Menininkės Aldonos GUSTAS paroda

2016 m. lapkričio 9 d. (trečiadienį) 17.00 val. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyks kraštietės poetės ir dailininkės Aldonos Gustas parodos MOTERYS SU BURNOMIS atidarymas.

Menininkė Aldona Gustas.

Menininkė Aldona Gustas.

Piešinių ciklą Lietuvoje pristato Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Berlyno galerija „The Browse Gallery”.

Dauguma darbų anksčiau niekur neeksponuoti. Parodą atidarys Goethe‘s instituto Lietuvoje vadovas Detlefas Gericke, dalyvaus instituto kultūros programų koordinatorė Auksė Bruverienė. Parodą bus galima aplankyti iki gruodžio 6 d.

Apie autorę
Vokiečių poetė ir grafikė Aldona Gustas gimė 1932 m. Šilutės rajone, Karceviškių kaime. Nuo 1945-ųjų gyvena Berlyne. Eilėraščius pradėjo rašyti 1957-aisiais, o nuo 1970 m. žinoma kaip dailininkė ir grafikė. Pirmoji autorinė knyga „Nachtstrassen“ (naktinės gatvės) išleista 1962 m.
Yra išleidusi keliolika eilėraščių rinkinių Vokietijoje ir penkias poezijos knygas Lietuvoje. Jos lyrika publikuota daugiau negu 100 antologijų. Kai kurie jos eilėraščiai virto dainomis, buvo išversti į lietuvių, italų, ispanų, prancūzų, amerikiečių anglų, rusų ir lenkų kalbas.
6-ojo deš. pabaigoje ir 7-ajame deš. A. Gustas priklausė Vakarų Berlyno ir Kroicbergo menininkų ir literatų bendruomenei ir bičiuliavosi su tokiais menininkais, kaip Giunteris Bruno Fuchsas, Robertas Wolfgangas Schnellis ir Giunteris Grassas. Pasinaudojusi šiais ryšiais ir siekdama sujungti literatūrą su tapyba, 1972 m. ji įsteigė menininkų grupę „Berlyno dailininkai-poetai“ (Berliner Malerpoeten), organizavo dailininkų-poetų parodas Pietų Amerikoje (Karakase, Medeljine, Buenos Airėse) bei Pietvakarių Europoje (Briuselyje, Romoje, Nansi, Strasbūre, Bordo ir kt.). Be to, A. Gustas yra išleidusi keletą Berlyno dailininkų-poetų antologijų.
Autorinės A. Gustas parodos vyko daugelyje Vokietijos miestų, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV, Lietuvoje. 2014 m. kartu su galerija „The Browse Gallery“ ji kuravo savo personalinę parodą „Aldona Gustas – Mundfrauen“ (Aldona Gustas. Moterys su burnomis).
Apie kūrybą
Cikle „Moterys su burnomis“ puikiai atsiskleidžia pagrindinės A. Gustas poetinės ir pieštinės kūrybos temos: meilė, erotika, moteriškumas. Dauguma darbų iš gausios piešinių serijos „Moterys su burnomis“ buvo nupiešti 10-ajame dešimtmetyje ir anksčiau niekur neeksponuoti. Tai minimalistiniai mažesnio ir didesnio formato piešiniai, kuriuose išryškėja paslaptingai sulinkę nuogi moterų kūnai, pateikti gausybe fantazijos kupinų variacijų, tarsi siūbuojantys lenktomis linijomis, kurios tai neryškiai, tai gana aiškiai nubrėžia krūtų ir lyties organų kontūrus bei jų sąlytį arba netikėtai virsta keistomis žuvų ar paukščių figūromis.
Dažniausiai tai juodos linijos baltame popieriuje, rečiau – baltos rudame ar spalvotame, tačiau beveik visada akcentą joms suteikia mažučiai šokčiojantys ryškiai raudoni brūkšneliai ar taškai – burnos.
Piešinių ciklą „Moterys su burnomis“, anot parodos autorės, reikėtų vertinti kaip „kaprizingą“ stereotipinio moteriškumo vaizdavimo kritiką. Šio ciklo piešiniuose burnos ir plaukai nuolatos juda, tarytum kalba, išvaduoti iš visuotinių grožio idealų pančių. Šią A. Gustas laisvę ir piešimo manierą atitinka ir jos poetinė kalba. Eilėraščiai, kurie pristatomi kartu su piešiniais „Moterys su burnomis“, dažniausiai yra trumpi ir tikslūs, jie neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl gali be ribojančios punktuacijos laisvai atspindėti gyvenimą – tokį, kokį jį mato menininkė. Eilėraščius iš vokiečių į lietuvių kalbą išvertė Giedrė Bartelt.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Aldonos Gustas piešiniai iš ciklo „Moterys su burnomis“.

Aldonos Gustas piešiniai iš ciklo „Moterys su burnomis“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite