Lietuvos Nepriklausomybės šventėje pagėgiškiai išreiškia pagarbą valstybės atkūrėjams ir savo krašto garsintojams

Bandžiau klausti salėje sėdinčio kaimyno, kas yra šitie žmonės, Vasario 16 dieną prisėdę pilną Pagėgių kultūros centro salę (gaila, kad ne visus dar tepažįstu). Gal savivaldybės ir valstybės įstaigų tarnautojai, varu suvaryti? Pašnekovas purtė galvą: „Nee… Suėjo visokiausių profesijų ir išsilavinimo žmonės iš savo ūkių, mokyklų, bendruomenių, kaimų“.

Medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ meras Virginijus Komskis (kairėje) įteikė krašto garsintojams: Šveicarijoje gyvenančiai ir Mažąją Lietuvą pasaulyje garsinančiai Jūratei Caspersen, Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei.
Petro Skutulo nuotr.

Jaukiau tapo stebėti būrius puošnių moterų ir pasitempusių vyrų, susėdusių gražioje salėje, iškilmingai traukiančius Valstybės himną, kopiančius į sceną sveikinti apdovanotųjų.
Ką mes galim duoti Lietuvai?
Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą pradėjęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis akcentavo: „Beveik prieš šimtą metų 20 iškilių Lietuvos vyrų nekilo klausimas, ką jiems duos valstybė. Anaiptol, jie žinojo, ką jie gali duoti Lietuvai ir pasirašė Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Prabėgus beveik šimtmečiui, suvokiame, jog Laisvės siekis reikšmingas dėl pasiekto rezultato. Kova dėl Laisvės – tai galimybė atsiskleisti esminėms tautos savybėms. Tai didelis išbandymas tautai. Nepaprastą išbandymą lietuvių tauta išlaikė“.
Meras pasidžiaugė tokią dieną turintis galimybę pagerbti Pagėgiams ir visai Mažajai Lietuvai nusipelniusius šio krašto žmones medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.
Merui antrino LR Seimo narys Ričardas Juška, pasveikinęs pagėgiškius, kurių interesams atstovauja Seime, Valstybės atkūrino dienos proga ir pasidžiaugęs, kad Pagėgių krašte minimi ne tik darbai, bet pagerbiami ir kraštui nusipelnę žmonės. Vienas iš jų, evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys, pasirodo 2013 m. buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“, kurį jam įsegė tuometinis meras R. Juška.
Apdovanojimai
Renginio vedėja Svetlana Jašinskienė perskaito pagėgiškės poetės Linos Ambarcumian posmą: „Ne tik upė, ne tik vanduo / Pagėgių vardą neša. / Ir man, ir tau yra jo duota panešti po vieną lašą…“ Ir skelbiami ženklo „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ laureatai. Už Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos garsinimą garbingas ženklas Savivaldybės mero V. Komskio potvarkiu suteikiamas Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei. Aukštaitijos krašto dukra prigijo Mažosios Lietuvos žemėje. Jos vadovaujamas M. Jankaus sodyboje veikiantis muziejus šiandien sulaukia gausybės lankytojų iš visos Lietuvos. Ne mažo populiarumo pliūpsnio šis muziejus sulaukė po LTV projekto „Nacionalinė ekspedicija Nemunu“, kurio dalyviams krašto įdomybes aprodė ir Liudvika Burzdžiuvienė.
Muziejaus direktorė yra paruošusi gausybę medžiagos apie tautinį kostiumą, kurio garbei šie metais paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Sveikina Seimo narys Ričardas Juška.

Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebonas Kazys Žutautas.

Saugo mažlietuvių palikimą
Meras įsega garbingą apdovanojimą į puošnų Mažosios Lietuvos XIX a. pabaigos tautinį rūbą, kuriuo šventėje buvo pasipuošusi Liudvika Burzdžiuvienė. Beje, tautiniais rūbais išsipuošusių pagėgiškių tą dieną salėje būta gražaus būrio. Nusitęsia sveikintojų eilė…
– Pirmiausiai didelį ačiū tariu mano darbuotojoms – juk vienas tu nieko nepadarai. Tokio, kaip judviejų, pasiaukojimo, begalinės meilės savo darbui reikėtų paieškoti. Suprantama, be muziejaus steigėjų ir jų pritarimo mūsų darbams nieko nebūtų. Šį apdovanojimą reikėtų skirti ir žmonėms, kurie kūrė šį kraštą, pastatė bažnyčias, sukūrė kultūrą, kurią mes bandome perduoti iš kartos į kartą. O kur dar architektūra, kapinės, tradicijos, kokių tikrai nėra Didžiojoje Lietuvoje. Visiems mažlietuviams, gyvenusiems, kūrusiems, nešusiems savo kultūrą, perdavusiems ją – žemai lenkiamės ir dirbame vardan to, kad visa tai išliktų mūsų vaikams ir mūsų anūkams, – dėkodama už apdovanojimą kalbėjo L. Burzdžiuvienė.

Liudviką Burzdžiuvienę garbingo apdovanojimo proga pasveikinti atvyko dukra Vaiva su vyru Mariumi Orientu ir dukrele Maja, greta L. Burzdžiuvienės – kitos dukros atžala – Skaistė.

Jūratė Caspersen iš Šveicarijos
Medalis „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ įsegtas Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkei, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkei nuo 2006 m. Jūratei Jablonskytei Caspersen. Vien jos įvairiausių pasaulinės reikšmės pareigų galima prirašyti pusę puslapio, o kur dar reikšmingi jos darbai – jų sąrašas įspūdingas. Tačiau, anot vakaro vedėjos, tai – mūsų pagėgiškė Jūratė, iš Lietuvos išvykusi tik 1992 metais. Ne atsitiktinai šią kandidatūrą apdovanojimui teikė Pagėgių viešoji bilblioteka. 2008 m. J. Caspersen įsteigė premiją Pagėgių krašto garsintojui ir dabar kasmet tokia premija įvairių renginių metu teikiama jos nusipelniusiems krašto šviesuoliams.

Įvairių pasaulio organizacijų aktyvistė, Pagėgių kraštą savo gimtine laikanti Jūratė Caspersen.

Apdovanotoji Jūratė Caspersen pasveikino susirinkusiuosius mūsų valstybės gimtadienio proga:
– Jeigu šitiek daug žmonių susirenka švęsti savo valstybės gimtadienį, vadinasi, valstybė yra stipri… Man labai malonu sugrįžti į Pagėgius. Aš gimiau Žemaitijoje, tad ir dabar jaučiuosi grynakraujė žemaitė, mažeikiškė, bet svarbiausi mano jaunystės metai prabėgo Pagėgiuose. Ir nė viena iš mano seserų čia negimusios, šaknis suleido būtent Pagėgiuose.
Aš didžiuojuosi, kad šis apdovanojimas ateina iš mano namų, nes sakoma, kad pranašu savo žemėje nebūsi…
Tai vienas iš pirmųjų mano apdovanojimų. Man būnant mažai tėvelis buvo paprastas elektrikas, jis nuolatos tapdavo komunistinio darbo pirmūnu ir kasmet jį apdovanodavo tokiu ženkleliu, o jam reikėdavo sakyti padėkos kalbą. Jis vis kartodavo: „Aš suprantu, kad jūs norite, jog aš dirbčiau geriau. Bet geriau kitąmet nebus. Aš visą laiką darau taip gerai, kaip tik įstengiu…“ Ar aš padariau geriausiai, ką galėjau? Tikrai – ne. Bet, tikiuosi, Pagėgių krašto niekada nenuvilsiu.
Vėl gėlės, sveikintojų virtinės…

Tautiškais akcentais papuoštoje scenoje sveikina meras Virginijus Komskis.

Evangelikų kunigas Mindaugas Kairys su žmona Laura.

Medalis kunigui
Už nuoširdžias pastangas rūpinantis naujam gyvenimui prikelti Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčią, už parapijos namuose įsteigtą memorialinį kambarį Johanesui Bobrovskiui, už kasmet rengiamus visoje šalyje garsius vargonų muzikos festivalius (kartu su žmona Laura) ir daugelį kitų, kraštą garsinančių darbų medalis buvo įsegtas ir Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui.
Savo padėkos kalboje kunigas M. Kairys sakė: „Esu labai sujaudintas. Kunigui priimti tokį apdovanojimą yra be galo sunku. Šventasis raštas mums sako, kad esame neverti tarnai. Padarėme tai, ką turėjome padaryti. Visi darbai yra vardan Jo, kuris mus laimina“.
Po apdovanojimų teikimo ceremonijos nuotaikingą koncertą pagėgiškiams surengė grupė „Kitava“ iš Šiaulių.
Petras SKUTULAS

Pagėgiškės gimnazistės, atstovaujančios organizacijai „Jaunimas, kuriantis Lietuvą“, kvietė pagėgiškius nusifotografuoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo