Medžių atsodinimas Šilutėje – dar viena proga pašūkauti

Savivaldybėje visuomenei pristatytas Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių nuo Verdainės tilto per Šyšą iki geltonojo tilto ties H. Šojaus dvaru kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo, medžių atsodinimo planas. Su šiuo planu supažindino Aleksandro Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė, planą parengė kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė.

Ilga ir triukšminga istorija
Istorija dėl medžių Šilutės centrinėse gatvėse nesibaigia: lapkričio 5 d. A. Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė ir želdinių atsodinimo projektą parengusi kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė Savivaldybėje susirinkusiems tuo besidomintiems piliečiams, Savivaldybės vadovams ir specialistams pateikė savo siūlymų.
Buvo priminta, kad išpjauta 121 senas ir ligotas medis, suplanuota pasodinti 72 Lietuvininkų g., kitus – Tilžės g. Tačiau ne stichiškai ir ne bet kur, nes ant po žeme esančių komunikacijų tinklų sodinti negalima, yra atstumo iki apšvietimo stulpų reikalavimai, tenka atsižvelgi ir į dviračių taką.A. Lozuraitienė pasakojo, kad Lietuvininkų gatvėje auga liepos, kaštonai ir klevai. Daugiausia – liepų, jų ir siūloma sodinti, net 5 rūšių. Tik prie Policijos komisariato auga klevai ir kaštonai, kitur – liepos. Lietuvininkų gatvėje nuo Savivaldybės iš pietų pusės siūloma sodinti sidabrines liepas kas 8 metrai, kad saulės gautų, iš vakarinės pusės – kas 7 metrai. Kai kur tektų keisti sodinimo vietą dėl komunikacijų. Tinkamiausios – mažalapės liepos.
Pasigedusiems kaštonų L. Straigytė sakė, kad jie barsto vaisius, negražius didelius lapus, yra apnikti ligų. Ant važiuojamosios gatvės dalies sukritusius kaštonus traiško automobiliai, palijus nutįsta į pieną panašios vandens linijos. Tokia buvo Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus pastaba. A. Lozuraitienė sutiko, kad ginkmedis gal tiktų labiau. Sveiki kaštonai ne prie važiuojamosios dalies išliks.
Kraštovaizdžio architektė pastebėjo, kad naujų žemių teks parūpinti ir sodinant į nupjauto medžio vietą, ir į naują. Ties sankryžomis siūloma dar pašalinti medžių. Dabar liepos, klevai, kiti medžiai ant šaligatvių pasodinti stichiškai, kas 3-4 metrai – per tankiai. Siūlomi 7-8 metrų atstumai, nes nenorima liepų miško ir niūrios tamsumos. Atsisakoma ir medžių, kurie pasodinti trukdytų dviračių takui.
Pasitarimo dalyviams pasigedus vaizdo su taku, A. Lozuraitienė atsakė, kad suprojektavo tik medžių atsodinimą. Kai spręs dėl tako, galės ir kokio medžio atsisakyti, nes jis, anot viešnios, nėra įstatymas: „Dėl vieno medžio negali nukentėti rezultatas“. Priminta, kad dėl dviračių tako ateityje gali tekti nupjauti dar kokius 5 medžius.
Būtina susitvarkyti
Viešnios išsakė pastabą, kad nepriimtina, kai už geležinkelio esančių evangelikų liuteronų kapinių kapavietės yra prie pat šaligatvio, esą taip neturėtų būti. Buvo atsakyta, kad tas kapines ruošiamasi aptverti. Kraštovaizdžio architektė atsakė ir į klausimą dėl už gatvę platesnių šaligatvių: „Aš labiau menininkė nei architektė… O pamačiusi tai, ką įgyvendinote Hugo Šojaus parke, dvi dienas negalėjau atsigauti. Gaila išmestų pinigų. Ten gėlės klombose pasodintos tokiais atstumais, kad augs varputis, bus piktžolynas. Gėlynas turi būti toks, kad priežiūros reikėtų kuo mažiau ir kainuotų pigiau. Dabar gi ravėsite, vis mokėsite, o rezultato nebus. Tai primityvu. Gal ir mėgėjas geriau padarytų. Geriau gera pieva, nei šiukšlinas gėlynas“, – negailėjo kritikos A. Lozuraitienė, kurios projekto pristatymas irgi strigo: išsijungdavo kompiuteris, ekrane nesugebėjo padidinti vaizdo, jame mirgėjo tik mėlynų rutuliukų…
Vis dėlto ji negailėjo pamokymų: „Ir maži vaikai, ir visuomenė jaučia, kai daroma gerai. Ir visuomenė, jeigu jai sumanymas pristatomas normaliai, supranta, priima. Jeigu kreipiatės į specialistus, turite jais pasitikėti. Siūlome sodinti medžius, kad jie papuoštų miestą“.
Nevarginsime skaitytojo barniais, svarstymais, pasikandžiojimais, kas ir kada projektus rengė, kiek darbo grupių dirbo, ką pasiūlė… Šios diskusijos jau tapo tarsi Šilutės kasdiene malda. Vos susirenka diskutuoti, tartis, tuojau ir prasideda „visuomenės šviesuomenės“ ir „visuomenės tamsuomenės“, kuriai priskiriama vietos valdžia, susirėmimas. Dar į nepatenkintųjų chorą įsilieja kai kurie vietos politikai… O Savivaldybės specialistai blaškosi tarsi nieko nežinodami…
Aiškintasi, ar tarp suprojektuotų sodinti medžių betilps dviratininkų takas, gal jo nederėtų platinti? Esą platinant trukdys net 23 medžiai. Taip mano verslininkas Edvardas Vitkauskas.
Priminta, kad kai kur ant šaligatvio medžių prisodinta dviem, trim eilėmis. Į tai viešnia atsakė, kad žmogui geriausia ne miške, bet šalia miško. Medžių neturi būti arti pastatų, nes niekas nenori dešimtmečius gyventi tamsoje.
Savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas „apsitujino“ su administracijos direktoriaus pareigas einančiu Virgilijumi Pozingiu ir teiravosi viešnių, ką dar galima keisti. „O ar turite minčių, ko trūksta?“ – išgirdo A. Jakas klausimą vietoj atsakymo.
Pagaliau ginčas nuo medžių atsodinimo pakrypo apie tai, kokį projektą čia svarsto… Jeigu atvirai, vargu ar visi suprato, apie ką kalbėjosi.
Apie medžių atsodinimą Tilžės gatvėje bus kalbama kitame susitikime.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 337

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite