Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sausio 13 d. atidaryta Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“.

Renginyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti, dalyvavo parodos autorius, dailininkas E. Šuldiakovas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnė Arbušauskaitė, Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis. Viešojoje bibliotekoje iki vasario 12 d. veiksianti paroda toliau keliaus į Švėkšną, vėliau bus pristatyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
Mintis surengti parodą kaltinių ir lietinių kryžių tema E. Šuldiakovui kilo praėjusiais metais, kai tvarkydamas savo kaimelio senąsias liuteronų kapines susimąstė apie Mažosios Lietuvos sakralinio kalvystės meno likimą. Netrukus ėmėsi darbo, aplankė keletą kapinaičių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, žmonių padedamas surinko reikalingą medžiagą ir pradėjo piešti.

Parodos autorių dailininką Eugenijų Šuldiakovą sudomino kryžių istorija, juos gaubianti paslaptis.

Parodos atidarymo metu dailininkas sakė, kad savo paslaptingumu, didingumu, istorija ir menine verte sužavėję senieji kryžiai privertė jį susimąstyti apie šio kultūros paveldo išsaugojimą. Todėl, atitrūkęs nuo jam būdingo abstraktaus meno, parodoje eksponuojamais darbais autorius siekia supažindinti visuomenę su mūsų krašto kryždirbystės meistrų kūriniais ir atkreipti dėmesį į nykstančius šio istorinio paveldo paminklus.
Kiekvienas parodoje įamžintas XIX–XX a. kryžius turi savo istoriją – vienuose galima rasti pagonybės ženklų, kituose dominuoja apvalios formos. Skirtingiems šalies etnografiniams regionams buvo būdingos savitos kryžių kaldinimo ir liejimo tradicijos, todėl net Jurbarko ir Klaipėdos krašto kryžiuose galima rasti ne vieną skirtumą.
Parodos atidarymo metu mintimis pasidalino doc. dr. Silva Pocytė, pažymėjusi, kad kaltiniai kryžiai menine verte ir gaminimo būdu yra vertingesni nei lietiniai. Parodos autorių Eugenijų Šuldiakovą sveikinęs Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis stebėjosi jo kantrybe, kruopštumu atkuriant kiekvieno kryžiaus fragmentus, mažiausias jų detales. Seniūnas pritarė dailininko mintims, kad kapinės – kiekvieno krašto istorijos dalis, kurią būtina saugoti.

Parengė vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė