Literatūriniai skaitymai po Vilkyškių bažnyčios skliautais

Vakaro pabaigoje nusifotografavo literatūrinių skaitymų organizatoriai ir svečiai.

Penktadienio pavakare prie Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios nusidriekė ilga automobilių eilė. Net pirmą kartą čia atvykusieji pasijuto laukiami ir apsupti malonių žmonių. Laukė įdomūs literatūriniai skaitymai – „Literatūrinės Joninės, skirtos Johanesui Bobrovskiui“.

Skaitymo vakare dalyvavo rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Audronė Urbonaitė, Eugenijus Ališanka. Ištraukas iš J. Bobrovskio romano „Lietuviški fortepijonai“ skaitė maestro Donatas Katkus. Klavišiniu instrumentu grojo kunigo sutuoktinė Laura Matuzaitė–Kairienė, fleita – Lina Lukošienė (senovinės muzikos ansamblis „Tocco musicale). Vakarą moderavo Laurynas Katkus. Svečiavosi LR  Seimo narys Ričardas Juška ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Vakaro skaitymai

Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Kairys, pasidžiaugęs gausiu susirinkusiųjų būriu ir pristatęs į literatūrinius skaitymus atvykusius svečius, vakarui vadovauti perdavė Laurynui Katkui.

Pirmoji susirinkusiems prisistatė rašytoja Danutė Kalinauskaitė, kelių knygų ir apdovanojimų autorė. Ji papasakojo apie savo santykį su rašytoju Johanesu Bobrovskiu ir paskaitė ištrauką iš šiuo metu rašomo romano.

Rašytojas Eugenijus Ališanka trumpai pasidalijo savo vaikystės prisiminimais apie gyvenimą Sibire – apie didžiulius plyšius grindyse, kurie mažam vaikui kėlė daug įvairių emocijų, kaip vėliau bandė parašyti eilėraštį apie juos, o parašė esė „Plyšiai“, kurią ir perskaitė klausytojams.

Daugiausiai susirinkusiųjų plojimų sulaukė rašytoja Audronė Urbonaitė, kurią skaitytojai pažįsta iš knygų „Posūkyje – neišlėk“, „Cukruota žuvis“, „Žydiškų daiktų kambarys“, „Mano didžioji nuodėmė – žurnalistika“. Rašytoja papasakojo, kad yra kilusi iš Kauno, kad su J. Bobrovskio kūryba susipažino jau mokykloje, kai vokiečių kalbos mokytoja atnešė paskaityti jo kūrinių. Perskaitė ištraukų iš knygos „Mano didžioji nuodėmė – žurnalistika“.  Vakarą paįvairino puikių atlikėjų Lauros (klavišiniai) ir Linos  (fleita) grojama senovinė muzika.

Emocingas, išraiškingas ir įtaigus maestro Donato Katkaus ištraukų iš romano „Lietuviški fortepijonai“ skaitymas prikaustė klausytojų dėmesį. Sužavėti maestro skaitymo, negailėjo jam plojimų.

Padėkos

Vakaro svečiams ir organizatoriams dėkojo Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška: „Sėdėjau, klausiausi ir galvojau, kad visi girdime tą pačią kalbą, kalbame tuos pačius žodžius, bet kaip skiriasi jų sudėliojimas, kokia skirtinga kiekvieno autoriaus kūryba, talentas“. Pasidžiaugė talentingais rašytojais, o Audronei Urbonaitei, skaičiusiai ištraukas apie autobusėlį į lenkyną, padėkojo už sąmojį ir pakvietė į Seimą: „Oponentai mano, kaip reikia atsimušti, ir pamiršta, kaip reikia balsuoti. Jūs papuoštumėte bet kurią frakciją…“ – taip linksmai padėkos žodį užbaigė Seimo narys R. Juška ir pasveikino Jonus ir Janinas vardadienio proga.

Žodį taręs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, beje, pats gyvenantis Vilkyškiuose, akcentavo, kaip svarbu visiems prisiliesti prie praeities, pažinti ir puoselėti savo kraštą. Kartu su kunigu Mindaugu Kairiu įteikė vakaro svečiams atminimo dovanų ir gėlių. Po to visi nusifotografavo po jaukios bažnyčios skliautais.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po