„Luotužė“ pakvietė į dešimtąjį savo gimtadienį

FONDASRusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ vadovės Aušros Šlažienės nerimas, ar nepristigs norinčių kartu švęsti ansamblio 10-ąsias veiklos metines, peraugo į kitą nerimą, – kaip sutalpinti visus susirinkusius Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje…

„Naktimis nemiegojau…“
„Kaip, Aušrele, jautiesi, švęsdama dešimtąjį gimtadienį?“, – jos klausė ansamblio dainininkė ir dukart seniūnė (ansamblio ir Rusnės seniūnijos, – autorės past.) Dalia Drobnienė.
Į šmaikštavimus atsakyta taip pat šmaikščiai. Ansamblio vadovė į rankas pasiėmė storą, sunkų dokumentų aplanką, tarstelėjusi, kad visi ramiai prisėstų, nes dabar ji apžvelgsianti 10 metų veiklą… Sausakimšoje salėje nuvilnijo linksmas šurmulys, o A. Šlažienė jau pasakojo ansamblio subūrimo istoriją. Tuometinis Rusnės kultūros namų direktorius Simas Knapkis prie arbatos puodelio bėdojęs, kad yra šokančių, vaidinančių kolektyvų, o dainuojančių – ne. Netruko įkalbinti suburti dainuojančių moterų vokalinį ansamblį.
„Naktimis nemiegojau, vis galvojau – sunku buvo suburti dainorėles, bet ne ką lengviau išrinkti pavadinimą. Pirmiausia nuskubėjau pas angeliško balso savininkę Nijolę Guntarskienę“, – prisiminė Aušra Šlažienė.

Dešimtmetis Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“.

Pirmosios dueto repeticijos vyko Nijolės bute, o pirmoji klausytoja buvo kaimynė poetė Aldona Kazlauskienė, kuri klausydavosi pridėjusi ausį prie sienos. Netrukus duetas peraugo į trio, o kai prie jų prisidėjo Irena Trečiokienė, ne tik Šilutėje, bet ir Šilalėje jau koncertavo.
Aušra paporino, kaip į kolektyvą pavyko prišnekinti kitas dainininkes.
Įvairių profesijų moterys
Tokiu pat šmaikščiu žodžiu pristatė ir kitas ansamblio dainininkes: Dalią Kubilienę, Sandrą Mažeikienę, Dalią Strazdienę, Daivutę Mockevičienę, Loretą Ščervianinienę, Inesą Bukantienę, Rasą Jakienę. Ansamblyje dainuoja įvairių profesijų moterys: verslininkė, medikė, pedagogė, buhalterė, laiškanešė.
Ansamblio vadovė negailėjo šmaikštaus žodžio, sakė, kad jai netinka kitų vadovų taikomi prioritetai balsui, klausai, tembrui. Jai esą svarbiausia, kad ansamblietė būtų bendraujanti. Tuo gimtadienio dalyviai netruko įsitikinti.
„Luotužės“ dainininkės ne tik dainavo naujai parengtos programos dainas, bet ir šmaikščiai vaidino. Ansamblietėms pritaikyti net keli amplua, kuriuos per 10 gyvavimo metų pastebėjo klausytojai. Algis Čėsna buvo pavadinęs „Uošvienių choru“, svečiai iš Vilniaus – „tautiniu paveldu“, o Marijus Budraitis po kelionės su ansamblietėmis į Kaliningradą – „Rusnės katiušomis“.
Moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ yra pelnęs aukščiausią A kategoriją, vienas didžiausių pasiekimų – III laipsnio diplomas respublikinių vokalinių ansamblių konkurse „Sidabriniai balsai“, kuris organizuojamas kas penkeri metai. Kartą per dvejus metus rusniškės skuba į Šilalėje rengiamą Lietuvos vokalinių ansamblių konkursą „Šilo aidai“.
Į gimtadienį atskubėjo ansamblio krikštatėviai, draugai iš Šilutės, Juknaičių, Saugų, Klaipėdos, Gargždų. Garsinančioms Rusnės salą, Pamario kraštą linkėjo ilgiausių, dainingų metų ir palankių vėjų.
Sveikinimai
Šilutės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė pripažino: „Jūs esate tikrai kitokios. Jūs – viliokės. Jūsų dainos ateina į sielą ir kiekvienam sugrįžusiam namo dar ilgai skamba“. Ji pasidžiaugė, kad „Luotužė“ žinoma ir Kultūros ministerijoje, kad ministras Birutis nedvejodamas pasirašė ir prašė perduoti padėkos raštą kolektyvo vadovei Aušrai Šlažienei.
Šilutės rajono savivaldybės mero Š. Laužiko padėkos raštai įteikti vadovei A. Šlažienei, D. Drobnienei, N. Guntarskienei, D. Mockevičienei, D. Kubilienei, L. Ščervianinienei.
Vienas iš „Luotužės“ krikštatėvių Raimondas Plikšnys gimtadienio proga ansambliui sukūrė ir padovanojo ekslibrisą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite