Bitėnuose, Martyno Jankaus sodyboje šeimininkaujantis muziejus kasmet rugpjūčio pradžioje pakviečia susirinkti besidominčius Mažąja Lietuva, šio krašto garbinga praeitimi ir šiandiena. Pasak muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, rugpjūčio 7 d. šios sodybos šeimininkui Martynui Jankui būtų sukakę 161-eri metai.

Dvi savaitės prieš svarbiausią muziejaus metinį renginį vyksta intensyvus pasiruošimas šiai datai. Rengiami vaikų (jų darbeliai eksponuoti vasaros palapinėje) ir profesionalių menininkų kūrybos plenerai, ruošiami stendai svečiams supažindinti su muziejaus nuveiktais darbais ir planais.

Kaip ir kasmet, retai kur kitur sutinkamas paveikslų sodas, daug metų gyvuojantis buvusiame Jankų sodybos vaismedžių sode, pražysta naujais plenero dalyvių kūriniais. Šįkart tarptautinio plenero kūrybos tema buvo „Mažosios Lietuvos ženklai – bažnyčios“. Plenerą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kūrė Kristina Asinavičiūtė (Vilnius), Ausma Bankauskaitė (Kaunas), Liucija Bungardienė (Pagėgiai), Linas Jurčiukonis (Kaunas), Ramūnas Grikevičius (Panevėžys), Rūta Povilaitytė (Panevėžys), Marija Marcelionytė–Paliukė (Vilnius), Martinš Kruminš (Latvija), Elena Balsiukaitė–Brazdžiūnienė (Kaunas).

Papasakojusi susirinkusiems apie muziejaus veiklą ir planus, L. Buzdžiuvienė pakvietė sueigos dalyvius pasižvalgyti po paveikslų sodą, kurį praėjusią vasarą išvydo net 11 tūkstančių iš įvairiausių šalies ir užsienio vietų atvykstančių turistų. Autoriai patys atidengė savo darbus ir praskleidė kūrybinių minčių, kurias jie įgyvendino savo darbuose, šydą. Kai kurie iš jų šio plenero metu pirmą kartą pabuvojo Mažosios Lietuvos liuteroniškose bažnyčiose.

Antai Valstybinės dailės akademijos Grafikos darbų katedros vedėją Mariją Paliukę sužavėjo pasakojimas, kad sovietmečiu sandėliu paverstos bažnyčios grindų plytelių raštą pavyko išsaugoti tik jas barbariškai užliejus betono sluoksniu… Jos darbe šie grindų raštai „atsistojo“ stačia siena, ant kurios radosi užrašas „Aš jus myliu“. Beje, šis darbas bene vienintelis, simboliškai prislėptas medžių kamienų ir atsuktas nugara į pagrindinę erdvę. Užtat yra suolelis. „Ant jo atsisėdęs žiūrovas ilgiau žiūrės į mano darbą…“ – šmaikštavo autorė.

Tradiciškai visiems darbų autoriams Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius įteikė raštiškas padėkas, o muziejaus darbuotojos užrišo kiekvienam plenero dalyviui po Mažosios Lietuvos raštais išmargintą juostelę. Tokia tradicija šiame krašte esą gyvuojanti šimtmečius. Beje, tos juostelės išaustos ne bet kur, o čia pat Bitėnuose, M. Jankaus muziejuje. Muziejininkų pastangomis buvo surasta šio kaimo senbuvė Sofija Zubrickienė, kuri tokias juostas bemokanti austi, ji ir muziejininkes bei kitas moteris šio amato pamokė.

Apžvelgus (buvo galima ir pačiupnoti) visus paveikslų sode atsiradusius naujus darbus, padėkojus autoriams, niekas neskubėjo skirstytis – mobilioje scenoje toliau romantišką meninę nuotaiką kūrė klaipėdietės, parengusios koncertinę programą „Plazdančio šilko melodijos“. Šoko Viltė Kazlauskaitė, kankliavo Ingrida Spalinskaitė, violončele griežė Kornelija Kupšytė, dainavo Raimonda Narsejeva.

„Kad nelytų, Dievo išmeldėme, tik dėl vėjo pamiršome paprašyti…“ – žvelgdama į pro šalį slenkančius tamsius debesis porino muziejininkė.

Petro Skutulo fotoreportažas