Lietuvos regionų plėtros perspektyvos

FONDASTolygi ir tvari plėtra visoje Lietuvos teritorijoje, nedideli regionų plėtros netolygumai ir maži gyvenimo šalies miestuose ir kaimuose kokybės skirtumai. Toks yra nacionalinės regioninės politikos siekis, kuris realizuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Kokios perspektyvos atskirų regionų laukia ateityje?

Lėšų – 1,5 karto daugiau
Šiemet prasidėjo naujas 2014-2020 metų ES paramos laikotarpis – per ateinančius septynerius metus nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo skirta 2007-2013 m.
Naujos finansinės perspektyvos lėšų investavimui bus naudojami ne tik jau pažįstami ir pasiteisinę instrumentai, bet ir kelios naujos iniciatyvos. Viena jų – integruotosios teritorinės investicijos (ITI). Ši metodika leidžia per integruotas teritorijų vystymo programas kompleksiškai spręsti socialines (nedarbas, migracija, socialinė atskirtis), ekonomines (neefektyvus, nesubalansuotas ūkis), aplinkosaugines (oro, grunto, vandens ir vizualinė tarša) ir klimato kaitos problemas, derinti viešąsias, privačias investicijas ir bendruomenines iniciatyvas.
Didžiuosiuose mietuose
ITI metodais paremtas investavimas bus panaudotas penkių didžiųjų miestų savivaldybių tarybų atrinktose tikslinėse teritorijose – po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tipinis tokios tikslinės teritorijos dydis – apie 35 tūkst. gyventojų. Šioms 7 tikslinėms teritorijoms plėtoti 2014-2020 m. numatoma skirti 478 mln. litų.
Vidutiniuose ir mažuose miestuose
Ta pati metodika bus taikoma ir mažuose bei vidutiniuose miestuose – savivaldybių centruose ir miestuose, kuriuose gyvena per 6000 gyventojų. Šioje miestų grupėje yra atrinkti 23 miestai (tikslinės teritorijos), kurie 2014-2020 m. sulauks 382 mln. Lt ES paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją.
„Nustatant kriterijus buvo atliktas didelis analitinis darbas. Mes įvertinome visų 54 miestų, kurie priskiriami šiai grupei, demografinius, ekonominius ir socialinius rodiklius ir pagal juos nustatėme kiekvieno miesto indeksą. Tie miestai, kurių indeksas viršija visos grupės vidutinį balą, ir yra pripažinti tikslinėmis teritorijomis.
Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje grupėje mažėjo gyventojų (2001-2014 m.), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m.), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje“, – sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Taip pat buvo nuspręsta į indeksavimą neįtraukti tų 20 miestų, kurie 2007-2013 m. laikotarpiu buvo pripažinti probleminėmis teritorijomis ir plėtotinais regioniniais centrais, nes šie miestai jau yra gavę reikšmingą paramą infrastruktūrai ir šiuo metu jiems keliami kitokie plėtros tikslai. Projektams užbaigti iš naujojo periodo Europos Sąjungos struktūrinė paramos bus papildomai skirta apie 40 mln. Lt.
Tikslinių teritorijų atrankos kriterijai buvo derinti su visomis regioninėmis plėtros tarybomis. 2013 lapkričio 19 d. jiems pritarė Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kurią sudaro regionų plėtros tarybų, ministerijų ir socialinių partnerių atstovai.
Tikslinėms teritorijoms didžiuosiuose, vidutiniuose ir mažuosiuose miestuose rengiamos integruotos plėtros programos, apimančios tikslinę Vidaus reikalų ministerijos paramą (apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversijai, viešosioms erdvėms atgaivinti, verslo plėtrai pritaikyti, gyvenamajai aplinkai gerinti) ir kitų ministerijų priemones.
Miesteliams ir gyvenvietėms – 165 mln. litų investicijų
Numatytos 165 mln. Lt investicijos ir į mažesnes tikslines teritorijas (mažiausi miestai, miesteliai ir kaimai, kuriuose gyvena nuo 1000 iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Šias tikslines teritorijas išskirs regionų plėtros tarybos pagal savo nustatytus kriterijus. Jų plėtros priemonės bus įgyvendinamos pagal regionų plėtros planus.
Investavus litą, grįžta du
2007-2013 metais vykdytoje regioninėje politikoje tikslinėmis teritorijomis buvo pripažinti 7 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas) ir 14 probleminių teritorijų (savivaldybių). Šiose teritorijose buvo plėtojama infrastruktūra, gerinama gyvenamoji ir investicinė aplinka, renovuojami daugiabučiai namai, plėtojamas socialinis būstas. Parama buvo skirta ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių plėtrai – poilsio, laisvalaikio, kultūros ir sporto infrastruktūrai atnaujinti.
1566 projektai jau užbaigti, jų rezultatai akivaizdūs: atnaujintos 46 viešosios erdvės, renovuoti 203 viešieji pastatai ir 88 daugiabučiai gyvenamieji namai (262 atnaujinami), rekonstruota arba nutiesta 238 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. 120 ikimokyklinio ugdymo įstaigų suremontuotos patalpos, atnaujinti baldai ir įranga. 106 kaimo vietovėse bei miesteliuose sutvarkytos viešosios erdvės (aikštės, skverai, pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, gatvės ir pan.).
Dėl ES investicijų tikslinėse teritorijose sukurta ar išsaugota 12-15 tūkst. darbo vietų, sutvarkytuose turistiniuose objektuose jau apsilankė 1,2 mln. turistų. Šiuo metu vis dar įgyvendinami 825 regioniniai projektai.
Specialistų atliktas ES struktūrinės paramos poveikio vietinei ir urbanistinei plėtrai vertinimas rodo, kad minėtosios priemonės 1,8 proc. padidino Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir 1,5 proc. Šalyje sumažino nedarbo lygį. Tikslinėse teritorijose minėtasis efektas yra apie 15-20 proc. didesnis. Makroekonominio modeliavimo rezultatai byloja, kad į vietos ekonomiką investuotas 1 litas per BVP grąžina beveik 2 litus.

Pagal Vidaus
reikalų ministerijos informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite