Mažosios Lietuvos kryžiai – senosios kalvystės atspindžiai

FONDAS

Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sausio 13 d. atidaryta Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“.

Renginyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti, dalyvavo parodos autorius, dailininkas E. Šuldiakovas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnė Arbušauskaitė, Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis. Viešojoje bibliotekoje iki vasario 12 d. veiksianti paroda toliau keliaus į Švėkšną, vėliau bus pristatyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
Mintis surengti parodą kaltinių ir lietinių kryžių tema E. Šuldiakovui kilo praėjusiais metais, kai tvarkydamas savo kaimelio senąsias liuteronų kapines susimąstė apie Mažosios Lietuvos sakralinio kalvystės meno likimą. Netrukus ėmėsi darbo, aplankė keletą kapinaičių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, žmonių padedamas surinko reikalingą medžiagą ir pradėjo piešti.

Parodos autorių dailininką  Eugenijų Šuldiakovą sudomino kryžių istorija, juos gaubianti paslaptis.

Parodos autorių dailininką Eugenijų Šuldiakovą sudomino kryžių istorija, juos gaubianti paslaptis.

Parodos atidarymo metu dailininkas sakė, kad savo paslaptingumu, didingumu, istorija ir menine verte sužavėję senieji kryžiai privertė jį susimąstyti apie šio kultūros paveldo išsaugojimą. Todėl, atitrūkęs nuo jam būdingo abstraktaus meno, parodoje eksponuojamais darbais autorius siekia supažindinti visuomenę su mūsų krašto kryždirbystės meistrų kūriniais ir atkreipti dėmesį į nykstančius šio istorinio paveldo paminklus.
Kiekvienas parodoje įamžintas XIX–XX a. kryžius turi savo istoriją – vienuose galima rasti pagonybės ženklų, kituose dominuoja apvalios formos. Skirtingiems šalies etnografiniams regionams buvo būdingos savitos kryžių kaldinimo ir liejimo tradicijos, todėl net Jurbarko ir Klaipėdos krašto kryžiuose galima rasti ne vieną skirtumą.
Parodos atidarymo metu mintimis pasidalino doc. dr. Silva Pocytė, pažymėjusi, kad kaltiniai kryžiai menine verte ir gaminimo būdu yra vertingesni nei lietiniai. Parodos autorių Eugenijų Šuldiakovą sveikinęs Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis stebėjosi jo kantrybe, kruopštumu atkuriant kiekvieno kryžiaus fragmentus, mažiausias jų detales. Seniūnas pritarė dailininko mintims, kad kapinės – kiekvieno krašto istorijos dalis, kurią būtina saugoti.

Parengė vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite