Lietuvos regionų plėtros perspektyvos

FONDASTolygi ir tvari plėtra visoje Lietuvos teritorijoje, nedideli regionų plėtros netolygumai ir maži gyvenimo šalies miestuose ir kaimuose kokybės skirtumai. Toks yra nacionalinės regioninės politikos siekis, kuris realizuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Kokios perspektyvos atskirų regionų laukia ateityje?

Lėšų – 1,5 karto daugiau
Šiemet prasidėjo naujas 2014-2020 metų ES paramos laikotarpis – per ateinančius septynerius metus nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo skirta 2007-2013 m.
Naujos finansinės perspektyvos lėšų investavimui bus naudojami ne tik jau pažįstami ir pasiteisinę instrumentai, bet ir kelios naujos iniciatyvos. Viena jų – integruotosios teritorinės investicijos (ITI). Ši metodika leidžia per integruotas teritorijų vystymo programas kompleksiškai spręsti socialines (nedarbas, migracija, socialinė atskirtis), ekonomines (neefektyvus, nesubalansuotas ūkis), aplinkosaugines (oro, grunto, vandens ir vizualinė tarša) ir klimato kaitos problemas, derinti viešąsias, privačias investicijas ir bendruomenines iniciatyvas.
Didžiuosiuose mietuose
ITI metodais paremtas investavimas bus panaudotas penkių didžiųjų miestų savivaldybių tarybų atrinktose tikslinėse teritorijose – po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tipinis tokios tikslinės teritorijos dydis – apie 35 tūkst. gyventojų. Šioms 7 tikslinėms teritorijoms plėtoti 2014-2020 m. numatoma skirti 478 mln. litų.
Vidutiniuose ir mažuose miestuose
Ta pati metodika bus taikoma ir mažuose bei vidutiniuose miestuose – savivaldybių centruose ir miestuose, kuriuose gyvena per 6000 gyventojų. Šioje miestų grupėje yra atrinkti 23 miestai (tikslinės teritorijos), kurie 2014-2020 m. sulauks 382 mln. Lt ES paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją.
„Nustatant kriterijus buvo atliktas didelis analitinis darbas. Mes įvertinome visų 54 miestų, kurie priskiriami šiai grupei, demografinius, ekonominius ir socialinius rodiklius ir pagal juos nustatėme kiekvieno miesto indeksą. Tie miestai, kurių indeksas viršija visos grupės vidutinį balą, ir yra pripažinti tikslinėmis teritorijomis.
Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje grupėje mažėjo gyventojų (2001-2014 m.), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m.), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje“, – sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Taip pat buvo nuspręsta į indeksavimą neįtraukti tų 20 miestų, kurie 2007-2013 m. laikotarpiu buvo pripažinti probleminėmis teritorijomis ir plėtotinais regioniniais centrais, nes šie miestai jau yra gavę reikšmingą paramą infrastruktūrai ir šiuo metu jiems keliami kitokie plėtros tikslai. Projektams užbaigti iš naujojo periodo Europos Sąjungos struktūrinė paramos bus papildomai skirta apie 40 mln. Lt.
Tikslinių teritorijų atrankos kriterijai buvo derinti su visomis regioninėmis plėtros tarybomis. 2013 lapkričio 19 d. jiems pritarė Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kurią sudaro regionų plėtros tarybų, ministerijų ir socialinių partnerių atstovai.
Tikslinėms teritorijoms didžiuosiuose, vidutiniuose ir mažuosiuose miestuose rengiamos integruotos plėtros programos, apimančios tikslinę Vidaus reikalų ministerijos paramą (apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversijai, viešosioms erdvėms atgaivinti, verslo plėtrai pritaikyti, gyvenamajai aplinkai gerinti) ir kitų ministerijų priemones.
Miesteliams ir gyvenvietėms – 165 mln. litų investicijų
Numatytos 165 mln. Lt investicijos ir į mažesnes tikslines teritorijas (mažiausi miestai, miesteliai ir kaimai, kuriuose gyvena nuo 1000 iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Šias tikslines teritorijas išskirs regionų plėtros tarybos pagal savo nustatytus kriterijus. Jų plėtros priemonės bus įgyvendinamos pagal regionų plėtros planus.
Investavus litą, grįžta du
2007-2013 metais vykdytoje regioninėje politikoje tikslinėmis teritorijomis buvo pripažinti 7 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas) ir 14 probleminių teritorijų (savivaldybių). Šiose teritorijose buvo plėtojama infrastruktūra, gerinama gyvenamoji ir investicinė aplinka, renovuojami daugiabučiai namai, plėtojamas socialinis būstas. Parama buvo skirta ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių plėtrai – poilsio, laisvalaikio, kultūros ir sporto infrastruktūrai atnaujinti.
1566 projektai jau užbaigti, jų rezultatai akivaizdūs: atnaujintos 46 viešosios erdvės, renovuoti 203 viešieji pastatai ir 88 daugiabučiai gyvenamieji namai (262 atnaujinami), rekonstruota arba nutiesta 238 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. 120 ikimokyklinio ugdymo įstaigų suremontuotos patalpos, atnaujinti baldai ir įranga. 106 kaimo vietovėse bei miesteliuose sutvarkytos viešosios erdvės (aikštės, skverai, pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, gatvės ir pan.).
Dėl ES investicijų tikslinėse teritorijose sukurta ar išsaugota 12-15 tūkst. darbo vietų, sutvarkytuose turistiniuose objektuose jau apsilankė 1,2 mln. turistų. Šiuo metu vis dar įgyvendinami 825 regioniniai projektai.
Specialistų atliktas ES struktūrinės paramos poveikio vietinei ir urbanistinei plėtrai vertinimas rodo, kad minėtosios priemonės 1,8 proc. padidino Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir 1,5 proc. Šalyje sumažino nedarbo lygį. Tikslinėse teritorijose minėtasis efektas yra apie 15-20 proc. didesnis. Makroekonominio modeliavimo rezultatai byloja, kad į vietos ekonomiką investuotas 1 litas per BVP grąžina beveik 2 litus.

Pagal Vidaus
reikalų ministerijos informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Vilkyškiuose sekmadienį Mišias aukos vyskupas

Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šį sekmadienį (spalio 24 d.) 14 val. šv. Mišias aukos Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.   Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje bus šventinamas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti. Kunigas Kęstutis Pajaujis kviečia visus dalyvauti.

Taip pat skaitykite