Medžių atsodinimas Šilutėje – dar viena proga pašūkauti

Savivaldybėje visuomenei pristatytas Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių nuo Verdainės tilto per Šyšą iki geltonojo tilto ties H. Šojaus dvaru kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo, medžių atsodinimo planas. Su šiuo planu supažindino Aleksandro Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė, planą parengė kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė.

Ilga ir triukšminga istorija
Istorija dėl medžių Šilutės centrinėse gatvėse nesibaigia: lapkričio 5 d. A. Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė ir želdinių atsodinimo projektą parengusi kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė Savivaldybėje susirinkusiems tuo besidomintiems piliečiams, Savivaldybės vadovams ir specialistams pateikė savo siūlymų.
Buvo priminta, kad išpjauta 121 senas ir ligotas medis, suplanuota pasodinti 72 Lietuvininkų g., kitus – Tilžės g. Tačiau ne stichiškai ir ne bet kur, nes ant po žeme esančių komunikacijų tinklų sodinti negalima, yra atstumo iki apšvietimo stulpų reikalavimai, tenka atsižvelgi ir į dviračių taką.A. Lozuraitienė pasakojo, kad Lietuvininkų gatvėje auga liepos, kaštonai ir klevai. Daugiausia – liepų, jų ir siūloma sodinti, net 5 rūšių. Tik prie Policijos komisariato auga klevai ir kaštonai, kitur – liepos. Lietuvininkų gatvėje nuo Savivaldybės iš pietų pusės siūloma sodinti sidabrines liepas kas 8 metrai, kad saulės gautų, iš vakarinės pusės – kas 7 metrai. Kai kur tektų keisti sodinimo vietą dėl komunikacijų. Tinkamiausios – mažalapės liepos.
Pasigedusiems kaštonų L. Straigytė sakė, kad jie barsto vaisius, negražius didelius lapus, yra apnikti ligų. Ant važiuojamosios gatvės dalies sukritusius kaštonus traiško automobiliai, palijus nutįsta į pieną panašios vandens linijos. Tokia buvo Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus pastaba. A. Lozuraitienė sutiko, kad ginkmedis gal tiktų labiau. Sveiki kaštonai ne prie važiuojamosios dalies išliks.
Kraštovaizdžio architektė pastebėjo, kad naujų žemių teks parūpinti ir sodinant į nupjauto medžio vietą, ir į naują. Ties sankryžomis siūloma dar pašalinti medžių. Dabar liepos, klevai, kiti medžiai ant šaligatvių pasodinti stichiškai, kas 3-4 metrai – per tankiai. Siūlomi 7-8 metrų atstumai, nes nenorima liepų miško ir niūrios tamsumos. Atsisakoma ir medžių, kurie pasodinti trukdytų dviračių takui.
Pasitarimo dalyviams pasigedus vaizdo su taku, A. Lozuraitienė atsakė, kad suprojektavo tik medžių atsodinimą. Kai spręs dėl tako, galės ir kokio medžio atsisakyti, nes jis, anot viešnios, nėra įstatymas: „Dėl vieno medžio negali nukentėti rezultatas“. Priminta, kad dėl dviračių tako ateityje gali tekti nupjauti dar kokius 5 medžius.
Būtina susitvarkyti
Viešnios išsakė pastabą, kad nepriimtina, kai už geležinkelio esančių evangelikų liuteronų kapinių kapavietės yra prie pat šaligatvio, esą taip neturėtų būti. Buvo atsakyta, kad tas kapines ruošiamasi aptverti. Kraštovaizdžio architektė atsakė ir į klausimą dėl už gatvę platesnių šaligatvių: „Aš labiau menininkė nei architektė… O pamačiusi tai, ką įgyvendinote Hugo Šojaus parke, dvi dienas negalėjau atsigauti. Gaila išmestų pinigų. Ten gėlės klombose pasodintos tokiais atstumais, kad augs varputis, bus piktžolynas. Gėlynas turi būti toks, kad priežiūros reikėtų kuo mažiau ir kainuotų pigiau. Dabar gi ravėsite, vis mokėsite, o rezultato nebus. Tai primityvu. Gal ir mėgėjas geriau padarytų. Geriau gera pieva, nei šiukšlinas gėlynas“, – negailėjo kritikos A. Lozuraitienė, kurios projekto pristatymas irgi strigo: išsijungdavo kompiuteris, ekrane nesugebėjo padidinti vaizdo, jame mirgėjo tik mėlynų rutuliukų…
Vis dėlto ji negailėjo pamokymų: „Ir maži vaikai, ir visuomenė jaučia, kai daroma gerai. Ir visuomenė, jeigu jai sumanymas pristatomas normaliai, supranta, priima. Jeigu kreipiatės į specialistus, turite jais pasitikėti. Siūlome sodinti medžius, kad jie papuoštų miestą“.
Nevarginsime skaitytojo barniais, svarstymais, pasikandžiojimais, kas ir kada projektus rengė, kiek darbo grupių dirbo, ką pasiūlė… Šios diskusijos jau tapo tarsi Šilutės kasdiene malda. Vos susirenka diskutuoti, tartis, tuojau ir prasideda „visuomenės šviesuomenės“ ir „visuomenės tamsuomenės“, kuriai priskiriama vietos valdžia, susirėmimas. Dar į nepatenkintųjų chorą įsilieja kai kurie vietos politikai… O Savivaldybės specialistai blaškosi tarsi nieko nežinodami…
Aiškintasi, ar tarp suprojektuotų sodinti medžių betilps dviratininkų takas, gal jo nederėtų platinti? Esą platinant trukdys net 23 medžiai. Taip mano verslininkas Edvardas Vitkauskas.
Priminta, kad kai kur ant šaligatvio medžių prisodinta dviem, trim eilėmis. Į tai viešnia atsakė, kad žmogui geriausia ne miške, bet šalia miško. Medžių neturi būti arti pastatų, nes niekas nenori dešimtmečius gyventi tamsoje.
Savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas „apsitujino“ su administracijos direktoriaus pareigas einančiu Virgilijumi Pozingiu ir teiravosi viešnių, ką dar galima keisti. „O ar turite minčių, ko trūksta?“ – išgirdo A. Jakas klausimą vietoj atsakymo.
Pagaliau ginčas nuo medžių atsodinimo pakrypo apie tai, kokį projektą čia svarsto… Jeigu atvirai, vargu ar visi suprato, apie ką kalbėjosi.
Apie medžių atsodinimą Tilžės gatvėje bus kalbama kitame susitikime.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų