M. Purvino monografijoje – Mažosios Lietuvos kaimų ir žmonių gyvenimai

FONDASNedaug esama žmonių, kurie savo atsidavimu, darbais, idėjomis pelnytų nuoširdžią aplinkinių pagarbą ir pripažinimą. Būtent tokie yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai, tyrinėjantys Mažosios Lietuvos kultūrą, padedantys įamžinti protėvių Lietuvos vaizdus, vertybes, kultūrinį palikimą, įkvepiantys meilę ir pasididžiavimą krašto unikalumu, istorija.

Balandžio 18-oji buvo ta diena, kai Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rinkosi Mažosios Lietuvos kultūrai neabejingi žmonės, atėję sutikti 2013 m. išleistą solidžią architekto, etnografo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro M. Purvino mokslo monografijos „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“ pirmąją knygą, kurią rengti padėjo ištikima bendramintė, architektė, žmona M. Purvinienė.
Monografijoje, paremtoje autoriaus ilgų metų (dar 1972 m. pradėtų ir kelis dešimtmečius nuosekliai tęstų) Lietuvos senųjų kaimų tyrimu ir 1980 m. pradėtos Mažosios Lietuvos Pamario kaimų ilgalaikės analizės rezultatais, pateikiami Mažosios Lietuvos, kaip specifinio istorinio ir etnokultūrinio regiono, rytinės Kuršių marių pakrantės ir ten buvusių žvejų kaimų apibūdinimai, duomenys apie tų specifinių kaimų istorinę raidą ir jų analizė. Aptariami Mažosios Lietuvos kaimų ūkinės ir etnokultūrinės raidos bruožai, Kuršių marios ir jų aplinkos specifika, Pamarys ir jo kaimai Rendės-Peldžių, Agilos-Gyventės, Nemunyno-Gilijos, Tovės-Akmenos, Ventės-Gaicių, Svencelės-Klišių, Stariškės-Smeltės ruožuose. Skyriuose apžvelgiami kiekvieno ruožo gamtiniai ir kiti ypatumai, žinių apie ruožą ir jo kaimus šaltiniai, skirtingų metų duomenys apie ruožo kaimus ir jų analizė. Tolesnėse monografijų ciklo knygose numatoma apibūdinti ir kitokius to savito regiono kaimus: laukininkų – žemdirbių, pievininkų – pievų naudotojų, pelkininkų – sausintų pelkių įsisavintojų ir kitokius kaimus, pateikti išsamesnius esamos istorinės medžiagos ir publikacijų šia tematika apibūdinimus.
Pateikiant duomenis apie ruožo kaimus nurodoma, kiek tam tikru laikotarpiu ruože būta kaimų, jų pavadinimai, apibūdinimai (bažnytkaimis, valstiečių kaimas, mišrus, karališkųjų valstiečių kaimas ir kt.), kiek tuose kaimuose būta ugniakurų (sodybų), gyventojų, taip pat kiti, statistiniai, gyventojų surašymo duomenys, verslininkų žinyno informacija apie ruožo kaimus, apimanti gyventojų skaičių, aprašomuoju laikotarpiu gyvenusius ir veikusius prekybininkus (nurodoma, kuo prekiauta), amatininkus, kepėjus, gydytojus, nurodomos jų pavardės, įvardijami tuo metu veikę verslo objektai.
Leidinyje, kurį padėjo rengti kartu po Mažąją Lietuvą keliavusi ir daugelį metų archyvuose medžiagą rinkusi architektė M. Purvinienė, publikuojami kaimų planai ir žemėlapiai, ištisos giminių istorijos, pavyzdžiui, pateikiamas Gilijoje gyvenusio žvejo ir valstiečio Erdmono Krataičio gyvenimas (XVIII vidurys), jo sūnaus, vaikaičių, provaikaičių, proprovaikaičių gyvenimas, ir kitų palikuonių gyvenimai, kurie siekia net XX a. „Tarp gausių E. Krataičio palikuonių pasitaikydavo ir sudėtingesnių likimų. Pavyzdžiui, 1879 m. gimusi Enužė Krataitytė susilaukė nesantuokinio sūnaus, vėliau du kartus ištekėjo ir pan. Gal šioje giminėje gyvenimo komplikacijos nevyraudavo – galima spėti, kad kaimiškojo gyvenimo tradicijos, vyravusios moralinės nuostatos padėdavo stabilizuoti daugelio jaunuolių likimus, skatindavo susikurti pastovesnį ir pakankamai pasiturimą gyvenimą“, – įdomiai, gyvenimiškai svarsto autorius (p. 758).
Senosios kartos išmirė, išnyko daugybė kaimų. Laiko sustabdyti negalima, bet žmogus gali užfiksuoti praeities įvykius. O kuo apskritai reikšmingas Lietuvos kaimas? Anot M. Purvino, nesuklysime teigdami, jog lietuvių tautai įtakos turėjo senasis kaimas. Su kaimais susijusi ir kalba, ir kūryba, ir tautiškumas. Miestai, dvarai ir visa kita taip pat vaidino savo vaidmenį, bet tautiškumo dvasia užaugo būtent kaimuose.
Pamario kaimų žmonių gyvenimas buvo specifinis. Didžiąją metų dalį buvo plaukiama į marias. Egzistavo daugybė prietarų, buvo meldžiamasi įvairiems dievams, juk nuolat reikėjo rizikuoti savo gyvybe ir norėjosi ją išsaugoti… Gal todėl prieš keletą amžių pastatytą bažnyčią Pamaryje lankę vietiniai gyventojai po mišių skubėjo prie šventojo ąžuolo ir meldėsi seniesiems dievams.
„Malonu, kai pasijuntame ne vieniši, kad yra bendraminčių“, – kalbėjo M. Purvinas, bendraudamas su Šilutės kultūros žmonėmis, linkėjusiais M. ir M. Purvinams sėkmės tęsiant prasmingą veiklą ir su gilia pagarba pavadinusiems juos „istorijos, etnografijos architektais“.

Loreta Liutkutė
Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite