Medžių atsodinimas Šilutėje – dar viena proga pašūkauti

Savivaldybėje visuomenei pristatytas Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių nuo Verdainės tilto per Šyšą iki geltonojo tilto ties H. Šojaus dvaru kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo, medžių atsodinimo planas. Su šiuo planu supažindino Aleksandro Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė, planą parengė kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė.

Ilga ir triukšminga istorija
Istorija dėl medžių Šilutės centrinėse gatvėse nesibaigia: lapkričio 5 d. A. Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė ir želdinių atsodinimo projektą parengusi kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė Savivaldybėje susirinkusiems tuo besidomintiems piliečiams, Savivaldybės vadovams ir specialistams pateikė savo siūlymų.
Buvo priminta, kad išpjauta 121 senas ir ligotas medis, suplanuota pasodinti 72 Lietuvininkų g., kitus – Tilžės g. Tačiau ne stichiškai ir ne bet kur, nes ant po žeme esančių komunikacijų tinklų sodinti negalima, yra atstumo iki apšvietimo stulpų reikalavimai, tenka atsižvelgi ir į dviračių taką.A. Lozuraitienė pasakojo, kad Lietuvininkų gatvėje auga liepos, kaštonai ir klevai. Daugiausia – liepų, jų ir siūloma sodinti, net 5 rūšių. Tik prie Policijos komisariato auga klevai ir kaštonai, kitur – liepos. Lietuvininkų gatvėje nuo Savivaldybės iš pietų pusės siūloma sodinti sidabrines liepas kas 8 metrai, kad saulės gautų, iš vakarinės pusės – kas 7 metrai. Kai kur tektų keisti sodinimo vietą dėl komunikacijų. Tinkamiausios – mažalapės liepos.
Pasigedusiems kaštonų L. Straigytė sakė, kad jie barsto vaisius, negražius didelius lapus, yra apnikti ligų. Ant važiuojamosios gatvės dalies sukritusius kaštonus traiško automobiliai, palijus nutįsta į pieną panašios vandens linijos. Tokia buvo Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus pastaba. A. Lozuraitienė sutiko, kad ginkmedis gal tiktų labiau. Sveiki kaštonai ne prie važiuojamosios dalies išliks.
Kraštovaizdžio architektė pastebėjo, kad naujų žemių teks parūpinti ir sodinant į nupjauto medžio vietą, ir į naują. Ties sankryžomis siūloma dar pašalinti medžių. Dabar liepos, klevai, kiti medžiai ant šaligatvių pasodinti stichiškai, kas 3-4 metrai – per tankiai. Siūlomi 7-8 metrų atstumai, nes nenorima liepų miško ir niūrios tamsumos. Atsisakoma ir medžių, kurie pasodinti trukdytų dviračių takui.
Pasitarimo dalyviams pasigedus vaizdo su taku, A. Lozuraitienė atsakė, kad suprojektavo tik medžių atsodinimą. Kai spręs dėl tako, galės ir kokio medžio atsisakyti, nes jis, anot viešnios, nėra įstatymas: „Dėl vieno medžio negali nukentėti rezultatas“. Priminta, kad dėl dviračių tako ateityje gali tekti nupjauti dar kokius 5 medžius.
Būtina susitvarkyti
Viešnios išsakė pastabą, kad nepriimtina, kai už geležinkelio esančių evangelikų liuteronų kapinių kapavietės yra prie pat šaligatvio, esą taip neturėtų būti. Buvo atsakyta, kad tas kapines ruošiamasi aptverti. Kraštovaizdžio architektė atsakė ir į klausimą dėl už gatvę platesnių šaligatvių: „Aš labiau menininkė nei architektė… O pamačiusi tai, ką įgyvendinote Hugo Šojaus parke, dvi dienas negalėjau atsigauti. Gaila išmestų pinigų. Ten gėlės klombose pasodintos tokiais atstumais, kad augs varputis, bus piktžolynas. Gėlynas turi būti toks, kad priežiūros reikėtų kuo mažiau ir kainuotų pigiau. Dabar gi ravėsite, vis mokėsite, o rezultato nebus. Tai primityvu. Gal ir mėgėjas geriau padarytų. Geriau gera pieva, nei šiukšlinas gėlynas“, – negailėjo kritikos A. Lozuraitienė, kurios projekto pristatymas irgi strigo: išsijungdavo kompiuteris, ekrane nesugebėjo padidinti vaizdo, jame mirgėjo tik mėlynų rutuliukų…
Vis dėlto ji negailėjo pamokymų: „Ir maži vaikai, ir visuomenė jaučia, kai daroma gerai. Ir visuomenė, jeigu jai sumanymas pristatomas normaliai, supranta, priima. Jeigu kreipiatės į specialistus, turite jais pasitikėti. Siūlome sodinti medžius, kad jie papuoštų miestą“.
Nevarginsime skaitytojo barniais, svarstymais, pasikandžiojimais, kas ir kada projektus rengė, kiek darbo grupių dirbo, ką pasiūlė… Šios diskusijos jau tapo tarsi Šilutės kasdiene malda. Vos susirenka diskutuoti, tartis, tuojau ir prasideda „visuomenės šviesuomenės“ ir „visuomenės tamsuomenės“, kuriai priskiriama vietos valdžia, susirėmimas. Dar į nepatenkintųjų chorą įsilieja kai kurie vietos politikai… O Savivaldybės specialistai blaškosi tarsi nieko nežinodami…
Aiškintasi, ar tarp suprojektuotų sodinti medžių betilps dviratininkų takas, gal jo nederėtų platinti? Esą platinant trukdys net 23 medžiai. Taip mano verslininkas Edvardas Vitkauskas.
Priminta, kad kai kur ant šaligatvio medžių prisodinta dviem, trim eilėmis. Į tai viešnia atsakė, kad žmogui geriausia ne miške, bet šalia miško. Medžių neturi būti arti pastatų, nes niekas nenori dešimtmečius gyventi tamsoje.
Savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas „apsitujino“ su administracijos direktoriaus pareigas einančiu Virgilijumi Pozingiu ir teiravosi viešnių, ką dar galima keisti. „O ar turite minčių, ko trūksta?“ – išgirdo A. Jakas klausimą vietoj atsakymo.
Pagaliau ginčas nuo medžių atsodinimo pakrypo apie tai, kokį projektą čia svarsto… Jeigu atvirai, vargu ar visi suprato, apie ką kalbėjosi.
Apie medžių atsodinimą Tilžės gatvėje bus kalbama kitame susitikime.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais