Lietuvos Nepriklausomybės šventėje pagėgiškiai išreiškia pagarbą valstybės atkūrėjams ir savo krašto garsintojams

Bandžiau klausti salėje sėdinčio kaimyno, kas yra šitie žmonės, Vasario 16 dieną prisėdę pilną Pagėgių kultūros centro salę (gaila, kad ne visus dar tepažįstu). Gal savivaldybės ir valstybės įstaigų tarnautojai, varu suvaryti? Pašnekovas purtė galvą: „Nee… Suėjo visokiausių profesijų ir išsilavinimo žmonės iš savo ūkių, mokyklų, bendruomenių, kaimų“.

Medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ meras Virginijus Komskis (kairėje) įteikė krašto garsintojams: Šveicarijoje gyvenančiai ir Mažąją Lietuvą pasaulyje garsinančiai Jūratei Caspersen, Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei.
Petro Skutulo nuotr.

Jaukiau tapo stebėti būrius puošnių moterų ir pasitempusių vyrų, susėdusių gražioje salėje, iškilmingai traukiančius Valstybės himną, kopiančius į sceną sveikinti apdovanotųjų.
Ką mes galim duoti Lietuvai?
Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą pradėjęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis akcentavo: „Beveik prieš šimtą metų 20 iškilių Lietuvos vyrų nekilo klausimas, ką jiems duos valstybė. Anaiptol, jie žinojo, ką jie gali duoti Lietuvai ir pasirašė Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Prabėgus beveik šimtmečiui, suvokiame, jog Laisvės siekis reikšmingas dėl pasiekto rezultato. Kova dėl Laisvės – tai galimybė atsiskleisti esminėms tautos savybėms. Tai didelis išbandymas tautai. Nepaprastą išbandymą lietuvių tauta išlaikė“.
Meras pasidžiaugė tokią dieną turintis galimybę pagerbti Pagėgiams ir visai Mažajai Lietuvai nusipelniusius šio krašto žmones medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.
Merui antrino LR Seimo narys Ričardas Juška, pasveikinęs pagėgiškius, kurių interesams atstovauja Seime, Valstybės atkūrino dienos proga ir pasidžiaugęs, kad Pagėgių krašte minimi ne tik darbai, bet pagerbiami ir kraštui nusipelnę žmonės. Vienas iš jų, evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys, pasirodo 2013 m. buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“, kurį jam įsegė tuometinis meras R. Juška.
Apdovanojimai
Renginio vedėja Svetlana Jašinskienė perskaito pagėgiškės poetės Linos Ambarcumian posmą: „Ne tik upė, ne tik vanduo / Pagėgių vardą neša. / Ir man, ir tau yra jo duota panešti po vieną lašą…“ Ir skelbiami ženklo „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ laureatai. Už Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos garsinimą garbingas ženklas Savivaldybės mero V. Komskio potvarkiu suteikiamas Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei. Aukštaitijos krašto dukra prigijo Mažosios Lietuvos žemėje. Jos vadovaujamas M. Jankaus sodyboje veikiantis muziejus šiandien sulaukia gausybės lankytojų iš visos Lietuvos. Ne mažo populiarumo pliūpsnio šis muziejus sulaukė po LTV projekto „Nacionalinė ekspedicija Nemunu“, kurio dalyviams krašto įdomybes aprodė ir Liudvika Burzdžiuvienė.
Muziejaus direktorė yra paruošusi gausybę medžiagos apie tautinį kostiumą, kurio garbei šie metais paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Sveikina Seimo narys Ričardas Juška.

Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebonas Kazys Žutautas.

Saugo mažlietuvių palikimą
Meras įsega garbingą apdovanojimą į puošnų Mažosios Lietuvos XIX a. pabaigos tautinį rūbą, kuriuo šventėje buvo pasipuošusi Liudvika Burzdžiuvienė. Beje, tautiniais rūbais išsipuošusių pagėgiškių tą dieną salėje būta gražaus būrio. Nusitęsia sveikintojų eilė…
– Pirmiausiai didelį ačiū tariu mano darbuotojoms – juk vienas tu nieko nepadarai. Tokio, kaip judviejų, pasiaukojimo, begalinės meilės savo darbui reikėtų paieškoti. Suprantama, be muziejaus steigėjų ir jų pritarimo mūsų darbams nieko nebūtų. Šį apdovanojimą reikėtų skirti ir žmonėms, kurie kūrė šį kraštą, pastatė bažnyčias, sukūrė kultūrą, kurią mes bandome perduoti iš kartos į kartą. O kur dar architektūra, kapinės, tradicijos, kokių tikrai nėra Didžiojoje Lietuvoje. Visiems mažlietuviams, gyvenusiems, kūrusiems, nešusiems savo kultūrą, perdavusiems ją – žemai lenkiamės ir dirbame vardan to, kad visa tai išliktų mūsų vaikams ir mūsų anūkams, – dėkodama už apdovanojimą kalbėjo L. Burzdžiuvienė.

Liudviką Burzdžiuvienę garbingo apdovanojimo proga pasveikinti atvyko dukra Vaiva su vyru Mariumi Orientu ir dukrele Maja, greta L. Burzdžiuvienės – kitos dukros atžala – Skaistė.

Jūratė Caspersen iš Šveicarijos
Medalis „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ įsegtas Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkei, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkei nuo 2006 m. Jūratei Jablonskytei Caspersen. Vien jos įvairiausių pasaulinės reikšmės pareigų galima prirašyti pusę puslapio, o kur dar reikšmingi jos darbai – jų sąrašas įspūdingas. Tačiau, anot vakaro vedėjos, tai – mūsų pagėgiškė Jūratė, iš Lietuvos išvykusi tik 1992 metais. Ne atsitiktinai šią kandidatūrą apdovanojimui teikė Pagėgių viešoji bilblioteka. 2008 m. J. Caspersen įsteigė premiją Pagėgių krašto garsintojui ir dabar kasmet tokia premija įvairių renginių metu teikiama jos nusipelniusiems krašto šviesuoliams.

Įvairių pasaulio organizacijų aktyvistė, Pagėgių kraštą savo gimtine laikanti Jūratė Caspersen.

Apdovanotoji Jūratė Caspersen pasveikino susirinkusiuosius mūsų valstybės gimtadienio proga:
– Jeigu šitiek daug žmonių susirenka švęsti savo valstybės gimtadienį, vadinasi, valstybė yra stipri… Man labai malonu sugrįžti į Pagėgius. Aš gimiau Žemaitijoje, tad ir dabar jaučiuosi grynakraujė žemaitė, mažeikiškė, bet svarbiausi mano jaunystės metai prabėgo Pagėgiuose. Ir nė viena iš mano seserų čia negimusios, šaknis suleido būtent Pagėgiuose.
Aš didžiuojuosi, kad šis apdovanojimas ateina iš mano namų, nes sakoma, kad pranašu savo žemėje nebūsi…
Tai vienas iš pirmųjų mano apdovanojimų. Man būnant mažai tėvelis buvo paprastas elektrikas, jis nuolatos tapdavo komunistinio darbo pirmūnu ir kasmet jį apdovanodavo tokiu ženkleliu, o jam reikėdavo sakyti padėkos kalbą. Jis vis kartodavo: „Aš suprantu, kad jūs norite, jog aš dirbčiau geriau. Bet geriau kitąmet nebus. Aš visą laiką darau taip gerai, kaip tik įstengiu…“ Ar aš padariau geriausiai, ką galėjau? Tikrai – ne. Bet, tikiuosi, Pagėgių krašto niekada nenuvilsiu.
Vėl gėlės, sveikintojų virtinės…

Tautiškais akcentais papuoštoje scenoje sveikina meras Virginijus Komskis.

Evangelikų kunigas Mindaugas Kairys su žmona Laura.

Medalis kunigui
Už nuoširdžias pastangas rūpinantis naujam gyvenimui prikelti Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčią, už parapijos namuose įsteigtą memorialinį kambarį Johanesui Bobrovskiui, už kasmet rengiamus visoje šalyje garsius vargonų muzikos festivalius (kartu su žmona Laura) ir daugelį kitų, kraštą garsinančių darbų medalis buvo įsegtas ir Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui.
Savo padėkos kalboje kunigas M. Kairys sakė: „Esu labai sujaudintas. Kunigui priimti tokį apdovanojimą yra be galo sunku. Šventasis raštas mums sako, kad esame neverti tarnai. Padarėme tai, ką turėjome padaryti. Visi darbai yra vardan Jo, kuris mus laimina“.
Po apdovanojimų teikimo ceremonijos nuotaikingą koncertą pagėgiškiams surengė grupė „Kitava“ iš Šiaulių.
Petras SKUTULAS

Pagėgiškės gimnazistės, atstovaujančios organizacijai „Jaunimas, kuriantis Lietuvą“, kvietė pagėgiškius nusifotografuoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo