Mažamečio žūties atgarsiai Šilutėje

Šilutės r. savivaldybėje įvykusiame savivaldybės vadovų susitikime su spaudos atstovais pirmą kartą dalyvavo mero pavaduotojas Algis Bekeris ir ryšium su tragiškais įvykiais Kėdainiuose pakviesti Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Meras Vytautas Laurinaitis dėl ligos susitikime nedalyvavo.

Apie socialinės rizikos šeimas žiniasklaidos atstovams pasakojo Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Kiek vaikų kenčia mūsų rajone?
Tą dieną, kai vyko šis susitikimas, Baisogaloje buvo laidojamas Kėdainiuose mirtinai sumuštas keturmetis. Ar esama smurto prieš vaikus faktų Šilutės rajone?
„Negalime garantuoti, kad pas mus neįvyks tai, kas buvo Kėdainiuose. Todėl prie Vaiko teisių apsaugos skyriaus yra speciali pašto dėžutė, kur galima palikti laiškelį. Po darbo valandų, jeigu vaikui gresia pavojus, jį gali paimti policija. Svarbiausia, nelikti abejingais. Nežinau, kas manęs yra neradęs naktį. Visi apie viską gali informuoti ir visi žino, ką daryti, bet vaiką labai sunku atskirti nuo šeimos. Tiesa, dabar jau kitaip pradedame žiūrėti į panašią praktiką, taikomą Norvegijoje“, – sakė Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sakė, 260 socialinės rizikos šeimose auga 494 vaikai ir niekas negali būti apdraustas nuo nelaimės…

2016 m. Šilutės rajone iš 13 šeimų buvo paimtas 21 vaikas. 19 iš jų paimta dėl nepriežiūros. Dėl fizinio smurto šeimoje paimti 2 vaikai, kiti – nevalgę, neaprengti, palikti likimo valiai.

Smurto atvejai dažnai sunkiai įrodomi. Pagrindiniai informacijos apie smurtą teikėjai – policija ir seniūnija. Mažiausiai apie tai informuoja mokymo įstaigų ir medicinos darbuotojai. Dabar pakeista informacijos apie smurtą teikimo tvarka. Reaguojama ir į anoniminius pranešimus, nes dabartinė padėtis nepalanki oficialiam pranešimui. Gali atsitikti taip, kad norėjęs vaikui padėti geradaris vėliau prie kokio kabineto akis į akį susidurs su smurtautoju…
Rizikos šeimos
Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, tokiose šeimose gyvenančių vaikų skaičius jau kuris laikas nesikeičia. Gerinti padėtį stengiamasi įdarbinant vis daugiau su socialinės rizikos šeimomis dirbančių darbuotojų. Prieš 10 metų buvo 11 etatų, pernai – 18, o šiemet – jau 25. Anksčiau vienas socialinis darbuotojas prižiūrėdavo apie 20 šeimų, dabar – po 10-11.
Šilutės seniūnijoje su socialinės rizikos šeimomis dirbs 9 specialistai, jiems rengiamas naujas kabinetas. Gerėja šių darbuotojų aprūpinimas transportu. Šiemet nupirks dar 5 automobilius. Stengiamasi, kad kuo daugiau vaikų augtų ne valdiškose globos įstaigose, o šeimynose. Kovo 1 d. viena šeimyna įsikurs naujame name Švėkšnoje. Už 54 tūkst. eurų numatoma pirkti socialinio globėjo paslaugą. Socialinis globėjas galės laikinai rūpintis netikėtai bėdos ištiktais vaikais. Šiai paslaugai pirkti rengiamas Šilutės rajono tarybos sprendimo projektas.
I. Pranaitienė minėjo ir netobulą įstatyminę bazę. Iki šiol tenka dirbti pagal 1996 m. priimtą Vaiko teisių apsaugos įstatymą kuris nebeatitinka šiandienos realijų. Pavyzdžiui, nenumatyta, kai vaiko nepriežiūra – taip pat smurto forma.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas pastebėjo, kad asocialiose šeimose dažnai laukiama 17 valandos, kai užsidarys biudžetinės įstaigos, kad būtų galima pradėti netrukdomiems lėbauti. Ypač aktyviai lėbaujama šventiniu laikotarpiu. Jam antrino I. Pranaitienė, pasakodama, kad šeimoms, kurios nesugeba disponuoti gaunamomis pašalpomis, produktų nuperka socialiniai darbuotojai. Nors ir dėl to neretai kyla konfliktų, nes iš tokios šeimos gali paskambinti vakare ir pareikšti, kad tuojau pat reikia miltų, nes nori iškepti vaikams blynų…
Anot I. Pranaitienės, apsaugoti ir išsaugoti vaikus – suaugusiųjų atsakomybė. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pridūrė, kad yra ypač blogai, kai išgelbėtus vaikus vėl grąžina į tas pačias smurtaujančias šeimas.
Apie kasdienius darbus
Pirmą kartą tokiame susitikime dalyvaująs mero pavaduotojas Algis Bekeris kalbėjo apie šio mėnesio darbus. Jis paminėjo Tauragės VPK įvykusį susitikimą, kuriame pareigūnai pateikė metinę veiklos ataskaitą. Ten daugiausiai kalbėta apie darbą pasikeitusiomis sąlygomis, kai stengiamasi, jog daugiau pareigūnų dirbtų gatvėse. Vicemeras pastebėjo, kad Šilutėje gausu brangiai kainavusių vaizdo stebėjimo kamerų, tačiau jų rodmenų niekas neseka…
Vicemeras nenutylėjo ir susidariusios padėties Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre: „Man skaudu, kad sužeidėme kolektyvą. Politinių srovių intrigos jį suskaldė. Parinkus netinkamą vadovą, atsirado negeri dalykai. Kai kurios jėgos iškreipia informaciją, kad žmonės bus atleidinėjami, kad bus sujungti pinigų srautai, kad ligoninė skęsta skolose, kad neteksime sunkiai sukurto pirminio lygio… To nebus!“

Mero pavaduotojas Algis Bekeris (kairėje) pirmą kartą vadovavo susitikimui su žiniasklaidininkais.

Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pranešė, kad trečiadienį bus žinomas naujasis Šilutės šilumos tinklų bendrovės vadovas.

Miesto vizija
Rengiamasi tvarkyti Šilutės centrinę dalį. Pastebėta, kad trūksta miesto vizijos ir mažosios architektūros akcentų. Geru pavyzdžiu gali būti Telšiai, tad ne atsitiktinai konsultuotasi su specialistais iš Žemaitijos sostinės. Šilutėje lankėsi profesorius Algirdas Žebrauskas, kartu su juo žiūrėta, ko trūksta šiame mieste.
Meras lankėsi Aplinkos ministerijoje, kur tartasi dėl Macikų koncentracijos stovyklos teritorijos sutvarkymo. Pristatyta monografija apie Vasario 16-osios akto signatarą Jurgį Šaulį.
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis kalbėjo apie kiemų priežiūrą Šilutėje. Numatoma, kad daugiabučių namų bendrijoms galėtų būti perduota namui priklausanti teritorija, kurią turės prižiūrėti ir tvarkyti patys gyventojai, arba samdyti kitus. Per pusmetį turėtų būti parengtos taisyklės, dėl kurių konsultuotasi su tokią tvarką taikančia Klaipėdos savivaldybe. Sutaupytos lėšos būtų panaudotos kiemams tvarkyti.
Sklypai, kuriuos turėtų prižiūrėti gyventojai, apimtų apie 50 metrų spindulį aplinkui namą. Įteisinus žemės sklypus, teks pradėti mokėti žemės mokestį. Po šių reformų, kurios greičiausiai vyks jau šiais metais, pagražės aplinka prie daugiabučių. Pradėję mokėti už žemę, gyventojai galės turėti savo stovėjimo aikšteles automobiliams.
Rajono biudžetas
Šių metų biudžetas iš esmės nedaug skiriasi nuo pernykščio, tik padidintos išlaidos dėl pernai padidėjusio darbo užmokesčio. Kalbėdamas apie 2017 m. Šilutės r. savivaldybės biudžetą Sigitas Šeputis pasidžiaugė, kad sumokėtos visos savivaldybės įstaigų skolos už šildymą, padengtas senas įsiskolinimas „Šilutės komunalininkui“.
Naujas biudžetas formuojamas labiau atsižvelgiant į įstaigų finansinius rodiklius. Pasiteiravus, kiek savivaldybei kainuoja partijoms skirtų patalpų išlaikymas, S. Šeputis pažadėjo duomenis pateikti vėliau. Anot jo, patalpos skiriamos pagal panaudos sutartį, reikia skaičiuoti tik eksploatacines išlaidas. Jo manymu, sumos susidarys nedidelės. Administracijos direktorius pasidžiaugė gerais švietimo įstaigų optimizacijos rezultatais. Pernai daug iečių sulaužyta dėl mokyklų, kuriose beliko visai nedaug vaikų, uždarymo, tačiau jau dabar aišku, kad tai leido sutaupyti apie 300 tūkst. eurų. Ta pačia linkme planuojama dirbti ir šiemet.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite