Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalai aptarti Prezidentūroje

Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko pasitarimas dėl Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalų.

  • Jame dalyvavo Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė, Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, Prezidento kanceliarijos vyriausioji specialistė heraldikos klausimais dr. Gitana Zujienė, Lietuvos heraldikos komisijos (LHK) pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, jos pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas dr. Algirdas Matulevičius.

Paveikslėlis iš Klaipėdos universiteto mokslininkų prof. dr. Vyganto Vareikio ir doc. dr. Silvos Pocytės studijos „Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldinio simbolio“. Jame – 1935 metais Klaipėdos krašto mokytojų draugijos iniciatyva išleisto vadovėlio krašto lietuviškoms mokykloms viršelis.

Aštuoni metai diskusijų

Susitikimas organizuotas reaguojant į praėjusiais metais Etninės kultūros globos tarybos bei Mažosios Lietuvos regioninės tarybos kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo proceso. Kreipimesi prašyta paremti Mažosios Lietuvos bendruomenės nuomonę diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija, kuri atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Susitikime Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė V. Griškevičienė pastebėjo, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į Lietuvos heraldikos komisiją ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net 8 kartus. Per 8 diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos. Klausimas keltas keturiuose LHK posėdžiuose. V. Griškevičienės teigimu, bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.

Doc. dr. S. Pocytė atkreipė dėmesį, kad šiai pozicijai pritaria visų krašto savivaldybių valdžios atstovai, didelė dalis kultūrinių organizacijų. Ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną. Simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus.

Yra ir kitokių nuomonių

Tiesa, iš Mažosios Lietuvos bendruomenių atstovų pusės išsakyta ir kitokia nuomonė. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas V. Šilas teigė, kad herbas turėtų reprezentuoti ne tik Lietuvoje esančią Mažosios Lietuvos dalį, bet visą istorinę Mažąją Lietuvą, tad verta ieškoti ir kitų simbolių.

Pasitarimas parodė, kad LHK atstovai nėra kategoriškai nusistatę prieš briedžio simbolį etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbe. Kitiems herbo simboliams (skydo laikytojams, šūkiui) LHK visiškai neprieštarauja, taip pat pritariama nuo seno naudojamai Mažosios Lietuvos vėliavai. Sutarta diskusiją dėl herbo pagrindinio simbolio pratęsti sausio 20 d. LHK inicijuojamame posėdyje. Prezidentūros atstovai išreiškė viltį, kad 2023 metais pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą heraldiką.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad ir kiti Lietuvos etnografiniai regionai rengiasi kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją dėl savo krašto heraldikos patvirtinimo. O kai kurie, pvz., Aukštaitija, norėtų savo heraldiką tobulinti, pakeisti kai kuriuos simbolius arba šūkius.

EKGT inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite