Menkai kam terūpi, kiek tarnautojų sėdės Savivaldybės rūmuose

Praėjusiame „Pamario“ numeryje išspausdintas rašinys „Ar mažinti Savivaldybės darbuotojų?“, kuriame ieškota atsakymo į šį klausimą bei bandyta išsiaiškinti, kiek rajone yra gyventojų. Dėl Savivaldybės darbuotojų skaičiaus mažinimo savo nuomonę pateikė tik du Savivaldybės tarybos nariai, septyni – neatsakė.Savivaldybe.redag

Bandymas išsiaiškinti rajono gyventojų skaičių irgi buvo bevaisis. Šilutės rajone mažėjant gyventojų, pernai į Savivaldybės tarybą buvo išrinkti 25 nariai, anksčiau buvo 27. Savivaldybėje yra per 300 etatų. Ar reikėtų jų mažinti, ką konkretaus siūlytų politikai?
„Pamarys“ kreipėsi į skirtingoms partijoms priklausančius, taip pat tam tikras pareigas Savivaldybėje anksčiau ėjusius bei verslą išmanančius Savivaldybės tarybos narius Raimundą Ambrozaitį, Zigmantą Jaunių, Tomą Budrikį, Vaidą Pavilonį, Antaną Martinkų, Daivą Žebelienę, Povilą Tunaitį, Steponą Kazlauską ir Arvydą Jaką. Viešai skelbiamu elektroniniu paštu, kurio adresus nurodo Savivaldybė, išsiųstuose laiškuose sprendimus priimančios aukščiausios rajono valdžios narių teiravomės, ar tikslinga mažinti Savivaldybės darbuotojų skaičių, ar Savivaldybėje turėtų dirbti pensinio amžiaus žmonės, kodėl vieni skyrių vedėjai turi sekretores, kiti – ne, ar iš viso raštingas vedėjas šiais laikais privalo turėti dar ir sekretorę, pavaduotojų, jeigu skyriuje yra vyr., vyresn. specialistų? Klausėme, ar būtų tikslinga kai kuriuos skyrius sujungti ir mažinti vedėjų skaičių (toks taupymas taikomas jungiant mokyklas ir mažinant administracijos darbuotojų)?
„Gal paminėtumėte Savivaldybės darbuotojų, be kurių šios įstaigos veikla nepablogėtų, nes jų nuolatinis slankiojimas koridoriais perša mintį, kad algas gauna ir dykaduoniai? Kokių turite pasiūlymų, kaip Savivaldybė galėtų rodyti taupumo pavyzdį atsisakydama nereikalingų etatų?“ – buvo ir tokie du klausimai.
Atsakė tik 2 politikai iš 9, į kuriuos kreipėmės. Tai partijos Tvarka ir teisingumas atstovas, anksčiau mero pavaduotoju dirbęs Vaidas Pavilonis, priklausantis dabartinei valdančiajai partijai, bei opozicijoje esantis LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus lyderis, anksčiau buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius Raimundas Ambrozaitis.
Vaido Pavilonio atsakymas:
„Tikrai „užkabinote“ tą temą, kurią buvau iškėlęs koalicijos susirinkime bei Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, rodos, kai svarstėme mokyklų reorganizaciją. Tuomet Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės paklausiau, ar šio skyriaus specialistai kuruoja jiems paskirtas mokyklas ir yra už tai atsakingi? Ji patvirtino, kad taip yra. Jeigu mes mažiname mokyklų, jas jungdami, tai kam mums turėti tokį patį Švietimo skyriaus specialistų skaičių? Esu paskaičiavęs, kad Švietimo skyriuje suamžinus vieną etatą, trys „problematinės“ mokyklos būtų be skolų. Žinoma, gal tai tik smulkmena…“
Raimundo Ambrozaičio atsakymas:
