Mažosios Lietuvos kryžiai – senosios kalvystės atspindžiai

FONDAS

Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sausio 13 d. atidaryta Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“.

Renginyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti, dalyvavo parodos autorius, dailininkas E. Šuldiakovas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnė Arbušauskaitė, Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis. Viešojoje bibliotekoje iki vasario 12 d. veiksianti paroda toliau keliaus į Švėkšną, vėliau bus pristatyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
Mintis surengti parodą kaltinių ir lietinių kryžių tema E. Šuldiakovui kilo praėjusiais metais, kai tvarkydamas savo kaimelio senąsias liuteronų kapines susimąstė apie Mažosios Lietuvos sakralinio kalvystės meno likimą. Netrukus ėmėsi darbo, aplankė keletą kapinaičių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, žmonių padedamas surinko reikalingą medžiagą ir pradėjo piešti.

Parodos autorių dailininką  Eugenijų Šuldiakovą sudomino kryžių istorija, juos gaubianti paslaptis.

Parodos autorių dailininką Eugenijų Šuldiakovą sudomino kryžių istorija, juos gaubianti paslaptis.

Parodos atidarymo metu dailininkas sakė, kad savo paslaptingumu, didingumu, istorija ir menine verte sužavėję senieji kryžiai privertė jį susimąstyti apie šio kultūros paveldo išsaugojimą. Todėl, atitrūkęs nuo jam būdingo abstraktaus meno, parodoje eksponuojamais darbais autorius siekia supažindinti visuomenę su mūsų krašto kryždirbystės meistrų kūriniais ir atkreipti dėmesį į nykstančius šio istorinio paveldo paminklus.
Kiekvienas parodoje įamžintas XIX–XX a. kryžius turi savo istoriją – vienuose galima rasti pagonybės ženklų, kituose dominuoja apvalios formos. Skirtingiems šalies etnografiniams regionams buvo būdingos savitos kryžių kaldinimo ir liejimo tradicijos, todėl net Jurbarko ir Klaipėdos krašto kryžiuose galima rasti ne vieną skirtumą.
Parodos atidarymo metu mintimis pasidalino doc. dr. Silva Pocytė, pažymėjusi, kad kaltiniai kryžiai menine verte ir gaminimo būdu yra vertingesni nei lietiniai. Parodos autorių Eugenijų Šuldiakovą sveikinęs Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis stebėjosi jo kantrybe, kruopštumu atkuriant kiekvieno kryžiaus fragmentus, mažiausias jų detales. Seniūnas pritarė dailininko mintims, kad kapinės – kiekvieno krašto istorijos dalis, kurią būtina saugoti.

Parengė vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite