Lietuvos regionų plėtros perspektyvos

FONDASTolygi ir tvari plėtra visoje Lietuvos teritorijoje, nedideli regionų plėtros netolygumai ir maži gyvenimo šalies miestuose ir kaimuose kokybės skirtumai. Toks yra nacionalinės regioninės politikos siekis, kuris realizuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Kokios perspektyvos atskirų regionų laukia ateityje?

Lėšų – 1,5 karto daugiau
Šiemet prasidėjo naujas 2014-2020 metų ES paramos laikotarpis – per ateinančius septynerius metus nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo skirta 2007-2013 m.
Naujos finansinės perspektyvos lėšų investavimui bus naudojami ne tik jau pažįstami ir pasiteisinę instrumentai, bet ir kelios naujos iniciatyvos. Viena jų – integruotosios teritorinės investicijos (ITI). Ši metodika leidžia per integruotas teritorijų vystymo programas kompleksiškai spręsti socialines (nedarbas, migracija, socialinė atskirtis), ekonomines (neefektyvus, nesubalansuotas ūkis), aplinkosaugines (oro, grunto, vandens ir vizualinė tarša) ir klimato kaitos problemas, derinti viešąsias, privačias investicijas ir bendruomenines iniciatyvas.
Didžiuosiuose mietuose
ITI metodais paremtas investavimas bus panaudotas penkių didžiųjų miestų savivaldybių tarybų atrinktose tikslinėse teritorijose – po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tipinis tokios tikslinės teritorijos dydis – apie 35 tūkst. gyventojų. Šioms 7 tikslinėms teritorijoms plėtoti 2014-2020 m. numatoma skirti 478 mln. litų.
Vidutiniuose ir mažuose miestuose
Ta pati metodika bus taikoma ir mažuose bei vidutiniuose miestuose – savivaldybių centruose ir miestuose, kuriuose gyvena per 6000 gyventojų. Šioje miestų grupėje yra atrinkti 23 miestai (tikslinės teritorijos), kurie 2014-2020 m. sulauks 382 mln. Lt ES paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją.
„Nustatant kriterijus buvo atliktas didelis analitinis darbas. Mes įvertinome visų 54 miestų, kurie priskiriami šiai grupei, demografinius, ekonominius ir socialinius rodiklius ir pagal juos nustatėme kiekvieno miesto indeksą. Tie miestai, kurių indeksas viršija visos grupės vidutinį balą, ir yra pripažinti tikslinėmis teritorijomis.
Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje grupėje mažėjo gyventojų (2001-2014 m.), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m.), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje“, – sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Taip pat buvo nuspręsta į indeksavimą neįtraukti tų 20 miestų, kurie 2007-2013 m. laikotarpiu buvo pripažinti probleminėmis teritorijomis ir plėtotinais regioniniais centrais, nes šie miestai jau yra gavę reikšmingą paramą infrastruktūrai ir šiuo metu jiems keliami kitokie plėtros tikslai. Projektams užbaigti iš naujojo periodo Europos Sąjungos struktūrinė paramos bus papildomai skirta apie 40 mln. Lt.
Tikslinių teritorijų atrankos kriterijai buvo derinti su visomis regioninėmis plėtros tarybomis. 2013 lapkričio 19 d. jiems pritarė Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kurią sudaro regionų plėtros tarybų, ministerijų ir socialinių partnerių atstovai.
Tikslinėms teritorijoms didžiuosiuose, vidutiniuose ir mažuosiuose miestuose rengiamos integruotos plėtros programos, apimančios tikslinę Vidaus reikalų ministerijos paramą (apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversijai, viešosioms erdvėms atgaivinti, verslo plėtrai pritaikyti, gyvenamajai aplinkai gerinti) ir kitų ministerijų priemones.
Miesteliams ir gyvenvietėms – 165 mln. litų investicijų
Numatytos 165 mln. Lt investicijos ir į mažesnes tikslines teritorijas (mažiausi miestai, miesteliai ir kaimai, kuriuose gyvena nuo 1000 iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Šias tikslines teritorijas išskirs regionų plėtros tarybos pagal savo nustatytus kriterijus. Jų plėtros priemonės bus įgyvendinamos pagal regionų plėtros planus.
Investavus litą, grįžta du
2007-2013 metais vykdytoje regioninėje politikoje tikslinėmis teritorijomis buvo pripažinti 7 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas) ir 14 probleminių teritorijų (savivaldybių). Šiose teritorijose buvo plėtojama infrastruktūra, gerinama gyvenamoji ir investicinė aplinka, renovuojami daugiabučiai namai, plėtojamas socialinis būstas. Parama buvo skirta ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių plėtrai – poilsio, laisvalaikio, kultūros ir sporto infrastruktūrai atnaujinti.
1566 projektai jau užbaigti, jų rezultatai akivaizdūs: atnaujintos 46 viešosios erdvės, renovuoti 203 viešieji pastatai ir 88 daugiabučiai gyvenamieji namai (262 atnaujinami), rekonstruota arba nutiesta 238 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. 120 ikimokyklinio ugdymo įstaigų suremontuotos patalpos, atnaujinti baldai ir įranga. 106 kaimo vietovėse bei miesteliuose sutvarkytos viešosios erdvės (aikštės, skverai, pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, gatvės ir pan.).
Dėl ES investicijų tikslinėse teritorijose sukurta ar išsaugota 12-15 tūkst. darbo vietų, sutvarkytuose turistiniuose objektuose jau apsilankė 1,2 mln. turistų. Šiuo metu vis dar įgyvendinami 825 regioniniai projektai.
Specialistų atliktas ES struktūrinės paramos poveikio vietinei ir urbanistinei plėtrai vertinimas rodo, kad minėtosios priemonės 1,8 proc. padidino Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir 1,5 proc. Šalyje sumažino nedarbo lygį. Tikslinėse teritorijose minėtasis efektas yra apie 15-20 proc. didesnis. Makroekonominio modeliavimo rezultatai byloja, kad į vietos ekonomiką investuotas 1 litas per BVP grąžina beveik 2 litus.

Pagal Vidaus
reikalų ministerijos informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką svarbu žinoti apie Volvo raktų gamybą?

volvo raktai

Volvo raktų pririšimas prie imobilaizerio yra būtina procedūra norint pasirūpinti papildomu raktu arba nauju, kai visi pametami. Taip yra dėl to, jog jau keliasdešimt metų Volvo savo automobiliuose naudoja imobilaizerį – elektroninę sistemą, kuri blokuoja automobilio užvedimą neturint pririšto rakto. Taigi, ką daryti jeigu visi raktai pasimetė arba reikia pagaminti atsarginį? Volvo raktų gamyba, kai visi raktai pamesti Itin populiarus gamintojas Lietuvoje, pasiteisinęs dėl savo patvarumo, komforto ir pravažumo. Lietuvoje iki šiol galima rasti nemažai jau trečią dešimtmetį skaičiuojančių V70,

Saugus paspirtukininkas kelyje. Pasak draudikų, ši misija vis dar neįmanoma

Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai ir vasarą ragina paspirtukų vairuotojus į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.   Nedėvi šalmo Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų jaunuolių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėje. Apklausa

Sulaikyti neblaivūs vairuotojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Birželio 10 d. po pietų gyvenamojo namo kieme Barvų k., Saugų sen., neblaivus (3,82 prom.) vyras, gim. 1990 m., vairavo automobilį ,,Volkswagen Sharan“. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. popietę Švėkšnoje sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (1,68 prom.) vyras, gim. 1997 m. Jis buvo sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. per pietus Barvų k., Saugų sen., sustabdytas automobilis ,,Audi A4“, kurį vairavo neblaivi (3,25 prom.) moteris, gim. 1995

Apdovanoti gabiausi ir talentingiausi Šilutės krašto mokiniai ir jų mokytojai

Birželio 11 d. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemerai Daiva Žebelienė ir Tomas Budrikis, administracijos direktorius Andrius Jurkus padėkos raštais ir dovanų čekiais apdovanojo mokinius už aukštus asmeninius akademinius pasiekimus ir aktyvią veiklą. Pagerbti ir mokiniai, laimėję prizines vietas tarptautiniuose ir šalies konkursuose, olimpiadose. Iš viso apdovanota net 40 jaunųjų pamariškių. Iškilmingos ceremonijos metu padėkos raštai įteikti ir šiuos talentus ugdantiems pedagogams.   Apdovanojimai šiais metais skirti šiems mokiniams ir jų mokytojams: Aironui Eglinskui, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos

Taip pat skaitykite