„Maximoje“ ant purvinų grindų žmogus pragulėjo keliasdešimt minučių…

Vasario 5 d. prieš 18 valandą prekybos centre „Maxima“ (Lietuvininkų g. 58, Šilutėje) pro duris vis einančius pirkėjus šokiravo neregėtas vaizdas: iš gatvės suneštoje purvo baloje gulėjo moteris. Į prekybos salę buvo galima patekti ją peržengus arba apėjus. Moteris čia išgulėjo gal 50 minučių…

Tokiu metu į šią „Maximą“, vieną iš didžiausių prekybos centrų Šilutėje, pirkėjų užsuka daug. Įstaigose ir įmonėse pasibaigus darbo dienai, dalis tėvų pirkti čia užeina ir su vaikais, paimtais iš darželio. Išvydę purve gulintį žmogų su ryškia striuke, mažieji sukiojosi aplinkui, smalsiai apžiūrinėdami, ko gero, dar nematytą vaizdą. Paaugliai iš žmogystos purve šaipėsi, garbaus amžiaus vyrai ir moterys ėjo pro šalį susiraukę. Visi gūžčiojo pečiais, mat žmogysta gulėjo purvyne tik retkarčiais krusteldama.
Šalia stovėjo prekybos centro apsaugininkas. Rūstūs buvo kasininkių veidai. Po prekybos salę vaikštantys žmonės aptarinėjo neįprastą vaizdą – visi piktinosi. Kažkas porino, kad moteris purvo ir sniego baloje guli jau 45 minutes, kita moteris ginčijo, jog jau būsią 50 minučių… Ne vienas piktinosi nerangia policija, neatvykstančia greitosios medicinos pagalbos tarnyba: „Ir kam mums tos specialiosios tarnybos, kai prireikus jų nesulauki?“ Staiga aplinkui pasigirdo šūktelėjimai: „Pagaliau!..”
Prie pat durų sustojo greitosios medicinos pagalbos automobilis, pasirodžiusi medikė ir kartu su ja atvykęs vairuotojas moterį paguldė ant neštuvų ir išnešė į automobilį. Laikrodis rodė 18 val. 36 min. Tai fiksavusi moteris pasipiktinusi paskelbė, jog jos akyse žmogus purve išgulėjo 36 minutes…
Informacijos niekas neteikia
Kitą dieną užsukome į „Maximą“, prašydami, kad situaciją pakomentuotų tie, kurie ją geriausiai žino – apsaugininkai. Vos išgirdę klausimą: kas atsitiko, kada buvo iškviesta policija, kiek kartų ten skambino, kada pareigūnai atvyko, kodėl niekuo nepadėjusi išvyko – vyrai pritilo. Vienas mandagiai paaiškino, kad informaciją teiks atsiklausęs vadovybės. Tačiau paskambinęs pranešė, kad nieko sakyti negali…
Tądien nepavyko susitikti su Šilutės policijos vadovais bei atsakingais pareigūnais, o telefonu išgirdome, kad būs pasigilinta į situaciją.
„Pamarys“ pageidavo išsiaiškinti, kodėl, anot liudininkų, kviesta policija ilgai neatvyko, o atvykę pareigūnai nustebino, sakydami maždaug taip: „A, čia „Žibutė“! Kur mes ją dėsim?“ Policininkai išvažiavo, palikdami pažįstamą „Žibutę“ gulėti purvyne. Pasak liudininkų, policijai buvo skambinta ne vieną kartą, rodos, net tris. Nuo policijos komisariato pastato iki „Maximos“ – gal trys minutės pėsčiomis.
Ne kartą buvę skambinta ir į greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Ten skambučius priima Klaipėdos GMP stotis. Nepaisant skambučių skaičiaus, į Šilutę perduodamas tik vienaa iškvietimas. Tokį iškvietimą Šilutės GMP gavo 18 val. 20 min. Greitoji į „Maximą“ atvyko 18 val. 29 min. Netrukus moterį nuvežė į Šilutės ligoninės Priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo gydytojas.
Šilutės ligoninės Priėmimo skyriuje darbuotojos atsisakė teikti bet kokią informaciją šia tema. Teko kreiptis į ligoninės vyr. gydytoją Darių Steponkų, kuris skambino į Priėmimo skyrių, aiškinosi reikalus ir informavo, kad moteris buvo neblaivi, tačiau jokių kitų sveikatos sutrikimų nenustatyta.
21 val. 10 min. medikai jau prasiblaiviusią moterį atvežė į šalia ligoninės neseniai pastatytą Socialinių paslaugų centrą. Centro direktorė Rasa Jakienė „Pamarį“ informavo, kad moteris centre pernakvojo, čia buvo išmaudyta, išplauti ir išdžiovinti jos drabužiai, o kitos dienos rytą ji paliko šią įstaigą. Centras teikia nakvynės paslaugą.
Būtent šios nemalonios istorijos dieną, iš ryto, šio centro direktorė R. Jakienė, Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius ir Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šioje sutartyje, be kita ko, numatyta, jog benamius ir panašius asmenis, policijos atvežtus į ligoninę, apžiūrės medikai, o Socialinių paslaugų centras jiems usteiks nakvynę.
Pasvarstymai
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus paaiškino, kad išties informaciją apie pacientą gali teikti tik ligoninės vadovai, nes neapdairiai paskleista informacija gali pakenkti paciento vardui, jo artimiesiems. Esama pavyzdžių, kai medikai už tai sulaukia nemalonumų. Jau įprasta, kad gulantis į ligoninę pacientas pasirašo dokumentus ir juose nurodo, kam leidžia teikti informaciją apie savo sveikatos būklę.
D. Steponkus stebėjosi „Maximos“ darbuotojų ir apsaugininkų elgesiu – patalpose, jų darbo vietoje, guli parkritęs žmogus, niekas jo nepakelia, nepasodina… Juk tai konkrečios įstaigos vadovų ir darbuotojų pareiga pasirūpinti asmeniu, atsidūrusiu ant grindų šalia besivarstančių durų. Baisus toks abejingumas! Gerokai sutirštinamos spalvos, kai teigiama, jog bijo judinti, kelti, neva, jei numirtų, liktume kalti… Bet juk apsaugos darbuotojai privalo mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą!
D. Steponkus klausė: „Ką darytų „Pamario“ laikraščio redakcijos darbuotojai, jeigu jų patalpose ant žemės nukristų atėjęs žmogus?“ Nieko nelaukdami skambintume tel. 112.
Egzistuoja atsakomybė už tai, kas vyksta tavo patalpose. Tokią atsakomybę turėtų jausti ir „Maximos“ darbuotojai, vadovai. Su vyr. gydytoju pabandėme įsivaizduoti, kas būtų, jeigu taip „Maximoje“ į purvyną parkristų ir gulėtų, tarkime, D. Steponkus ar šio rašinio autorė S. Skutulienė.
Tikriausiai atvyktų viešąją tvarką sergstinti policija, nugabentų į areštinę išblaivinti, sugužėtų žiniasklaida, parodytų visi televizijos kanalai, aprašytų visi laikraščiai, tektų mokėti paskirtą baudą… Visa kita – savo ruožtu: politikę vertintų Etikos komisija, vyr. gydytojas netektų darbo… Štai čia lyg ir aiškus būtų policijos vaidmuo. Tačiau situacijoje, kai pagrindinis vaidmuo tenka „Žibutei“, reikalai klostosi visiškai kitaip.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 58

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite