Lietuvos karo akademija pasitinka įkūrimo 30-metį

Birželio 16 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą ir ugdanti karininkus lyderius – minės įkūrimo 30-metį.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1992 m. birželio 16 d. buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla, vėliau reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. Ši data ir laikoma oficialia akademijos įkūrimo diena.

„Akademija atlieka išskirtinę ir svarbią misiją – rengia ir ugdo kritiškai mąstančius, išsilavinusius ir savarankiškus karininkus – lyderius, pasirengusius vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams karo ir taikos metu, kuriems svarbi atsakomybė, pareiga, pasiaukojimas, ryžtas ir drąsa. Tai vertybės, kuriomis vadovaujasi visa Lietuvos karo akademija, jos bendruomenė“, – pristatydamas akademiją sako jos viršininkas plk. Juozas Kačergius.

Per 30 veiklos metų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje parengtos ir Lietuvos karininkų gretas papildė 28 dieninių (nuolatinių) studijų karininkų laidos – 1 930 įvairių specializacijų karininkų, o kartu su ištęstinių studijų magistrais iš viso 2263 absolventai.

Lietuvos karo akademija kiekvienam karininkui yra svarbi profesinio tobulėjimo prasme, nes čia taip pat vyksta karinės anglų kalbos ir karininkų profesinio tobulinimo kursai.

Bėgant metams, keičiasi Lietuvos karo akademijos programos ir kariūnai, tačiau studijų tikslas išlieka tas pats – parengti NATO kariuomenės poreikius atitinkantį karininką – vadą lyderį, kuris pasižymėtų ne tik vadybiniais, bet ir pedagoginiais gebėjimais, drąsiai imtųsi ugdomosios veiklos, mokėtų įdomiai perteikti auditorijai žinias ir savo patirtį, nuolat tobulintųsi.

 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorija – svarbiausi faktai ir skaičiai

1992 m. birželio 16 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Krašto apsaugos akademijos steigimo“, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla.

1992 m. rugpjūčio 30 d. Krašto apsaugos mokyklai įteikta kovinė vėliava. Joje aukso raidėmis išsiuvinėtas šūkis „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“.

1994 m. sausio 18 d. LR Seimo sprendimu Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją, o gegužės 26 d. patvirtintas jos Statutas.

1994 m. liepos 20 d. Akademija išleido pirmąją karininkų laidą. 111 absolventų buvo suteiktas leitenanto laipsnis.

1995 m. akademijoje atgaivinta prieškario tradicija – suteikiant pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečiamas absolvento petys ir ištariami žodžiai: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“. Nuo 2009 m. šis priesakas akademijos viršininko įsakymu tapo Lietuvos karo akademijos moto.

1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos karo akademijai suteiktas partizanų generolo Jono Žemaičio vardas.

Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. į akademiją pradėta priimti ir merginas.

Nuo 2002 m. akademijoje organizuojamos dieninės magistro studijos.

2003 m. pagal akademijos plėtros programą atskirtas karinis rengimas ir akademinės studijos.

2003 m. akademijoje įvesta Karininko (lyderio) ugdymo programa ir integruota į karinio ugdymo sistemą.

2015 m. birželio mėn. akademijoje bakalauro studijas baigė pirmoji puskarininkių laida.

Nuo 2007–2008 mokslo metų akademija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutu rengia aviacijos specialistus – karinių oro pajėgų karininkus.

Nuo 2011–2012 mokslo metų akademija su Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetais organizuoja politikos mokslų doktorantūros studijas.

Nuo 2012–2013 mokslo metų akademija kartu su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir Karinėmis jūrų pajėgomis vykdo bazinį jūrų pajėgų karininkų rengimą.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 2,5 mln. eurų

Vyriausybės_taupymo_lakštai

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) vienuoliktos emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 2,5 mln. eurų, sudaryti 282 sandoriai. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,1 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per vienuolika emisijų gyventojai viso įsigijo VTL už 203,9 mln. eurų. Vienuoliktos emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti birželio 3-17 d. Ši emisija bus išperkama 2025 m. birželio 18 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus.

Joninių ilgąjį savaitgalį policija neleis atsipalaiduoti

Tradicinė Rasos ir Joninių šventė būriais sutraukia pramogautojus. Visoje šalyje suintensyvėja eismas, miestuose, miesteliuose ir keliuose susidaro spūstys. Jau nuo pirmadienio policijos pareigūnai ruošiasi ilgajam savaitgaliui – stiprina patruliavimą. Birželio 21-ąją, penktadienį, bus vykdoma specialioji 24 valandų kontrolė. Nuo pirmadienio, birželio 17 dienos, policijos pareigūnai pradėjo vykdyti net dešimt dienų truksiančią sustiprintą vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolę, daug atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius

„Regitra“ paskelbė naują numerio ženklų seriją – patinkantį derinį ras ne tik „Matricos“ gerbėjai

Galima tikėti skaičių ar raidžių magija, galima netikėti, tačiau artimą, asmeninę ar simbolinę reikšmę turinčios ženklų kombinacijos kasdienybę truputį pagyvina ir netgi palengvina. Pavyzdžiui, ne eilės tvarka parinktus, o paties išsirinktus automobilio valstybinio numerio ženklus lengviau įsiminti. Tuo tarpu įmonėms, paženklinusioms visas turimas transporto priemones vienodų raidžių ar skaičių registracijos numerio deriniais, tampa paprasčiau administruoti autoparką. Birželio 18 d. „Regitra“ paskelbė 50 naujų numerio derinių automobiliams iš „N“ raidės, o elektromobilių ženklinimui bus išleista visiškai nauja serija EC. Taip pat

Skoniai iš Mažosios Lietuvos: nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ kviečia ragauti kafijos

Birželio 21-28 dienomis etnografiniame Mažosios Lietuvos regione pasklis kafijos aromatas! Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ ir kultūrinio paveldo arbatos ir kavos gamintojai „Dvaro kavos“ kviečia į „Vėtrungių ir kafijos dienas“. Visame Mažosios Lietuvos regione gyventojai ir keliautojai turės galimybę pasivaišinti autentišku lietuvininkų kulinarinio paveldo gėrimu, kuris gaminamas iš vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ir gardinamas pienu. Progų minėti Vėtrungių ir kafijos dienas 2024-aisiais yra net dvi! Pirmoji – 180-asis vėtrungių gimtadienis. 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios

Taip pat skaitykite