„Manau, jog Savivaldybės tarnautojų skaičius turėtų būti toks, kad sugebėtų vykdyti Savivaldybei pavestas funkcijas. Nežinau, ar pateiktas klausimas apima tik Savivaldybės administraciją ir mero instituciją, ar ir Savivaldybės įstaigas, kurių steigėja yra Savivaldybė? Kai kuriais atvejais pagal tarnautojų atliekamo darbo specifiką, pavyzdžiui, Savivaldybės gydytojas, civilinės saugos specialistas, jie reikalingi nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus kitimo rajone“. Į klausimą, ar Savivaldybėje turėtų dirbti pensinio amžiaus darbuotojai, R. Ambrozaitis atsako: „Ne“. Kiti pastebėjimai yra tokie: „Savivaldybėje veikia „Vieno langelio“ principas, matyt, jis funkcionuoja ne taip, kaip turėtų. Viskas priklauso nuo darbų pasiskirstymo ir ką darbuotojas atlieka. Vedėjai, pavaduotojai, vyr. ir kiti specialistai – tai tik darbo užmokesčio diferencijavimas. Taip darbuotojų nesumažinsime, jeigu tik sekretorę pavadinsime specialiste, pavaduotoją – vyr. specialistu. Nors darbuotojų pareigybės vienodos, jie dirba skirtingais krūviais: vieni – atsipūtę, kiti kaip arkliai. Viskas priklauso nuo darbų paskirstymo.
Manau, kad reikėtų jungti seniūnijas: Juknaičių su Usėnų, Katyčių su Žemaičių Naumiesčio. Ar sujungti Katyčių su Usėnų, paliekant dabartiniuose seniūnijų centruose darbo vietą atvažiuojančiam specialistui bei panašiai. Kalbant apie Savivaldybės įstaigas, manau, kad kiekvienam vaikų darželiui, mokyklai nereikėtų turėti po ūkvedį, elektriką, santechniką. Savivaldybės turtu galėtų centralizuotai rūpintis Savivaldybės administracijos Ūkio skyrius, kai kurias paslaugas galima pirkti. Jeigu užtektų politinės valios pradėti ir protingai užbaigti Savivaldybės administracijos reorganizaciją, manau, kad jos metu išsigrynintų ir etatai, ir darbuotojai“.
„Pamarys“ Savivaldybėje domėjosi, kiek iš viso rajone yra iš biudžeto išlaikomų etatų. Jei tektų skaičiuoti švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų ir kt. įstaigų, taip pat ir Savivaldybės etatus, tokio skaičiaus valdžios rūmuose niekas nežino…
Skaitytojo komentaras
Išspausdinus straipsnį „Ar mažinti Savivaldybės darbuotojų?“, interneto svetainėje www.pamarys.eu sulaukta tokio komentaro: „Kažkas čia ne visai taip. Išties mažėjantis gyventojų skaičius turi tiesioginį ryšį su vietos valdžia – dabar turime 25 išrinktuosius Tarybos narius vietoj turėtų 27. Turime uždaromas, atsiprašau, kol kas dar reorganizuojamas mokyklas (rinkimai juk ant nosies, kaip čia dabar uždarinėsi). Tartum suprantama – mažėja besimokančių vaikų, nebeužtenka mokinio krepšelio lėšų, norint jas išlaikyti reikia papildomų steigėjo asignavimų švietimui. Bet iš kur šių lėšų bus, jeigu mokesčių mokėtojų mažėja… Tačiau lygiagrečiai palyginkime, kiek lėšų skiriama vietinės valdžios išlaikymui. Tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. T. y. atlyginimų ir išmokų plotmėje ir kitoms reikmėms (transportui, telefonams, kanceliarijai…) Padidėjimas ne procentais, o dešimtimis procentų, dešimtimis tūkstančių eurų, tarsi gyventume demografinio sprogimo išvakarėse ar jau jo metu… Baisiai nekoks vaizdelis.
Pasirodo, jei nedidėtų išlaidos transportui, nebūtų perkama naujų mobiliųjų telefonų ir nebūtų paslėpta iki IV ketvirčio kitų biudžeto fragmentų (būtent tada galima laisvai kilnoti ,,nepanaudotas“ lėšas), jei finansus tvarkytume kitaip nei įsivaizduojamo ,,demografinio sprogimo išvakarėse“ – pinigėlių būtų pakankamai išlaikyti reorganizuojamas mokyklas, kurios, beje, dabar vis tiek lieka tos pačios švietimo bendruomenės galvos skausmas…
Kita vertus, jei mažėja gyventojų, moksleivių – biudžeto pajamų – mokyklos uždaromos, sunku suvokti numatomas investicijas, pavyzdžiui, į sporto salę kartu su puse tūkstančio žiūrovų vietų prie Vydūno gimnazijos. Juk tai taip pat bus išlaikoma iš biudžeto… Lygiagrečiai pradedamą statyti naują multifunkcinį (koks gražus žodis) sporto ir pramogų centrą su tūkstantine žiūrovų sale ir dar numatomas investicijas, skirtas renovuoti jau esamus kultūros namus su puse tūkstančio žiūrovų vietų… Ir visa tai mažėjant gyventojų skaičiui?… Kažkas čia ne taip.“
Ką pavyko sužinoti?
Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bičkauskienė, bendravusi su „Pamariu“, aiškinantis rajono ir Šilutės miesto gyventojų skaičių, susidomėjo įvairiuose šaltiniuose skelbiamais skirtingais duomenimis. Laiške Statistikos departamentui R. Bičkauskienė nurodė, kad pagal šio departamento skelbiamą informaciją 2016 m. sausio 1 d. Šilutės rajone gyveno 41 120 gyventojų. Tačiau Gyventojų registro ir seniūnijų duomenys kitokie – 47 002 gyventojai. Skirtumas – 5882 gyventojai.
Žinant, kad gyventojų skaičius minimas įvairiose galimybių studijose, strategijose, bendruomenių projektuose ir kitur, jis svarbus ir neretai lemiamas skiriant finansavimą. Išties kyla prieštaravimų, kai vieni gyventojų skaičių ima iš Statistikos departamento nuorodų, kiti – iš Savivaldybės svetainės, kur duomenys pateikti iš seniūnijų.
Atsakymą atsiuntė Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja Inga Masiulaitytė-Šukevič. Paaiškinta, kad gyventojų skaičių departamentas nustato pagal metodiką, kuri parengta vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, Jungtinių Tautų Organizacijos Statistikos padalinio rekomendacijomis bei taikant statistinius ir matematinius skaičiavimo metodus.
Gyventojų skaičius metų pradžioje atnaujinamas tik statistinius atrankos kriterijus atitinkančiais Gyventojų registro duomenimis apie gimusius, mirusius, deklaravusius gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje, išvykimą iš Lietuvos ar atvykimą į Lietuvą. Statistikos departamento skelbiamas gyventojų skaičius skiriasi nuo Gyventojų registro teikiamo savivaldybėms asmenų skaičiaus, nes registras informuoja tik apie asmenis, gavus jų atvykimo ar išvykimo dokumentus ar įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėse. Registre nėra duomenų apie faktiškai gyvenančius Savivaldybėje asmenis, nes asmens deklaruota gyvenamoji vietas neatitinka faktinės gyvenamosios vietos.
Vadinasi, kiek iš tikrųjų likę gyventojų, tiksliai nežinoma…

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • .

    Valdžios žmonės leidžia sau neatsakyti paklausus… A, rinkimai negreitai… O visdėlto, būtų labai įdomu sužinoti prisiekusiūjų valdžiažmogių pavardes, kurie taip nesidrovėdami demonstruoja savo požiūrį į žiniasklaidą ir visuomenę.
    Tik ar užteks drąsos jas paviešinti?

  • Yra

    Neatsakiusiu pavardes yra straipsnyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite