Lietuvos Nepriklausomybės šventėje pagėgiškiai išreiškia pagarbą valstybės atkūrėjams ir savo krašto garsintojams

Bandžiau klausti salėje sėdinčio kaimyno, kas yra šitie žmonės, Vasario 16 dieną prisėdę pilną Pagėgių kultūros centro salę (gaila, kad ne visus dar tepažįstu). Gal savivaldybės ir valstybės įstaigų tarnautojai, varu suvaryti? Pašnekovas purtė galvą: „Nee… Suėjo visokiausių profesijų ir išsilavinimo žmonės iš savo ūkių, mokyklų, bendruomenių, kaimų“.

Medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ meras Virginijus Komskis (kairėje) įteikė krašto garsintojams: Šveicarijoje gyvenančiai ir Mažąją Lietuvą pasaulyje garsinančiai Jūratei Caspersen, Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei.
Petro Skutulo nuotr.

Jaukiau tapo stebėti būrius puošnių moterų ir pasitempusių vyrų, susėdusių gražioje salėje, iškilmingai traukiančius Valstybės himną, kopiančius į sceną sveikinti apdovanotųjų.
Ką mes galim duoti Lietuvai?
Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą pradėjęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis akcentavo: „Beveik prieš šimtą metų 20 iškilių Lietuvos vyrų nekilo klausimas, ką jiems duos valstybė. Anaiptol, jie žinojo, ką jie gali duoti Lietuvai ir pasirašė Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Prabėgus beveik šimtmečiui, suvokiame, jog Laisvės siekis reikšmingas dėl pasiekto rezultato. Kova dėl Laisvės – tai galimybė atsiskleisti esminėms tautos savybėms. Tai didelis išbandymas tautai. Nepaprastą išbandymą lietuvių tauta išlaikė“.
Meras pasidžiaugė tokią dieną turintis galimybę pagerbti Pagėgiams ir visai Mažajai Lietuvai nusipelniusius šio krašto žmones medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.
Merui antrino LR Seimo narys Ričardas Juška, pasveikinęs pagėgiškius, kurių interesams atstovauja Seime, Valstybės atkūrino dienos proga ir pasidžiaugęs, kad Pagėgių krašte minimi ne tik darbai, bet pagerbiami ir kraštui nusipelnę žmonės. Vienas iš jų, evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys, pasirodo 2013 m. buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“, kurį jam įsegė tuometinis meras R. Juška.
Apdovanojimai
Renginio vedėja Svetlana Jašinskienė perskaito pagėgiškės poetės Linos Ambarcumian posmą: „Ne tik upė, ne tik vanduo / Pagėgių vardą neša. / Ir man, ir tau yra jo duota panešti po vieną lašą…“ Ir skelbiami ženklo „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ laureatai. Už Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos garsinimą garbingas ženklas Savivaldybės mero V. Komskio potvarkiu suteikiamas Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei. Aukštaitijos krašto dukra prigijo Mažosios Lietuvos žemėje. Jos vadovaujamas M. Jankaus sodyboje veikiantis muziejus šiandien sulaukia gausybės lankytojų iš visos Lietuvos. Ne mažo populiarumo pliūpsnio šis muziejus sulaukė po LTV projekto „Nacionalinė ekspedicija Nemunu“, kurio dalyviams krašto įdomybes aprodė ir Liudvika Burzdžiuvienė.
Muziejaus direktorė yra paruošusi gausybę medžiagos apie tautinį kostiumą, kurio garbei šie metais paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Sveikina Seimo narys Ričardas Juška.

Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebonas Kazys Žutautas.

Saugo mažlietuvių palikimą
Meras įsega garbingą apdovanojimą į puošnų Mažosios Lietuvos XIX a. pabaigos tautinį rūbą, kuriuo šventėje buvo pasipuošusi Liudvika Burzdžiuvienė. Beje, tautiniais rūbais išsipuošusių pagėgiškių tą dieną salėje būta gražaus būrio. Nusitęsia sveikintojų eilė…
– Pirmiausiai didelį ačiū tariu mano darbuotojoms – juk vienas tu nieko nepadarai. Tokio, kaip judviejų, pasiaukojimo, begalinės meilės savo darbui reikėtų paieškoti. Suprantama, be muziejaus steigėjų ir jų pritarimo mūsų darbams nieko nebūtų. Šį apdovanojimą reikėtų skirti ir žmonėms, kurie kūrė šį kraštą, pastatė bažnyčias, sukūrė kultūrą, kurią mes bandome perduoti iš kartos į kartą. O kur dar architektūra, kapinės, tradicijos, kokių tikrai nėra Didžiojoje Lietuvoje. Visiems mažlietuviams, gyvenusiems, kūrusiems, nešusiems savo kultūrą, perdavusiems ją – žemai lenkiamės ir dirbame vardan to, kad visa tai išliktų mūsų vaikams ir mūsų anūkams, – dėkodama už apdovanojimą kalbėjo L. Burzdžiuvienė.

Liudviką Burzdžiuvienę garbingo apdovanojimo proga pasveikinti atvyko dukra Vaiva su vyru Mariumi Orientu ir dukrele Maja, greta L. Burzdžiuvienės – kitos dukros atžala – Skaistė.

Jūratė Caspersen iš Šveicarijos
Medalis „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ įsegtas Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkei, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkei nuo 2006 m. Jūratei Jablonskytei Caspersen. Vien jos įvairiausių pasaulinės reikšmės pareigų galima prirašyti pusę puslapio, o kur dar reikšmingi jos darbai – jų sąrašas įspūdingas. Tačiau, anot vakaro vedėjos, tai – mūsų pagėgiškė Jūratė, iš Lietuvos išvykusi tik 1992 metais. Ne atsitiktinai šią kandidatūrą apdovanojimui teikė Pagėgių viešoji bilblioteka. 2008 m. J. Caspersen įsteigė premiją Pagėgių krašto garsintojui ir dabar kasmet tokia premija įvairių renginių metu teikiama jos nusipelniusiems krašto šviesuoliams.

Įvairių pasaulio organizacijų aktyvistė, Pagėgių kraštą savo gimtine laikanti Jūratė Caspersen.

Apdovanotoji Jūratė Caspersen pasveikino susirinkusiuosius mūsų valstybės gimtadienio proga:
– Jeigu šitiek daug žmonių susirenka švęsti savo valstybės gimtadienį, vadinasi, valstybė yra stipri… Man labai malonu sugrįžti į Pagėgius. Aš gimiau Žemaitijoje, tad ir dabar jaučiuosi grynakraujė žemaitė, mažeikiškė, bet svarbiausi mano jaunystės metai prabėgo Pagėgiuose. Ir nė viena iš mano seserų čia negimusios, šaknis suleido būtent Pagėgiuose.
Aš didžiuojuosi, kad šis apdovanojimas ateina iš mano namų, nes sakoma, kad pranašu savo žemėje nebūsi…
Tai vienas iš pirmųjų mano apdovanojimų. Man būnant mažai tėvelis buvo paprastas elektrikas, jis nuolatos tapdavo komunistinio darbo pirmūnu ir kasmet jį apdovanodavo tokiu ženkleliu, o jam reikėdavo sakyti padėkos kalbą. Jis vis kartodavo: „Aš suprantu, kad jūs norite, jog aš dirbčiau geriau. Bet geriau kitąmet nebus. Aš visą laiką darau taip gerai, kaip tik įstengiu…“ Ar aš padariau geriausiai, ką galėjau? Tikrai – ne. Bet, tikiuosi, Pagėgių krašto niekada nenuvilsiu.
Vėl gėlės, sveikintojų virtinės…

Tautiškais akcentais papuoštoje scenoje sveikina meras Virginijus Komskis.

Evangelikų kunigas Mindaugas Kairys su žmona Laura.

Medalis kunigui
Už nuoširdžias pastangas rūpinantis naujam gyvenimui prikelti Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčią, už parapijos namuose įsteigtą memorialinį kambarį Johanesui Bobrovskiui, už kasmet rengiamus visoje šalyje garsius vargonų muzikos festivalius (kartu su žmona Laura) ir daugelį kitų, kraštą garsinančių darbų medalis buvo įsegtas ir Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigui Mindaugui Kairiui.
Savo padėkos kalboje kunigas M. Kairys sakė: „Esu labai sujaudintas. Kunigui priimti tokį apdovanojimą yra be galo sunku. Šventasis raštas mums sako, kad esame neverti tarnai. Padarėme tai, ką turėjome padaryti. Visi darbai yra vardan Jo, kuris mus laimina“.
Po apdovanojimų teikimo ceremonijos nuotaikingą koncertą pagėgiškiams surengė grupė „Kitava“ iš Šiaulių.
Petras SKUTULAS

Pagėgiškės gimnazistės, atstovaujančios organizacijai „Jaunimas, kuriantis Lietuvą“, kvietė pagėgiškius nusifotografuoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite