Martyno Jankaus sode užderėjo naujų paveikslų

Bitėnuose, Martyno Jankaus sodyboje šeimininkaujantis muziejus kasmet rugpjūčio pradžioje pakviečia susirinkti besidominčius Mažąja Lietuva, šio krašto garbinga praeitimi ir šiandiena. Pasak muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, rugpjūčio 7 d. šios sodybos šeimininkui Martynui Jankui būtų sukakę 161-eri metai.

Ernestas Žvaigždinas pavaizdavo tris šio krašto bažnyčias.

Dvi savaitės prieš svarbiausią muziejaus metinį renginį vyksta intensyvus pasiruošimas šiai datai. Rengiami vaikų (jų darbeliai eksponuoti vasaros palapinėje) ir profesionalių menininkų kūrybos plenerai, ruošiami stendai svečiams supažindinti su muziejaus nuveiktais darbais ir planais.

Kaip ir kasmet, retai kur kitur sutinkamas paveikslų sodas, daug metų gyvuojantis buvusiame Jankų sodybos vaismedžių sode, pražysta naujais plenero dalyvių kūriniais. Šįkart tarptautinio plenero kūrybos tema buvo „Mažosios Lietuvos ženklai – bažnyčios“. Plenerą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kūrė Kristina Asinavičiūtė (Vilnius), Ausma Bankauskaitė (Kaunas), Liucija Bungardienė (Pagėgiai), Linas Jurčiukonis (Kaunas), Ramūnas Grikevičius (Panevėžys), Rūta Povilaitytė (Panevėžys), Marija Marcelionytė–Paliukė (Vilnius), Martinš Kruminš (Latvija), Elena Balsiukaitė–Brazdžiūnienė (Kaunas).

Visi plenere dalyvavę menininkai.

Papasakojusi susirinkusiems apie muziejaus veiklą ir planus, L. Buzdžiuvienė pakvietė sueigos dalyvius pasižvalgyti po paveikslų sodą, kurį praėjusią vasarą išvydo net 11 tūkstančių iš įvairiausių šalies ir užsienio vietų atvykstančių turistų. Autoriai patys atidengė savo darbus ir praskleidė kūrybinių minčių, kurias jie įgyvendino savo darbuose, šydą. Kai kurie iš jų šio plenero metu pirmą kartą pabuvojo Mažosios Lietuvos liuteroniškose bažnyčiose.

Antai Valstybinės dailės akademijos Grafikos darbų katedros vedėją Mariją Paliukę sužavėjo pasakojimas, kad sovietmečiu sandėliu paverstos bažnyčios grindų plytelių raštą pavyko išsaugoti tik jas barbariškai užliejus betono sluoksniu… Jos darbe šie grindų raštai „atsistojo“ stačia siena, ant kurios radosi užrašas „Aš jus myliu“. Beje, šis darbas bene vienintelis, simboliškai prislėptas medžių kamienų ir atsuktas nugara į pagrindinę erdvę. Užtat yra suolelis. „Ant jo atsisėdęs žiūrovas ilgiau žiūrės į mano darbą…“ – šmaikštavo autorė.

Liucijos Bungardienės paveiksle atgimė Plaškių bažnyčia.

Tradiciškai visiems darbų autoriams Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius įteikė raštiškas padėkas, o muziejaus darbuotojos užrišo kiekvienam plenero dalyviui po Mažosios Lietuvos raštais išmargintą juostelę. Tokia tradicija šiame krašte esą gyvuojanti šimtmečius. Beje, tos juostelės išaustos ne bet kur, o čia pat Bitėnuose, M. Jankaus muziejuje. Muziejininkų pastangomis buvo surasta šio kaimo senbuvė Sofija Zubrickienė, kuri tokias juostas bemokanti austi, ji ir muziejininkes bei kitas moteris šio amato pamokė.

Apžvelgus (buvo galima ir pačiupnoti) visus paveikslų sode atsiradusius naujus darbus, padėkojus autoriams, niekas neskubėjo skirstytis – mobilioje scenoje toliau romantišką meninę nuotaiką kūrė klaipėdietės, parengusios koncertinę programą „Plazdančio šilko melodijos“. Šoko Viltė Kazlauskaitė, kankliavo Ingrida Spalinskaitė, violončele griežė Kornelija Kupšytė, dainavo Raimonda Narsejeva.

Atminčiai – Mažosios Lietuvos raštais margintos juostelės.

„Kad nelytų, Dievo išmeldėme, tik dėl vėjo pamiršome paprašyti…“ – žvelgdama į pro šalį slenkančius tamsius debesis porino muziejininkė.

Petro Skutulo fotoreportažas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai