Liūčių skandintiems ūkininkams – kompensacijos

Šalies žemdirbiai, kuriems ilgalaikiai lietūs pernai pridarė didelės žalos, netrukus sulauks kompensacijų. Net 75 proc. ES paramos lėšų bus išmokėta jau rugpjūčio 10 d., likusi suma –  iki rugpjūčio 17 d.

„Bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad ilgai lauktos kompensacijos į nukentėjusių nuo liūčių žemdirbių bankų sąskaitas patektų ne rugpjūčio pabaigoje, o daug anksčiau. Tikimės, kad dabar javapjūtė tęsis su daug geresne nuotaika“, – gera žinia pasidalijo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Europos Komisija 2017 m. nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją už žuvusius ar negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Siekiantys paramos  pareiškėjai teikė prašymus ir įbraižė plotus deklaruodami pasėlius, o Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko patikras ir konstatavo, kad  bendras paramai tinkamas plotas sudaro 108 308 ha. Paramą gaus 3309 pareiškėjai. Daugiausiai jų yra iš Jurbarko, Raseinių, Pasvalio, Anykščių, Rokiškio rajonų.

Žemės ūkio ministerija nustatė kompensacinių išmokų dydžius: pareiškėjams, 2017 m. pasėjusiems žieminius pasėlius, kurie žuvo dėl kritulių, – 103,87 Eur/ha, o pareiškėjams, 2017 m. dėl iškritusių kritulių negalėjusiems pasėti žieminių pasėlių, – 72,71 Eur/ha.

Lietuva planuoja skirti papildomą nacionalinę paramą (apie 9 mln. Eur) ir 2017 m. dėl liūčių bei potvynių žuvusio derliaus (javų, bulvių, daržovių, sodų ir uogynų) nuostoliams kompensuoti.  ŽŪM jau parengtos nuostolių kompensavimo taisyklės artimiausiu metu bus pateiktos notifikuoti Europos Komisijai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Narkotikai laisvės nesuteikia – žmogų padaro kaliniu

Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių.      Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės. Aplinkiniai dažniausiai nesupranta Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius

Arturas Swanas neabejoja: kiekvienas turime savo galimybę

Sveikos gyvensenos iniciatyvos „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos mitybos specialistas Arturas Swanas įsitikinęs – valios pastangomis žmogus gali pakeisti savo gyvenimą. Reikia tik… pradėti ir nenuleisti rankų, ypač tuomet, kai įgūdžių nėra, o rezultatų norisi greitai ir akivaizdžių. Galimybių turime visada Nuo vaikystės Arturą persekiojo ligos. Turėjo polinkį į epilepsiją ir problemų dėl širdies, tad gydytojai jam sportuoti neleido. 33-ejų metų vyriškis pasakoja patyręs net keturis smegenų sutrenkimus,  po kiekvienos traumos gydytojai jaunuolį įspėdavo: „Sportuoti griežtai draudžiama“. ISM universitete verslo vadybą

Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.   Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“. Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau

Kalėdų nuotaika jau atkeliavo į Švėkšną

Šių metų gruodžio 14 d. Švėkšnoje oficialiai paskelbta žiemos švenčių sezono pradžia. Šios dienos ryte, iš dangaus krentant snaigėms, Knygnešių skverelyje jau ėmė būriuotis Švėkšnos miestelio įstaigų ir bendruomenių nariai. Gražia tradicija tapusi idėja, nuotaikingai papuošti skverą, kasmet tampa kūrybiškesnė. Šiemet šioje erdvėje įsitaisė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos kurtas Kalėdų senelis su sostu, „Saulės“ gimnazijos moksleivių pagaminta ragana skrendanti ant šluotos ir melagis pinokis, Švėkšnos bibliotekos žaismingai išpiešti imbieriniai sausainėliai, Tradicinių amatų centro kurtas ledo karalienės krėslas, lopšelio-darželio besmegenis, nešantis vaikų