajai partijai, bei opozicijoje esantis LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus lyderis, anksčiau buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius Raimundas Ambrozaitis.
Vaido Pavilonio atsakymas:
„Tikrai „užkabinote“ tą temą, kurią buvau iškėlęs koalicijos susirinkime bei Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, rodos, kai svarstėme mokyklų reorganizaciją. Tuomet Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės paklausiau, ar šio skyriaus specialistai kuruoja jiems paskirtas mokyklas ir yra už tai atsakingi? Ji patvirtino, kad taip yra. Jeigu mes mažiname mokyklų, jas jungdami, tai kam mums turėti tokį patį Švietimo skyriaus specialistų skaičių? Esu paskaičiavęs, kad Švietimo skyriuje suamžinus vieną etatą, trys „problematinės“ mokyklos būtų be skolų. Žinoma, gal tai tik smulkmena…“
Raimundo Ambrozaičio atsakymas:
„Manau, jog Savivaldybės tarnautojų skaičius turėtų būti toks, kad sugebėtų vykdyti Savivaldybei pavestas funkcijas. Nežinau, ar pateiktas klausimas apima tik Savivaldybės administraciją ir mero instituciją, ar ir Savivaldybės įstaigas, kurių steigėja yra Savivaldybė? Kai kuriais atvejais pagal tarnautojų atliekamo darbo specifiką, pavyzdžiui, Savivaldybės gydytojas, civilinės saugos specialistas, jie reikalingi nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus kitimo rajone“. Į klausimą, ar Savivaldybėje turėtų dirbti pensinio amžiaus darbuotojai, R. Ambrozaitis atsako: „Ne“. Kiti pastebėjimai yra tokie: „Savivaldybėje veikia „Vieno langelio“ principas, matyt, jis funkcionuoja ne taip, kaip turėtų. Viskas priklauso nuo darbų pasiskirstymo ir ką darbuotojas atlieka. Vedėjai, pavaduotojai, vyr. ir kiti specialistai – tai tik darbo užmokesčio diferencijavimas. Taip darbuotojų nesumažinsime, jeigu tik sekretorę pavadinsime specialiste, pavaduotoją – vyr. specialistu. Nors darbuotojų pareigybės vienodos, jie dirba skirtingais krūviais: vieni – atsipūtę, kiti kaip arkliai. Viskas priklauso nuo darbų paskirstymo.
Manau, kad reikėtų jungti seniūnijas: Juknaičių su Usėnų, Katyčių su Žemaičių Naumiesčio. Ar sujungti Katyčių su Usėnų, paliekant dabartiniuose seniūnijų centruose darbo vietą atvažiuojančiam specialistui bei panašiai. Kalbant apie Savivaldybės įstaigas, manau, kad kiekvienam vaikų darželiui, mokyklai nereikėtų turėti po ūkvedį, elektriką, santechniką. Savivaldybės turtu galėtų centralizuotai rūpintis Savivaldybės administracijos Ūkio skyrius, kai kurias paslaugas galima pirkti. Jeigu užtektų politinės valios pradėti ir protingai užbaigti Savivaldybės administracijos reorganizaciją, manau, kad jos metu išsigrynintų ir etatai, ir darbuotojai“.
„Pamarys“ Savivaldybėje domėjosi, kiek iš viso rajone yra iš biudžeto išlaikomų etatų. Jei tektų skaičiuoti švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų ir kt. įstaigų, taip pat ir Savivaldybės etatus, tokio skaičiaus valdžios rūmuose niekas nežino…
Skaitytojo komentaras
Išspausdinus straipsnį „Ar mažinti Savivaldybės darbuotojų?“, interneto svetainėje www.pamarys.eu sulaukta tokio komentaro: „Kažkas čia ne visai taip. Išties mažėjantis gyventojų skaičius turi tiesioginį ryšį su vietos valdžia – dabar turime 25 išrinktuosius Tarybos narius vietoj turėtų 27. Turime uždaromas, atsiprašau, kol kas dar reorganizuojamas mokyklas (rinkimai juk ant nosies, kaip čia dabar uždarinėsi). Tartum suprantama – mažėja besimokančių vaikų, nebeužtenka mokinio krepšelio lėšų, norint jas išlaikyti reikia papildomų steigėjo asignavimų švietimui. Bet iš kur šių lėšų bus, jeigu mokesčių mokėtojų mažėja… Tačiau lygiagrečiai palyginkime, kiek lėšų skiriama vietinės valdžios išlaikymui. Tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. T. y. atlyginimų ir išmokų plotmėje ir kitoms reikmėms (transportui, telefonams, kanceliarijai…) Padidėjimas ne procentais, o dešimtimis procentų, dešimtimis tūkstančių eurų, tarsi gyventume demografinio sprogimo išvakarėse ar jau jo metu… Baisiai nekoks vaizdelis.
Pasirodo, jei nedidėtų išlaidos transportui, nebūtų perkama naujų mobiliųjų telefonų ir nebūtų paslėpta iki IV ketvirčio kitų biudžeto fragmentų (būtent tada galima laisvai kilnoti ,,nepanaudotas“ lėšas), jei finansus tvarkytume kitaip nei įsivaizduojamo ,,demografinio sprogimo išvakarėse“ – pinigėlių būtų pakankamai išlaikyti reorganizuojamas mokyklas, kurios, beje, dabar vis tiek lieka tos pačios švietimo bendruomenės galvos skausmas…
Kita vertus, jei mažėja gyventojų, moksleivių – biudžeto pajamų – mokyklos uždaromos, sunku suvokti numatomas investicijas, pavyzdžiui, į sporto salę kartu su puse tūkstančio žiūrovų vietų prie Vydūno gimnazijos. Juk tai taip pat bus išlaikoma iš biudžeto… Lygiagrečiai pradedamą statyti naują multifunkcinį (koks gražus žodis) sporto ir pramogų centrą su tūkstantine žiūrovų sale ir dar numatomas investicijas, skirtas renovuoti jau esamus kultūros namus su puse tūkstančio žiūrovų vietų… Ir visa tai mažėjant gyventojų skaičiui?… Kažkas čia ne taip.“
Ką pavyko sužinoti?
Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bičkauskienė, bendravusi su „Pamariu“, aiškinantis rajono ir Šilutės miesto gyventojų skaičių, susidomėjo įvairiuose šaltiniuose skelbiamais skirtingais duomenimis. Laiške Statistikos departamentui R. Bičkauskienė nurodė, kad pagal šio departamento skelbiamą informaciją 2016 m. sausio 1 d. Šilutės rajone gyveno 41 120 gyventojų. Tačiau Gyventojų registro ir seniūnijų duomenys kitokie – 47 002 gyventojai. Skirtumas – 5882 gyventojai.
Žinant, kad gyventojų skaičius minimas įvairiose galimybių studijose, strategijose, bendruomenių projektuose ir kitur, jis svarbus ir neretai lemiamas skiriant finansavimą. Išties kyla prieštaravimų, kai vieni gyventojų skaičių ima iš Statistikos departamento nuorodų, kiti – iš Savivaldybės svetainės, kur duomenys pateikti iš seniūnijų.
Atsakymą atsiuntė Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja Inga Masiulaitytė-Šukevič. Paaiškinta, kad gyventojų skaičių departamentas nustato pagal metodiką, kuri parengta vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, Jungtinių Tautų Organizacijos Statistikos padalinio rekomendacijomis bei taikant statistinius ir matematinius skaičiavimo metodus.
Gyventojų skaičius metų pradžioje atnaujinamas tik statistinius atrankos kriterijus atitinkančiais Gyventojų registro duomenimis apie gimusius, mirusius, deklaravusius gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje, išvykimą iš Lietuvos ar atvykimą į Lietuvą. Statistikos departamento skelbiamas gyventojų skaičius skiriasi nuo Gyventojų registro teikiamo savivaldybėms asmenų skaičiaus, nes registras informuoja tik apie asmenis, gavus jų atvykimo ar išvykimo dokumentus ar įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėse. Registre nėra duomenų apie faktiškai gyvenančius Savivaldybėje asmenis, nes asmens deklaruota gyvenamoji vietas neatitinka faktinės gyvenamosios vietos.
Vadinasi, kiek iš tikrųjų likę gyventojų, tiksliai nežinoma…

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 65

2 komentarai

  • .

    Valdžios žmonės leidžia sau neatsakyti paklausus… A, rinkimai negreitai… O visdėlto, būtų labai įdomu sužinoti prisiekusiūjų valdžiažmogių pavardes, kurie taip nesidrovėdami demonstruoja savo požiūrį į žiniasklaidą ir visuomenę.
    Tik ar užteks drąsos jas paviešinti?

  • Yra

    Neatsakiusiu pavardes yra straipsnyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite