Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalai aptarti Prezidentūroje

Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko pasitarimas dėl Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalų.

  • Jame dalyvavo Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė, Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, Prezidento kanceliarijos vyriausioji specialistė heraldikos klausimais dr. Gitana Zujienė, Lietuvos heraldikos komisijos (LHK) pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, jos pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas dr. Algirdas Matulevičius.

Paveikslėlis iš Klaipėdos universiteto mokslininkų prof. dr. Vyganto Vareikio ir doc. dr. Silvos Pocytės studijos „Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldinio simbolio“. Jame – 1935 metais Klaipėdos krašto mokytojų draugijos iniciatyva išleisto vadovėlio krašto lietuviškoms mokykloms viršelis.

Aštuoni metai diskusijų

Susitikimas organizuotas reaguojant į praėjusiais metais Etninės kultūros globos tarybos bei Mažosios Lietuvos regioninės tarybos kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo proceso. Kreipimesi prašyta paremti Mažosios Lietuvos bendruomenės nuomonę diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija, kuri atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Susitikime Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė V. Griškevičienė pastebėjo, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į Lietuvos heraldikos komisiją ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net 8 kartus. Per 8 diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos. Klausimas keltas keturiuose LHK posėdžiuose. V. Griškevičienės teigimu, bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.

Doc. dr. S. Pocytė atkreipė dėmesį, kad šiai pozicijai pritaria visų krašto savivaldybių valdžios atstovai, didelė dalis kultūrinių organizacijų. Ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną. Simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus.

Yra ir kitokių nuomonių

Tiesa, iš Mažosios Lietuvos bendruomenių atstovų pusės išsakyta ir kitokia nuomonė. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas V. Šilas teigė, kad herbas turėtų reprezentuoti ne tik Lietuvoje esančią Mažosios Lietuvos dalį, bet visą istorinę Mažąją Lietuvą, tad verta ieškoti ir kitų simbolių.

Pasitarimas parodė, kad LHK atstovai nėra kategoriškai nusistatę prieš briedžio simbolį etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbe. Kitiems herbo simboliams (skydo laikytojams, šūkiui) LHK visiškai neprieštarauja, taip pat pritariama nuo seno naudojamai Mažosios Lietuvos vėliavai. Sutarta diskusiją dėl herbo pagrindinio simbolio pratęsti sausio 20 d. LHK inicijuojamame posėdyje. Prezidentūros atstovai išreiškė viltį, kad 2023 metais pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą heraldiką.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad ir kiti Lietuvos etnografiniai regionai rengiasi kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją dėl savo krašto heraldikos patvirtinimo. O kai kurie, pvz., Aukštaitija, norėtų savo heraldiką tobulinti, pakeisti kai kuriuos simbolius arba šūkius.

EKGT inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite