Mažosios Lietuvos kryžiai – senosios kalvystės atspindžiai

FONDAS

Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sausio 13 d. atidaryta Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“.

Renginyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti, dalyvavo parodos autorius, dailininkas E. Šuldiakovas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnė Arbušauskaitė, Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis. Viešojoje bibliotekoje iki vasario 12 d. veiksianti paroda toliau keliaus į Švėkšną, vėliau bus pristatyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
Mintis surengti parodą kaltinių ir lietinių kryžių tema E. Šuldiakovui kilo praėjusiais metais, kai tvarkydamas savo kaimelio senąsias liuteronų kapines susimąstė apie Mažosios Lietuvos sakralinio kalvystės meno likimą. Netrukus ėmėsi darbo, aplankė keletą kapinaičių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, žmonių padedamas surinko reikalingą medžiagą ir pradėjo piešti.

Parodos autorių dailininką  Eugenijų Šuldiakovą sudomino kryžių istorija, juos gaubianti paslaptis.

Parodos autorių dailininką Eugenijų Šuldiakovą sudomino kryžių istorija, juos gaubianti paslaptis.

Parodos atidarymo metu dailininkas sakė, kad savo paslaptingumu, didingumu, istorija ir menine verte sužavėję senieji kryžiai privertė jį susimąstyti apie šio kultūros paveldo išsaugojimą. Todėl, atitrūkęs nuo jam būdingo abstraktaus meno, parodoje eksponuojamais darbais autorius siekia supažindinti visuomenę su mūsų krašto kryždirbystės meistrų kūriniais ir atkreipti dėmesį į nykstančius šio istorinio paveldo paminklus.
Kiekvienas parodoje įamžintas XIX–XX a. kryžius turi savo istoriją – vienuose galima rasti pagonybės ženklų, kituose dominuoja apvalios formos. Skirtingiems šalies etnografiniams regionams buvo būdingos savitos kryžių kaldinimo ir liejimo tradicijos, todėl net Jurbarko ir Klaipėdos krašto kryžiuose galima rasti ne vieną skirtumą.
Parodos atidarymo metu mintimis pasidalino doc. dr. Silva Pocytė, pažymėjusi, kad kaltiniai kryžiai menine verte ir gaminimo būdu yra vertingesni nei lietiniai. Parodos autorių Eugenijų Šuldiakovą sveikinęs Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis stebėjosi jo kantrybe, kruopštumu atkuriant kiekvieno kryžiaus fragmentus, mažiausias jų detales. Seniūnas pritarė dailininko mintims, kad kapinės – kiekvieno krašto istorijos dalis, kurią būtina saugoti.

Parengė vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite