Medžiojant paukščius nebegalima naudoti švininių šratų

Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda paukščių medžioklės sezonas. Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų paukščius draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais. Medžiotojai šiuos aplinką teršiančius šaudmenis turi perduoti teritorinei policijos įstaigai, kuri pasirūpins jų saugiu nukenksminimu ir perduos utilizuoti.

Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams. Po vandens paukščių medžioklės lieka nemažas taršos švinu pėdsakas. Pelkės ir kitos šlapynės, svarbios gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis rūšimis, kovojant su klimato kaita, tam ypač jautrios. Švinas kenkia paukščiams, jų praryti švininiai šratai sukelia trumpalaikį ar ilgalaikį toksinį poveikį, kuris baigiasi paukščio žūtimi.

Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus vien tik šlapynėse žūsta daugiau kaip milijonas vandens paukščių. O kalbant apie visus aplinkos biotopus, rizika apsinuodyti švinu sukeliama daugiau kaip 135 milijonams paukščių.

Pažymėtina, kad tai kelia pavojų ir toms gyvūnų rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, kurie paveikti švino šaudmenų, taip pat ir  žmonėms, kurie vartoja vandens paukščius maistui. Poveikis žmonėms pasireiškia neurologinio vystymosi, inkstų veiklos, vaisingumo sutrikimais, padidėjusiu apsigimimo atvejų skaičiumi, mirtimi.

Medžioklės taisyklių pakeitimai, reglamentuojantys šį draudimą, buvo patvirtinti 2018 m. Medžiotojams buvo duotas trejų metų terminas atsisakyti aplinkai kenksmingų šaudmenų.

Europos Sąjungoje kasmet į aplinką išmetama apie 100 000 tūkst. tonų švino iš šių veiklų: 79 proc. iš sportinio šaudymo, 14 proc. iš medžioklės ir likusioji dalis – iš žvejybos.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite