Lietuvos Nepriklausomybės šventėje pagėgiškiai išreiškia pagarbą valstybės atkūrėjams ir savo krašto garsintojams

Bandžiau klausti salėje sėdinčio kaimyno, kas yra šitie žmonės, Vasario 16 dieną prisėdę pilną Pagėgių kultūros centro salę (gaila, kad ne visus dar tepažįstu). Gal savivaldybės ir valstybės įstaigų tarnautojai, varu suvaryti? Pašnekovas purtė galvą: „Nee… Suėjo visokiausių profesijų ir išsilavinimo žmonės iš savo ūkių, mokyklų, bendruomenių, kaimų“.

Medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ meras Virginijus Komskis (kairėje) įteikė krašto garsintojams: Šveicarijoje gyvenančiai ir Mažąją Lietuvą pasaulyje garsinančiai Jūratei Caspersen, Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei.
Petro Skutulo nuotr.

Jaukiau tapo stebėti būrius puošnių moterų ir pasitempusių vyrų, susėdusių gražioje salėje, iškilmingai traukiančius Valstybės himną, kopiančius į sceną sveikinti apdovanotųjų.
Ką mes galim duoti Lietuvai?
Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą pradėjęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis akcentavo: „Beveik prieš šimtą metų 20 iškilių Lietuvos vyrų nekilo klausimas, ką jiems duos valstybė. Anaiptol, jie žinojo, ką jie gali duoti Lietuvai ir pasirašė Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Prabėgus beveik šimtmečiui, suvokiame, jog Laisvės siekis reikšmingas dėl pasiekto rezultato. Kova dėl Laisvės – tai galimybė atsiskleisti esminėms tautos savybėms. Tai didelis išbandymas tautai. Nepaprastą išbandymą lietuvių tauta išlaikė“.
Meras pasidžiaugė tokią dieną turintis galimybę pagerbti Pagėgiams ir visai Mažajai Lietuvai nusipelniusius šio krašto žmones medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.
Merui antrino LR Seimo narys Ričardas Juška, pasveikinęs pagėgiškius, kurių interesams atstovauja Seime, Valstybės atkūrino dienos proga ir pasidžiaugęs, kad Pagėgių krašte minimi ne tik darbai, bet pagerbiami ir kraštui nusipelnę žmonės. Vienas iš jų, evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys, pasirodo 2013 m. buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“, kurį jam įsegė tuometinis meras R. Juška.
Apdovanojimai
Renginio vedėja Svetlana Jašinskienė perskaito pagėgiškės poetės Linos Ambarcumian posmą: „Ne tik upė, ne tik vanduo / Pagėgių vardą neša. / Ir man, ir tau yra jo duota panešti po vieną lašą…“ Ir skelbiami ženklo „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ laureatai. Už Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos garsinimą garbingas ženklas Savivaldybės mero V. Komskio potvarkiu suteikiamas Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei. Aukštaitijos krašto dukra prigijo Mažosios Lietuvos žemėje. Jos vadovaujamas M. Jankaus sodyboje veikiantis muziejus šiandien sulaukia gausybės lankytojų iš visos Lietuvos. Ne mažo populiarumo pliūpsnio šis muziejus sulaukė po LTV projekto „Nacionalinė ekspedicija Nemunu“, kurio dalyviams krašto įdomybes aprodė ir Liudvika Burzdžiuvienė.
Muziejaus direktorė yra paruošusi gausybę medžiagos apie tautinį kostiumą, kurio garbei šie metais paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Sveikina Seimo narys Ričardas Juška.

Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebonas Kazys Žutautas.

Saugo mažlietuvių palikimą
Meras įsega garbingą apdovanojimą į puošnų Mažosios Lietuvos XIX a. pabaigos tautinį rūbą, kuriuo šventėje buvo pasipuošusi Liudvika Burzdžiuvienė. Beje, tautiniais rūbais išsipuošusių pagėgiškių tą dieną salėje būta gražaus būrio. Nusitęsia sveikintojų eilė…
– Pirmiausiai didelį ačiū tariu mano darbuotojoms – juk vienas tu nieko nepadarai. Tokio, kaip judviejų, pasiaukojimo, begalinės meilės savo darbui reikėtų paieškoti. Suprantama, be muziejaus steigėjų ir jų pritarimo mūsų darbams nieko nebūtų. Šį apdovanojimą reikėtų skirti ir žmonėms, kurie kūrė šį kraštą, pastatė bažnyčias, sukūrė kultūrą, kurią mes bandome perduoti iš kartos į kartą. O kur dar architektūra, kapinės, tradicijos, kokių tikrai nėra Didžiojoje Lietuvoje. Visiems mažlietuviams, gyvenusiems, kūrusiems, nešusiems savo kultūrą, perdavusiems ją – žemai lenkiamės ir dirbame vardan to, kad visa tai išliktų mūsų vaikams ir mūsų anūkams, – dėkodama už apdovanojimą kalbėjo L. Burzdžiuvienė.

Liudviką Burzdžiuvienę garbingo apdovanojimo proga pasveikinti atvyko dukra Vaiva su vyru Mariumi Orientu ir dukrele Maja, greta L. Burzdžiuvienės – kitos dukros atžala – Skaistė.

Jūratė Caspersen iš Šveicarijos
Medalis „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ įsegtas Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkei, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkei nuo 2006 m. Jūratei Jablonskytei Caspersen. Vien jos įvairiausių pasaulinės reikšmės pareigų galima prirašyti pusę puslapio, o kur dar reikšmingi jos darbai – jų sąrašas įspūdingas. Tačiau, anot vakaro vedėjos, tai – mūsų pagėgiškė Jūratė, iš Lietuvos išvykusi tik 1992 metais. Ne atsitiktinai šią kandidatūrą apdovanojimui teikė Pagėgių viešoji bilblioteka. 2008 m. J. Caspersen įsteigė premiją Pagėgių krašto garsintojui ir dabar kasmet tokia premija įvairių renginių metu teikiama jos nusipelniusiems krašto šviesuoliams.

Įvairių pasaulio organizacijų aktyvistė, Pagėgių kraštą savo gimtine laikanti Jūratė Caspersen.

Apdovanotoji Jūratė Caspersen pasveikino susirinkusiuosius mūsų valstybės gimtadienio proga:
– Jeigu šitiek daug žmonių susirenka švęsti savo valstybės gimtadienį, vadinasi, valstybė yra stipri… Man labai malonu sugrįžti į Pagėgius. Aš gimiau Žemaitijoje, tad ir dabar jaučiuosi grynakraujė žemaitė, mažeikiškė, bet svarbiausi mano jaunystės metai prabėgo Pagėgiuose. Ir nė viena iš mano seserų čia negimusios, šaknis suleido būtent Pagėgiuose.
Aš didžiuojuosi, kad šis apdovanojimas ateina iš mano namų, nes sakoma, kad pranašu savo žemėje nebūsi…
Tai vienas iš pirmųjų mano apdovanojimų. Man būnant mažai tėvelis buvo paprastas elektrikas, jis nuolatos tapdavo komunistinio darbo pirmūnu ir kasmet jį apdovanodavo tokiu ženkleliu, o jam reikėdavo sakyti padėkos kalbą. Jis vis kartodavo: „Aš suprantu, kad jūs norite, jog aš dirbčiau geriau. Bet geriau kitąmet nebus. Aš visą laiką darau taip gerai, kaip tik įstengiu…“ Ar aš padariau geriausiai, ką galėjau? Tikrai – ne. Bet, tikiuosi, Pagėgių krašto niekada nenuvilsiu.
Vėl gėlės, sveikintojų virtinės…

Tautiškais akcentais papuoštoje scenoje sveikina meras Virginijus Komskis.

Evangelikų kunigas Mindaugas Kairys su žmona Laura.

Medalis kunigui
Už nuoširdžias pastangas rūpinantis naujam gyvenimui prikelti Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčią, už parapijos namuose įsteigtą memorialinį kambarį Johanesui Bobrovskiui, už kasmet rengiamus visoje šalyje garsius vargonų muzikos festivalius (kartu su žmona Laura) ir daugelį kitų, kraštą garsinančių darbų medalis buvo įsegtas ir Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui.
Savo padėkos kalboje kunigas M. Kairys sakė: „Esu labai sujaudintas. Kunigui priimti tokį apdovanojimą yra be galo sunku. Šventasis raštas mums sako, kad esame neverti tarnai. Padarėme tai, ką turėjome padaryti. Visi darbai yra vardan Jo, kuris mus laimina“.
Po apdovanojimų teikimo ceremonijos nuotaikingą koncertą pagėgiškiams surengė grupė „Kitava“ iš Šiaulių.
Petras SKUTULAS

Pagėgiškės gimnazistės, atstovaujančios organizacijai „Jaunimas, kuriantis Lietuvą“, kvietė pagėgiškius nusifotografuoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite