„Luotužė“ pakvietė į dešimtąjį savo gimtadienį

FONDASRusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ vadovės Aušros Šlažienės nerimas, ar nepristigs norinčių kartu švęsti ansamblio 10-ąsias veiklos metines, peraugo į kitą nerimą, – kaip sutalpinti visus susirinkusius Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje…

„Naktimis nemiegojau…“
„Kaip, Aušrele, jautiesi, švęsdama dešimtąjį gimtadienį?“, – jos klausė ansamblio dainininkė ir dukart seniūnė (ansamblio ir Rusnės seniūnijos, – autorės past.) Dalia Drobnienė.
Į šmaikštavimus atsakyta taip pat šmaikščiai. Ansamblio vadovė į rankas pasiėmė storą, sunkų dokumentų aplanką, tarstelėjusi, kad visi ramiai prisėstų, nes dabar ji apžvelgsianti 10 metų veiklą… Sausakimšoje salėje nuvilnijo linksmas šurmulys, o A. Šlažienė jau pasakojo ansamblio subūrimo istoriją. Tuometinis Rusnės kultūros namų direktorius Simas Knapkis prie arbatos puodelio bėdojęs, kad yra šokančių, vaidinančių kolektyvų, o dainuojančių – ne. Netruko įkalbinti suburti dainuojančių moterų vokalinį ansamblį.
„Naktimis nemiegojau, vis galvojau – sunku buvo suburti dainorėles, bet ne ką lengviau išrinkti pavadinimą. Pirmiausia nuskubėjau pas angeliško balso savininkę Nijolę Guntarskienę“, – prisiminė Aušra Šlažienė.

Dešimtmetis Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“.

Pirmosios dueto repeticijos vyko Nijolės bute, o pirmoji klausytoja buvo kaimynė poetė Aldona Kazlauskienė, kuri klausydavosi pridėjusi ausį prie sienos. Netrukus duetas peraugo į trio, o kai prie jų prisidėjo Irena Trečiokienė, ne tik Šilutėje, bet ir Šilalėje jau koncertavo.
Aušra paporino, kaip į kolektyvą pavyko prišnekinti kitas dainininkes.
Įvairių profesijų moterys
Tokiu pat šmaikščiu žodžiu pristatė ir kitas ansamblio dainininkes: Dalią Kubilienę, Sandrą Mažeikienę, Dalią Strazdienę, Daivutę Mockevičienę, Loretą Ščervianinienę, Inesą Bukantienę, Rasą Jakienę. Ansamblyje dainuoja įvairių profesijų moterys: verslininkė, medikė, pedagogė, buhalterė, laiškanešė.
Ansamblio vadovė negailėjo šmaikštaus žodžio, sakė, kad jai netinka kitų vadovų taikomi prioritetai balsui, klausai, tembrui. Jai esą svarbiausia, kad ansamblietė būtų bendraujanti. Tuo gimtadienio dalyviai netruko įsitikinti.
„Luotužės“ dainininkės ne tik dainavo naujai parengtos programos dainas, bet ir šmaikščiai vaidino. Ansamblietėms pritaikyti net keli amplua, kuriuos per 10 gyvavimo metų pastebėjo klausytojai. Algis Čėsna buvo pavadinęs „Uošvienių choru“, svečiai iš Vilniaus – „tautiniu paveldu“, o Marijus Budraitis po kelionės su ansamblietėmis į Kaliningradą – „Rusnės katiušomis“.
Moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ yra pelnęs aukščiausią A kategoriją, vienas didžiausių pasiekimų – III laipsnio diplomas respublikinių vokalinių ansamblių konkurse „Sidabriniai balsai“, kuris organizuojamas kas penkeri metai. Kartą per dvejus metus rusniškės skuba į Šilalėje rengiamą Lietuvos vokalinių ansamblių konkursą „Šilo aidai“.
Į gimtadienį atskubėjo ansamblio krikštatėviai, draugai iš Šilutės, Juknaičių, Saugų, Klaipėdos, Gargždų. Garsinančioms Rusnės salą, Pamario kraštą linkėjo ilgiausių, dainingų metų ir palankių vėjų.
Sveikinimai
Šilutės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė pripažino: „Jūs esate tikrai kitokios. Jūs – viliokės. Jūsų dainos ateina į sielą ir kiekvienam sugrįžusiam namo dar ilgai skamba“. Ji pasidžiaugė, kad „Luotužė“ žinoma ir Kultūros ministerijoje, kad ministras Birutis nedvejodamas pasirašė ir prašė perduoti padėkos raštą kolektyvo vadovei Aušrai Šlažienei.
Šilutės rajono savivaldybės mero Š. Laužiko padėkos raštai įteikti vadovei A. Šlažienei, D. Drobnienei, N. Guntarskienei, D. Mockevičienei, D. Kubilienei, L. Ščervianinienei.
Vienas iš „Luotužės“ krikštatėvių Raimondas Plikšnys gimtadienio proga ansambliui sukūrė ir padovanojo ekslibrisą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite