Medžių atsodinimas Šilutėje – dar viena proga pašūkauti

Savivaldybėje visuomenei pristatytas Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių nuo Verdainės tilto per Šyšą iki geltonojo tilto ties H. Šojaus dvaru kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo, medžių atsodinimo planas. Su šiuo planu supažindino Aleksandro Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė, planą parengė kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė.

Ilga ir triukšminga istorija
Istorija dėl medžių Šilutės centrinėse gatvėse nesibaigia: lapkričio 5 d. A. Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė ir želdinių atsodinimo projektą parengusi kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė Savivaldybėje susirinkusiems tuo besidomintiems piliečiams, Savivaldybės vadovams ir specialistams pateikė savo siūlymų.
Buvo priminta, kad išpjauta 121 senas ir ligotas medis, suplanuota pasodinti 72 Lietuvininkų g., kitus – Tilžės g. Tačiau ne stichiškai ir ne bet kur, nes ant po žeme esančių komunikacijų tinklų sodinti negalima, yra atstumo iki apšvietimo stulpų reikalavimai, tenka atsižvelgi ir į dviračių taką.A. Lozuraitienė pasakojo, kad Lietuvininkų gatvėje auga liepos, kaštonai ir klevai. Daugiausia – liepų, jų ir siūloma sodinti, net 5 rūšių. Tik prie Policijos komisariato auga klevai ir kaštonai, kitur – liepos. Lietuvininkų gatvėje nuo Savivaldybės iš pietų pusės siūloma sodinti sidabrines liepas kas 8 metrai, kad saulės gautų, iš vakarinės pusės – kas 7 metrai. Kai kur tektų keisti sodinimo vietą dėl komunikacijų. Tinkamiausios – mažalapės liepos.
Pasigedusiems kaštonų L. Straigytė sakė, kad jie barsto vaisius, negražius didelius lapus, yra apnikti ligų. Ant važiuojamosios gatvės dalies sukritusius kaštonus traiško automobiliai, palijus nutįsta į pieną panašios vandens linijos. Tokia buvo Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus pastaba. A. Lozuraitienė sutiko, kad ginkmedis gal tiktų labiau. Sveiki kaštonai ne prie važiuojamosios dalies išliks.
Kraštovaizdžio architektė pastebėjo, kad naujų žemių teks parūpinti ir sodinant į nupjauto medžio vietą, ir į naują. Ties sankryžomis siūloma dar pašalinti medžių. Dabar liepos, klevai, kiti medžiai ant šaligatvių pasodinti stichiškai, kas 3-4 metrai – per tankiai. Siūlomi 7-8 metrų atstumai, nes nenorima liepų miško ir niūrios tamsumos. Atsisakoma ir medžių, kurie pasodinti trukdytų dviračių takui.
Pasitarimo dalyviams pasigedus vaizdo su taku, A. Lozuraitienė atsakė, kad suprojektavo tik medžių atsodinimą. Kai spręs dėl tako, galės ir kokio medžio atsisakyti, nes jis, anot viešnios, nėra įstatymas: „Dėl vieno medžio negali nukentėti rezultatas“. Priminta, kad dėl dviračių tako ateityje gali tekti nupjauti dar kokius 5 medžius.
Būtina susitvarkyti
Viešnios išsakė pastabą, kad nepriimtina, kai už geležinkelio esančių evangelikų liuteronų kapinių kapavietės yra prie pat šaligatvio, esą taip neturėtų būti. Buvo atsakyta, kad tas kapines ruošiamasi aptverti. Kraštovaizdžio architektė atsakė ir į klausimą dėl už gatvę platesnių šaligatvių: „Aš labiau menininkė nei architektė… O pamačiusi tai, ką įgyvendinote Hugo Šojaus parke, dvi dienas negalėjau atsigauti. Gaila išmestų pinigų. Ten gėlės klombose pasodintos tokiais atstumais, kad augs varputis, bus piktžolynas. Gėlynas turi būti toks, kad priežiūros reikėtų kuo mažiau ir kainuotų pigiau. Dabar gi ravėsite, vis mokėsite, o rezultato nebus. Tai primityvu. Gal ir mėgėjas geriau padarytų. Geriau gera pieva, nei šiukšlinas gėlynas“, – negailėjo kritikos A. Lozuraitienė, kurios projekto pristatymas irgi strigo: išsijungdavo kompiuteris, ekrane nesugebėjo padidinti vaizdo, jame mirgėjo tik mėlynų rutuliukų…
Vis dėlto ji negailėjo pamokymų: „Ir maži vaikai, ir visuomenė jaučia, kai daroma gerai. Ir visuomenė, jeigu jai sumanymas pristatomas normaliai, supranta, priima. Jeigu kreipiatės į specialistus, turite jais pasitikėti. Siūlome sodinti medžius, kad jie papuoštų miestą“.
Nevarginsime skaitytojo barniais, svarstymais, pasikandžiojimais, kas ir kada projektus rengė, kiek darbo grupių dirbo, ką pasiūlė… Šios diskusijos jau tapo tarsi Šilutės kasdiene malda. Vos susirenka diskutuoti, tartis, tuojau ir prasideda „visuomenės šviesuomenės“ ir „visuomenės tamsuomenės“, kuriai priskiriama vietos valdžia, susirėmimas. Dar į nepatenkintųjų chorą įsilieja kai kurie vietos politikai… O Savivaldybės specialistai blaškosi tarsi nieko nežinodami…
Aiškintasi, ar tarp suprojektuotų sodinti medžių betilps dviratininkų takas, gal jo nederėtų platinti? Esą platinant trukdys net 23 medžiai. Taip mano verslininkas Edvardas Vitkauskas.
Priminta, kad kai kur ant šaligatvio medžių prisodinta dviem, trim eilėmis. Į tai viešnia atsakė, kad žmogui geriausia ne miške, bet šalia miško. Medžių neturi būti arti pastatų, nes niekas nenori dešimtmečius gyventi tamsoje.
Savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas „apsitujino“ su administracijos direktoriaus pareigas einančiu Virgilijumi Pozingiu ir teiravosi viešnių, ką dar galima keisti. „O ar turite minčių, ko trūksta?“ – išgirdo A. Jakas klausimą vietoj atsakymo.
Pagaliau ginčas nuo medžių atsodinimo pakrypo apie tai, kokį projektą čia svarsto… Jeigu atvirai, vargu ar visi suprato, apie ką kalbėjosi.
Apie medžių atsodinimą Tilžės gatvėje bus kalbama kitame susitikime.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite