„Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

Vieną antradienio pavakarę Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, keli šilutiškiai, kuriems dar rūpi Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, dalyvavo taip pavadintos pirmosios knygos pristatyme – tai dar viena doc. dr. Martyno Purvino knyga, kurią Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, pedagogas, publicistas paskyrė šviesiam Evos Mildos Jankutės-Gerolos atminimui.

Iš Pagrynių į knygos pristatymą atvykęs Algirdas Mykolas Kubaitis, kaip ir kiti susitikimo dalyviai, išsinešė Martyno Purvino naująją knygą su autoriaus autografu.

Iš Pagrynių į knygos pristatymą atvykęs Algirdas Mykolas Kubaitis, kaip ir kiti susitikimo dalyviai, išsinešė Martyno Purvino naująją knygą su autoriaus autografu.

Šia pirmąja knyga M. Purvinas pradeda pasakojimą apie senąsias Nemuno žemupio gyvenvietes. 340 puslapių leidinyje apžvelgiami Jurbarko, Pagėgių ir Karaliaučiaus krašto senieji kaimai, kurių jau senokai neliko nė žymės. Šįkart knygą buvo galima nusipirkti už 5 Eur, o knygynuose bus su antkainiais…
Knyga naudinga ir tuo, kad jos atvartose – žemėlapiai su tikrais senųjų kaimų pavadinimais, informacija apie Mažosios Lietuvos regiono muziejus, turizmo informacijos centrus – tegul tik žmogus domisi, tegul keliauja, pamato, sužino.
M. Purvinas – tiesmukas žmogus: buvo ir yra Mažoji Lietuva, ne koks Klaipėdos kraštas, tik gaila, kad taip vėlai oficialiai pripažintas penktasis Lietuvos regionas – Mažoji Lietuva, apie kurią žinių nedaug tėra likę, buvęs turtingas istorijos ir kultūros paveldas nyksta, senųjų kaimų nebeliko ir šiapus, ir anapus Nemuno, – tiesa, ten vaizdas dar gūdesnis.
„Tūkstančius metų buvome kaimų šalis, 99 procentai gyventojų yra kaimo žmonės, tad jeigu norime parodyti praeitį, kalbėkime apie kaimus“, – sakė M. Purvinas, pirmojoje knygoje papasakojęs apie Nemuno pakrančių senuosius kaimus nuo Smalininkų iki Ragainės, antrojoje knygoje bus apžvelgti kaimai nuo Rambyno kalno iki Plaškių, trečiojoje – nuo Rusnės iki Ventės rago. Beliks kuršmarių pakrantės ir Klaipėda.
„Knygoje yra daug tikslių skaičių apie kaimus. Kai ką gali suerzinti, kad suskaičiuoti gyvuliai, slyvos ir kiti medžiai, bičių aviliai…“ – kalbėjo knygos autorius, paneigdamas vyraujančią nuomonę, kad lietuvininkai buvo skurdūs. Esą žemaičiai vyrai ėję į Mažosios Lietuvos ūkius samdiniais, nes ir valgis buvęs sotesnis, ir uždarbis geresnis.
Kodėl panemuniais?
Nemunas tais laikais buvo kitoks: plukdyti sieliai, baržos – ne taip, kaip yra dabar, be dvasios, su žvejo valtele. Senovėj Nemunas buvo pagrindinis pigus kelias, prieš 100 metų juo nuo Kauno iki Tilžės per metus plukdydavo 5 milijonus tonų krovinių – tai prilygtų pusei milijono krovininių automobilių, kurie šiais laikais važiuoja keliais. Iš tos laivybos naudos turėjo ir pakrančių kaimų gyventojai, tad kraštas neskurdo.
Girininkų ir Šilininkų kaimuose gyveno miškuose įsikūrę žmonės, vertęsi medienos. Ties Nemuno ir Jūros upių sankirta stovintis Vėžininkų kaimas gali būti sietinas su vėžių gaudymu. 1785 m. čia buvo 20 sodybų, 100 žmonių. 1885 m. stovėjo 28 sodybos – per pusę amžiaus atsirado tik 5 naujos. Knygoje – daug faktų ir skaičių apie Pagėgių krašto Baltupėnų, Vėžininkų, Šereiklaukio kaimus ir Karaliaučiaus krašto Šilėnus, Trapėnus, Mėžius, Raudžius, Būdupėnus, Ragainę ir kt.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutės politikai rinksis Sauliaus Skvernelio su bendraminčiais steigiamą naują partiją?

Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, vadovaujamą Ramūno Karbauskio, palikęs ir Seime su bendraminčiais įkūręs frakciją nepartinis Saulius Skvernelis paskelbė, jog steigia Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“. Ar tai gali būti naudinga Valstiečių ir žaliųjų sąjungos likviduoto Šilutės skyriaus nariams, kurie į naują „valstiečių“ skyrių nei kviečiami, nei su jais kalbamasi?   Naujojo „valstiečių“ skyriaus kūrimu ir plėtimu Šilutės rajone rūpinasi buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Šiek tiek anksčiau šio skyriaus atstovai pateikė Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui raštą, kad į

Užuolaidų audiniai. Kaip išsirinkti geriausią?

Kuriant jaukų namų dizainą ir ieškant geriausio sprendimo Jus pasitiks patys įvairiausi užuolaidų audiniai, labai didelė spalvų ir raštų įvairovė. Svarbu nepasimesti visoje šioje gausoje ir išsirinkti tai, kas tiktų labiausiai. Užuolaidų pasirinkimas iš tiesų yra labai kruopštus ir daug atidumo reikalaujantis darbas, kurį geriausia patikėti savo srities dizaineriams. Jeigu neturite pakankamai patirties ir įžvalgos tam, kad išsirinktumėte užuolaidų audinius patys, arba tiesiog norėtumėte rasti dar geresnį sprendimą, naudinga pasikonsultuoti su specialistais. Skaitydami toliau atrasite daugybę užuolaidų pasirinkimų patiems įvairiausiems

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Taip pat skaitykite