M. Vilkas prasiskynė kelią į prizininkus

Kaune vykusiame Lietuvos stalo teniso 84-ojo asmeninio čempionato vyrų finale Vilniuje studijuojantis šilutiškis Matas Vilkas džiaugėsi laimėtais sidabro bei bronzos medaliais. Pastarąjį pelnė žaisdamas poroje su kauniečiu Matu Skuču.

Kaune dėl apdovanojimų, čempionų titulų kovojo 32 pajėgiausi šalies mažosios raketės meistrai ir perspektyviausi jauniai. Pirmasis kovų etapas – 8 grupės po 4 sportininkus. Užėmusieji 1-2 vietas tęsė kovas aštuntfinalyje.
M. Vilkas, įveikęs kauniečių augančią viltį Medardą Stankevičių, vilnietį J. Biveinį ir šiaulietį B. Skirmantą, pergalių seriją tęsė aštuntfinalyje. Čia šilutiškis nugalėjo kaunietį D. Stankevičių (4:0), po permainingos kovos įveikė gerai pažįstamą Panevėžio gynėją V. Martinkų (4:3), po gana įtemptų akimirkų – ir klaipėdietį Alfredą Udrą (4:3). Kitame pusfinalyje pergalę šventė Mažeikių atstovas Arnoldas Domeika.
Naujajam Lietuvos čempionui išaiškinti prireikė visų 7 setų. Prie stalo smūgiais, topspinais keitėsi puolėjai A. Domeika ir M. Vilkas. Nors lemiamo, septintojo, seto pradžioje Matas pirmavo 5:2,
A. Domeika sugebėjo pasivyti ir laimėti partijos pabaigą (11:9). Jis – šalies čempionas, M. Vilkas – antras.
Bronzos medalį M. Vilkas pelnė vyrų porų varžybose kartu su kauniečiu, geru savo draugu Matu Skuču.
Kas vis dėlto turėtų žaisti Lietuvos vyrų rinktinėje artėjant pasaulio pirmenybėms? Ar M. Vilkas, padėjęs tiek pastangų ir prasiskynęs kelią tarsi ledlaužis į antruosius prizininkus, liks tik atsarginis?
Pasak Šilutės stalo teniso klubo „Varmas“ vadovo J. Piekauto, į Lietuvos vyrų rinktinę kviečiami prasčiau pasirodę, bet užsienyje žaidžiantys A. Udra ir T. Mikutis iš Laukuvos. J. Piekautas raštu kreipėsi į Lietuvos stalo teniso asociacijos vadovybę, kad paaiškintų tokią situaciją. Juk apmaudu, kai gerai pasirodęs auklėtinis stumiamas į šalį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite