Medikai: didžiausia klaida, kai vaikus gąsdina gydytojais

Visa, kas vaikams nutinka pirmą kartą, sukelia nerimą ir didžiulį stresą. Statistikos duomenimis, kas antras vaikas bent kartą savo gyvenime yra patekęs į ligoninę. Medikų teigimu, jeigu vaikai iš anksto nesupažindinami su ligoninės aplinka, ten atsidūrę jie gali patirti ne tik didžiulį nesaugumo jausmą, psichologinį stresą, bet toks potyris netgi gali paveikti tolesnę vaiko raidą. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotame edukaciniame projekte „Pažadas sveikatai“ gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai siekia pasidalinti sveikatos žiniomis, informuoti, kad sveikata reikia rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų ir paaiškina, kaip geriau elgtis patekus į sveikatos priežiūros įstaigą.
„Kuo mažiau mes žinome apie naują situaciją, tuo labiau jos bijome, todėl reikia supažindinti vaikus su tuo, kas gali nutikti. Kai vaikas iš anksto žino ir įsivaizduoja, kaip atrodo vizitas pas gydytoją, kad gali skaudėti, toje situacijoje jaučiasi ramesnis, nepatiria tiek streso. Jei vaikas susidurs su netikėtumais, jo nerimas tik išaugs“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų psichologė Rūta Vyšniauskė.
Pasak psichologės R. Vyšniauskės, tėvams ir personalui nepavykus vaiko nuraminti, jokiu būdu ant tokio vaiko negalima rėkti, reikia jį išklausyti.
„Dažnai tėvai nori apsaugoti vaikus jiems nepasakydami visos tiesos, tačiau dažnu atveju taip tik pakenkia. Iš kitos pusės, reikėtų vaiko ir neperkrauti papildoma informacija, o atsakyti tik į užduodamus klausimus. Jeigu vaikas klausia, ar jam skaudės, tai reikėtų ir pasakyti, kad taip, gali skaudėti, jeigu klausia, ar durs su adata – neslėpti, jeigu kažko paklaus, o jūs atsakymo nežinosite, tiesiog pripažinkite tai ir pasiūlykite drauge paieškoti atsakymo”, – dalijasi patarimais psichologė.
Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, vaikų ligų gydytoja, dirbanti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, dr. Sigita Burokienė sako, kad ypač stresas silpnina vaikų imuninę sistemą, todėl jeigu vaikas visą laiką verks, bus įsitempęs, tai gijimo procesas gali užsitęsti.
„Patekimo į gydymo įstaigą priežastys gali būti labai įvairios – nuo visiškai netikėtų iki planinio guldymo į ligoninę. Jeigu vaikas nukrito nuo dviračio, susilaužė ranką arba staigiai susirgo ir vaiko gydymo negalima užtikrinti namuose, pakankamai laiko pasiruošti ir nusiteikti vykti ligoninę, ko gero, nebus. Svarbiausia, vaikui ramiai paaiškinti, kodėl jis turi vykti į ligoninę ir su vaiku būti kartu kiek įmanoma ilgiau”, – sako gydytoja.
Paklausta, kas vis dėlto linkęs labiau išgyventi dėl vaiko patekimo į ligoninę – patys vaikai ar labiau jų tėveliai, gydytoja dr. S. Burokienė sako, kad kiekvienas atvejis individualus, bet kalbėjimas ir pasiruošimas iš anksto padeda stresą sumažinti.
„Jeigu tik yra laiko susiruošti į ligoninę iš anksto, tai reikėtų ne tik su vaiku pasikalbėti, bet ir suruošti reikalingiausius daiktus: paimti mėgstamiausią žaislą, knygą, brolio ar sesers nuotrauką, pižamą, rūbus, visas svarbiausias higienos priemones, rankšluostį, vienkartinių servetėlių, dantų šepetuką, ir pastą, šlepetes, vaiko dokumentus, vaistus ar vitaminus. Jeigu vaikas atvyksta į ligoninę skubiai, tai būtiniausiais daiktais visuomet aprūpina gydymo įstaiga”, – pataria gydytoja.
Medicinos srityje dirbanti 25-erius metus, dr. S. Burokienė sako pastebinti pokyčius.
„Skirtumas akivaizdus, nes anksčiau ligoninėse tėvai negalėdavo pasilikti budėti prie sergančių vaikų, žmonės galvodavo, kad vaikas paverks ir nusiramins. Kaip vėliau paaiškėjo, paguldyti į ligoninę ir vieni palikti vaikai, patiria didžiulį nesaugumo jausmą, psichoemocinį stresą, kuris gali paveikti netgi vaiko raidą, bendravimą su pažįstamais ar apskritai su suaugusiaisiais“, – sako vaikų ligų gydytoja.
Ji sako, kad dažnai tėvai daro klaidą gąsdindami savo vaikus ligonine ir gydytojais.
„Sakydami vaikui, kad jei jis bus negeras, blogai elgsis – bus išvežtas į ligoninę ir ten daktarai jam ką nors blogo padarys, tėvai pasmerkia vaiką bijoti gydytojų ir medicinos įstaigų. Įsivaizduokite, vaikas namuose visuomet turi mamą, tėtį, kurie jam atstoja visą pasaulį ir staiga jis atsiduria ligoninėje, visiškai svetimoje aplinkoje. Ligoninė vaiko akimis yra aplinka, pilna skubančių žmonių baltais chalatais, ilgi koridoriai, svetimi kvapai ir garsai. Tai – ne teatras ar žaidimų aikštelė. Tėvams rekomenduočiau namuose pažaisti su vaikais ligoninę, panaudojant žaislinį gydytojo rinkinį, „sutvarstyti žaizdą“ ir panašiai. Tai turėtų sumažinti vaikui stresą susidūrus su medicininėmis procedūromis ligoninėje“, – teigia dr. S. Burakienė.

Projektas „Pažadas sveikatai“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,