M. Starkus ir V. Radzevičius rengia dešimtmečio susitikimus su gerbėjais

Populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia visus į išskirtinius susitikimus jūsų mieste. Kelioninio humoro vakaras Šilutės kultūros centre vyks kovo 3 d. 18.00 val.

Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai prasidėjo šių dviejų vyrų kelionės po pasaulį. Žurnalistai, rašytojai, TV laidų vedėjai savo titulų bagažą papildė dar vienu skambiu pavadinimu – kelionių didmeistriai.
Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos driekėsi šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų „sugulė“ į TV laidas, knygas, interneto puslapius.
„Sunku patikėti, bet kurdami kelionines televizijos laidas mes keliaujame jau 10 metų. Turime ką papasakoti, o ypač apie tai, kas liko už kadro. Ir tai nėra liūdnos istorijos“, – sako keliautojas Martynas Starkus. Jam pritaria ir jo bendražygis Vytaras Radzevičius: „Prieš 10 metų pradėjome šias keliones kaip dar vieną gyvenimo avantiūrą. O dabar esame tvirtais saitais surišti su keliautojų gyvenimo būdu ir pasakorių amatu.“
10 metų jubiliejaus proga vyrai rengia kelioninio humoro turą per Lietuvą ir pasaulį. „Mes neturime ko slėpti ir atvirai pasakojame tikrus bei neįtikėtinus nuotykius. Ir tai tikrai juokingos istorijos. Supratome tai, kai pamatėme, kad žmonės juokiasi iki ašarų.“, – sakė Vytaras. Tuo tarpu Martynas subtiliai pastebi, kad žmonės juokiasi iškirtinai iš Vytaro. „Jam net nieko sakyti nereikia. Pakanka į jį pažiūrėti. Ypač tai akivaizdu, kai žmonės jį pamato šalia manęs“.
Ilgai sukę galvas keliautojai dešimtmečio proga pabandė prisiminti 10 įdomių faktų apie savo keliones. „Nors tokių dešimtukų galime prisiminti dar dešimt“, – linksmai tvirtino vyrai.


10 įdomių Starkaus ir Radzevičiaus kelionių faktų
Dukart aplink pasaulį.
Sudėjus visus nukeliautus kilometrus (be skrydžių), M. Starkus ir V. Radzevičius baigia apsukti antrą ratą aplink Žemę. Pirmas ratas baigtas 2010 metais Kinijoje. Iki antro rato aplink Žemės rutulį liko apie 5000 km.
Nuo rogučių iki dramblio.
Išbandyta apie 20 keliavimo būdų: lėktuvai, sraigtasparniai, lengvieji automobiliai, traktoriai, sniego valymo mašina, sunkvežimiai, autobusai, motoroleriai, motociklai, tuk-tukai, dviračiai, oro keltuvai, laivai, rogės, traukiniai, drambliai, kupranugariai, žirgai, asilai. Gal reiktų priskaičiuoti ir rodeo bulius Australijoje? Tada tai buvo trumpiausios kelionės, trukusios vos po kelias sekundes.
Antarktidos dvelksmas.
Aplankyta ir prisiliesta prie visų kontinentų, išskyrus Antarktidą. Bet, švelniai tariant, gaivus jos dvelksmas taip pat buvo juntamas – piečiausiame pasaulio mieste, Ušuajoje (Argentina), vos už 900 km nuo Antarktidos buvo išties šalta.


Aukščiau tik dangus.
Aukščiausias pasiektas miestas – Potosis Bolivijoje, 4067 metrai virš jūros lygio. Pakeliui į šį miestą aukštimačiai rodė ir 4351 m aukštį. Važiuojant į įkalnes tose Andų vietose keliautojų automobilį VW Combi „Snaigė“ lenkdavo pėsčios vietinės moteriškės su katiliukais, išėjusios druskos pas kaimynes.
Dėmesio, siena!
Keliautojai nebeskaičiuoja, kiek kartų jie kirto valstybines sienas. Antai įstrigus tarp Gvatemalos ir Salvadoro tapo gero tono požymiu nueiti iš vienos valstybės į kitą nusipirkti spragintų kukurūzų. Pasieniečiai nebedėjo antspaudų į pasą ir tik atsainiai mostelėdavo ranka – vis tiek vietiniai. Ir taip keliolika kartų.
Skonio reikalas.
Lietuvio gomuriui neįprasčiausi ragauti patiekalai – kepta jūrų kiaulytė, šviežiai nugalabyta kobra arba virti pašvinkę anties kiaušiniai. Vabalai, lervos, gyvos krevetės ar asiliena bei kupriena egzotinės nuostabos nebekelia.
Nakvynė po žeme.
Keisčiausia pasitaikiusi nakvynės vieta – buvusios opalų kasyklos CooberPedy miestelyje, Australijoje. Keliautojai miegojo kambariuose, kurie buvo įrengti apleistose šachtose po žeme. Kas skaitė H. Welso romaną „Laiko mašina“, gali prisiminti požemių gyventojus morlokus.
Natūralūs nuostoliai.
Kaip kariuomenės skaičiuoja natūralius nuostolius, taip ir M.Starkus ir V. Radzevičius per visas keliones neteko rankinio laikrodžio, vardinio peilio ir dviejų vaizdo kamerų.
Įkalinimas.
Keliautojai dusyk buvo įstrigę vietose, kuriose buvo galima mirti iš nuobodulio, bet ten reikėjo praleisti bent po 4 dienas. Tai sostinės Nuakšotas (Mauritanija) ir Taškentas (Uzbekistanas). Ir dabar keliautojai tokias priverstines prastovas vadina „taškentais“ (gilus atodūsis privalomas).
Avarijos.
Beveik du kartus apvažiavę Žemės rutulį keliautojai pateko į vieną eismo įvykį. Ekspedicijoje „Šilko kelias“ sankryžoje V. Radzevičiaus ir M. Starkaus automobilis lengvai stuktelėjo kitą ekspedicijos automobilį. Tai įvyko…Balstogėje. Anot keliautojų, susidūrimo pasekmės aerodinaminėms automobilio savybėms įtakos neturėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite