Martyno Jankaus sode užderėjo naujų paveikslų

Bitėnuose, Martyno Jankaus sodyboje šeimininkaujantis muziejus kasmet rugpjūčio pradžioje pakviečia susirinkti besidominčius Mažąja Lietuva, šio krašto garbinga praeitimi ir šiandiena. Pasak muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, rugpjūčio 7 d. šios sodybos šeimininkui Martynui Jankui būtų sukakę 161-eri metai.

Ernestas Žvaigždinas pavaizdavo tris šio krašto bažnyčias.

Dvi savaitės prieš svarbiausią muziejaus metinį renginį vyksta intensyvus pasiruošimas šiai datai. Rengiami vaikų (jų darbeliai eksponuoti vasaros palapinėje) ir profesionalių menininkų kūrybos plenerai, ruošiami stendai svečiams supažindinti su muziejaus nuveiktais darbais ir planais.

Kaip ir kasmet, retai kur kitur sutinkamas paveikslų sodas, daug metų gyvuojantis buvusiame Jankų sodybos vaismedžių sode, pražysta naujais plenero dalyvių kūriniais. Šįkart tarptautinio plenero kūrybos tema buvo „Mažosios Lietuvos ženklai – bažnyčios“. Plenerą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kūrė Kristina Asinavičiūtė (Vilnius), Ausma Bankauskaitė (Kaunas), Liucija Bungardienė (Pagėgiai), Linas Jurčiukonis (Kaunas), Ramūnas Grikevičius (Panevėžys), Rūta Povilaitytė (Panevėžys), Marija Marcelionytė–Paliukė (Vilnius), Martinš Kruminš (Latvija), Elena Balsiukaitė–Brazdžiūnienė (Kaunas).

Visi plenere dalyvavę menininkai.

Papasakojusi susirinkusiems apie muziejaus veiklą ir planus, L. Buzdžiuvienė pakvietė sueigos dalyvius pasižvalgyti po paveikslų sodą, kurį praėjusią vasarą išvydo net 11 tūkstančių iš įvairiausių šalies ir užsienio vietų atvykstančių turistų. Autoriai patys atidengė savo darbus ir praskleidė kūrybinių minčių, kurias jie įgyvendino savo darbuose, šydą. Kai kurie iš jų šio plenero metu pirmą kartą pabuvojo Mažosios Lietuvos liuteroniškose bažnyčiose.

Antai Valstybinės dailės akademijos Grafikos darbų katedros vedėją Mariją Paliukę sužavėjo pasakojimas, kad sovietmečiu sandėliu paverstos bažnyčios grindų plytelių raštą pavyko išsaugoti tik jas barbariškai užliejus betono sluoksniu… Jos darbe šie grindų raštai „atsistojo“ stačia siena, ant kurios radosi užrašas „Aš jus myliu“. Beje, šis darbas bene vienintelis, simboliškai prislėptas medžių kamienų ir atsuktas nugara į pagrindinę erdvę. Užtat yra suolelis. „Ant jo atsisėdęs žiūrovas ilgiau žiūrės į mano darbą…“ – šmaikštavo autorė.

Liucijos Bungardienės paveiksle atgimė Plaškių bažnyčia.

Tradiciškai visiems darbų autoriams Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius įteikė raštiškas padėkas, o muziejaus darbuotojos užrišo kiekvienam plenero dalyviui po Mažosios Lietuvos raštais išmargintą juostelę. Tokia tradicija šiame krašte esą gyvuojanti šimtmečius. Beje, tos juostelės išaustos ne bet kur, o čia pat Bitėnuose, M. Jankaus muziejuje. Muziejininkų pastangomis buvo surasta šio kaimo senbuvė Sofija Zubrickienė, kuri tokias juostas bemokanti austi, ji ir muziejininkes bei kitas moteris šio amato pamokė.

Apžvelgus (buvo galima ir pačiupnoti) visus paveikslų sode atsiradusius naujus darbus, padėkojus autoriams, niekas neskubėjo skirstytis – mobilioje scenoje toliau romantišką meninę nuotaiką kūrė klaipėdietės, parengusios koncertinę programą „Plazdančio šilko melodijos“. Šoko Viltė Kazlauskaitė, kankliavo Ingrida Spalinskaitė, violončele griežė Kornelija Kupšytė, dainavo Raimonda Narsejeva.

Atminčiai – Mažosios Lietuvos raštais margintos juostelės.

„Kad nelytų, Dievo išmeldėme, tik dėl vėjo pamiršome paprašyti…“ – žvelgdama į pro šalį slenkančius tamsius debesis porino muziejininkė.

Petro Skutulo fotoreportažas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus