„Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

Vieną antradienio pavakarę Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, keli šilutiškiai, kuriems dar rūpi Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, dalyvavo taip pavadintos pirmosios knygos pristatyme – tai dar viena doc. dr. Martyno Purvino knyga, kurią Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, pedagogas, publicistas paskyrė šviesiam Evos Mildos Jankutės-Gerolos atminimui.

Iš Pagrynių į knygos pristatymą atvykęs Algirdas Mykolas Kubaitis, kaip ir kiti susitikimo dalyviai, išsinešė Martyno Purvino naująją knygą su autoriaus autografu.

Iš Pagrynių į knygos pristatymą atvykęs Algirdas Mykolas Kubaitis, kaip ir kiti susitikimo dalyviai, išsinešė Martyno Purvino naująją knygą su autoriaus autografu.

Šia pirmąja knyga M. Purvinas pradeda pasakojimą apie senąsias Nemuno žemupio gyvenvietes. 340 puslapių leidinyje apžvelgiami Jurbarko, Pagėgių ir Karaliaučiaus krašto senieji kaimai, kurių jau senokai neliko nė žymės. Šįkart knygą buvo galima nusipirkti už 5 Eur, o knygynuose bus su antkainiais…
Knyga naudinga ir tuo, kad jos atvartose – žemėlapiai su tikrais senųjų kaimų pavadinimais, informacija apie Mažosios Lietuvos regiono muziejus, turizmo informacijos centrus – tegul tik žmogus domisi, tegul keliauja, pamato, sužino.
M. Purvinas – tiesmukas žmogus: buvo ir yra Mažoji Lietuva, ne koks Klaipėdos kraštas, tik gaila, kad taip vėlai oficialiai pripažintas penktasis Lietuvos regionas – Mažoji Lietuva, apie kurią žinių nedaug tėra likę, buvęs turtingas istorijos ir kultūros paveldas nyksta, senųjų kaimų nebeliko ir šiapus, ir anapus Nemuno, – tiesa, ten vaizdas dar gūdesnis.
„Tūkstančius metų buvome kaimų šalis, 99 procentai gyventojų yra kaimo žmonės, tad jeigu norime parodyti praeitį, kalbėkime apie kaimus“, – sakė M. Purvinas, pirmojoje knygoje papasakojęs apie Nemuno pakrančių senuosius kaimus nuo Smalininkų iki Ragainės, antrojoje knygoje bus apžvelgti kaimai nuo Rambyno kalno iki Plaškių, trečiojoje – nuo Rusnės iki Ventės rago. Beliks kuršmarių pakrantės ir Klaipėda.
„Knygoje yra daug tikslių skaičių apie kaimus. Kai ką gali suerzinti, kad suskaičiuoti gyvuliai, slyvos ir kiti medžiai, bičių aviliai…“ – kalbėjo knygos autorius, paneigdamas vyraujančią nuomonę, kad lietuvininkai buvo skurdūs. Esą žemaičiai vyrai ėję į Mažosios Lietuvos ūkius samdiniais, nes ir valgis buvęs sotesnis, ir uždarbis geresnis.
Kodėl panemuniais?
Nemunas tais laikais buvo kitoks: plukdyti sieliai, baržos – ne taip, kaip yra dabar, be dvasios, su žvejo valtele. Senovėj Nemunas buvo pagrindinis pigus kelias, prieš 100 metų juo nuo Kauno iki Tilžės per metus plukdydavo 5 milijonus tonų krovinių – tai prilygtų pusei milijono krovininių automobilių, kurie šiais laikais važiuoja keliais. Iš tos laivybos naudos turėjo ir pakrančių kaimų gyventojai, tad kraštas neskurdo.
Girininkų ir Šilininkų kaimuose gyveno miškuose įsikūrę žmonės, vertęsi medienos. Ties Nemuno ir Jūros upių sankirta stovintis Vėžininkų kaimas gali būti sietinas su vėžių gaudymu. 1785 m. čia buvo 20 sodybų, 100 žmonių. 1885 m. stovėjo 28 sodybos – per pusę amžiaus atsirado tik 5 naujos. Knygoje – daug faktų ir skaičių apie Pagėgių krašto Baltupėnų, Vėžininkų, Šereiklaukio kaimus ir Karaliaučiaus krašto Šilėnus, Trapėnus, Mėžius, Raudžius, Būdupėnus, Ragainę ir kt.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite