„Luotužė“ pakvietė į dešimtąjį savo gimtadienį

FONDASRusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ vadovės Aušros Šlažienės nerimas, ar nepristigs norinčių kartu švęsti ansamblio 10-ąsias veiklos metines, peraugo į kitą nerimą, – kaip sutalpinti visus susirinkusius Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje…

„Naktimis nemiegojau…“
„Kaip, Aušrele, jautiesi, švęsdama dešimtąjį gimtadienį?“, – jos klausė ansamblio dainininkė ir dukart seniūnė (ansamblio ir Rusnės seniūnijos, – autorės past.) Dalia Drobnienė.
Į šmaikštavimus atsakyta taip pat šmaikščiai. Ansamblio vadovė į rankas pasiėmė storą, sunkų dokumentų aplanką, tarstelėjusi, kad visi ramiai prisėstų, nes dabar ji apžvelgsianti 10 metų veiklą… Sausakimšoje salėje nuvilnijo linksmas šurmulys, o A. Šlažienė jau pasakojo ansamblio subūrimo istoriją. Tuometinis Rusnės kultūros namų direktorius Simas Knapkis prie arbatos puodelio bėdojęs, kad yra šokančių, vaidinančių kolektyvų, o dainuojančių – ne. Netruko įkalbinti suburti dainuojančių moterų vokalinį ansamblį.
„Naktimis nemiegojau, vis galvojau – sunku buvo suburti dainorėles, bet ne ką lengviau išrinkti pavadinimą. Pirmiausia nuskubėjau pas angeliško balso savininkę Nijolę Guntarskienę“, – prisiminė Aušra Šlažienė.

Dešimtmetis Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“.

Pirmosios dueto repeticijos vyko Nijolės bute, o pirmoji klausytoja buvo kaimynė poetė Aldona Kazlauskienė, kuri klausydavosi pridėjusi ausį prie sienos. Netrukus duetas peraugo į trio, o kai prie jų prisidėjo Irena Trečiokienė, ne tik Šilutėje, bet ir Šilalėje jau koncertavo.
Aušra paporino, kaip į kolektyvą pavyko prišnekinti kitas dainininkes.
Įvairių profesijų moterys
Tokiu pat šmaikščiu žodžiu pristatė ir kitas ansamblio dainininkes: Dalią Kubilienę, Sandrą Mažeikienę, Dalią Strazdienę, Daivutę Mockevičienę, Loretą Ščervianinienę, Inesą Bukantienę, Rasą Jakienę. Ansamblyje dainuoja įvairių profesijų moterys: verslininkė, medikė, pedagogė, buhalterė, laiškanešė.
Ansamblio vadovė negailėjo šmaikštaus žodžio, sakė, kad jai netinka kitų vadovų taikomi prioritetai balsui, klausai, tembrui. Jai esą svarbiausia, kad ansamblietė būtų bendraujanti. Tuo gimtadienio dalyviai netruko įsitikinti.
„Luotužės“ dainininkės ne tik dainavo naujai parengtos programos dainas, bet ir šmaikščiai vaidino. Ansamblietėms pritaikyti net keli amplua, kuriuos per 10 gyvavimo metų pastebėjo klausytojai. Algis Čėsna buvo pavadinęs „Uošvienių choru“, svečiai iš Vilniaus – „tautiniu paveldu“, o Marijus Budraitis po kelionės su ansamblietėmis į Kaliningradą – „Rusnės katiušomis“.
Moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ yra pelnęs aukščiausią A kategoriją, vienas didžiausių pasiekimų – III laipsnio diplomas respublikinių vokalinių ansamblių konkurse „Sidabriniai balsai“, kuris organizuojamas kas penkeri metai. Kartą per dvejus metus rusniškės skuba į Šilalėje rengiamą Lietuvos vokalinių ansamblių konkursą „Šilo aidai“.
Į gimtadienį atskubėjo ansamblio krikštatėviai, draugai iš Šilutės, Juknaičių, Saugų, Klaipėdos, Gargždų. Garsinančioms Rusnės salą, Pamario kraštą linkėjo ilgiausių, dainingų metų ir palankių vėjų.
Sveikinimai
Šilutės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė pripažino: „Jūs esate tikrai kitokios. Jūs – viliokės. Jūsų dainos ateina į sielą ir kiekvienam sugrįžusiam namo dar ilgai skamba“. Ji pasidžiaugė, kad „Luotužė“ žinoma ir Kultūros ministerijoje, kad ministras Birutis nedvejodamas pasirašė ir prašė perduoti padėkos raštą kolektyvo vadovei Aušrai Šlažienei.
Šilutės rajono savivaldybės mero Š. Laužiko padėkos raštai įteikti vadovei A. Šlažienei, D. Drobnienei, N. Guntarskienei, D. Mockevičienei, D. Kubilienei, L. Ščervianinienei.
Vienas iš „Luotužės“ krikštatėvių Raimondas Plikšnys gimtadienio proga ansambliui sukūrė ir padovanojo ekslibrisą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite