Lietuvos kariuomenė kreipėsi į gyventojus

Lietuvos kariuomenė savo „Facebook“ paskyroje atsakė į dažniausiai gyventojų keliamą klausimą ir tai, kokių veiksmų šiuo metu reikėtų bei nereikėtų imtis.

Lietuvos kariuomenė praneša štai ką.

Kelios sąlygos: būsime atviri ir ne visada sakysime tai, ką norite girdėti, nemėginsime atspėti ateities, esame statutinė organizacija ir turime apribojimų – nesikišame į kitų institucijų atsakomybę ir nekomentuojame politinių sprendimų. Atsakymai bus parašyti tikrų žmonių, tikrų karių – ne šabloniniai ir ne automatiniai.

Saugumo situacija

Saugumo situacija pasikeitė iš esmės ir atsivėrė akys (jei dar kam nebuvo atsivėrusios) – Rusija pradėjo intensyvią ginkluotą agresiją prieš Ukrainą.  Prie Lietuvos valstybės sienų nefiksuojama jokių neįprastų Rusijos/Baltarusijos dalinių veiksmų ar neįprasto pajėgų buvimo.

Ką daryti?

Susitarkime pradžioje su savo savijauta.

Visi dabar jaučiamės panašiai: nieko nesinori, visos mintys – viena kryptimi, darbai krenta iš rankų. Tačiau dabar reikia maksimaliai pamėginti susigrąžinti ramybę. Kaip tai padaryti?

Karo psichologų siūlymas, kuriam antriname: ramiai ir neskubėdami padarykime tai, ką padarę jausimės ramesni. Kiekvienas jaučiame, kas tai. Jei jausimės ramesni, nusipirkę maisto trims paroms – nusipirkime jo. Negendantys produktai, kaloringi produktai, riešutai, saldumynai – prašom. Du kanistrai dyzelinio kuro – kodėl gi ne, vis tiek nuolat vartojame. Jei jausimės ramesni įsigiję ginklą savigynai – kreipkimės į artimiausią Policijos licencijavimo skyrių ir susitvarkykime leidimą. Ramybė – vienas baisiausių ginklų, pavojingiausias priešininkas yra tas, kuris yra ramus ir nesiblaško. Ramybė taip pat leidžia susikaupti ir įgyvendinti antrąjį, svarbiausiąjį, patarimą – dirbti savo darbą.

Dirbkime savo darbą

Dirbkime savo darbą kuo geriau, kuo efektyviau. Jei esate autoservisas – „padarykite“ daugiau automobilių per dieną nei įprastai. Jei esate veterinarijos gydykla – priimkite daugiau gyvūnų nei įprastai priimate. Ūkininkai, geras oras – važiuokite į laukus. Dirbdami spręsime vieni kitų rūpesčius, o greičiau žmonėms išsisprendžia eiliniai buitiniai rūpesčiai – greičiau jie dėmesį gali nukreipti kitur.

Veikianti valstybė – labai sunkiai pažeidžiama. Veikiantys verslai ir šalies funkcijos sudaro sąlygas efektyviai veikti ir šalies saugumą bei gynybą užtikrinančioms institucijoms.

Ko nedaryti?

Nedalinkime patarimų institucijoms, kaip jos turėtų daryti savo darbą. Dar labai smarkiai su tuo nesusiduriame, bet jau po truputį matyti požymių. Neklauskite karių, ar jau pakėlėme sraigtasparnius, ar užminavome kelius ir panašiai – mes trisdešimt pastarųjų metų non-stop treniravomės atlikti valstybės ginkluotą gynybą. Pakeliame visas pajėgas, kurias reikia pakelti, ir darome kitus veiksmus, kurie palaiko mūsų budrumą ir parengtį. Vien šiuo metu Lietuvoje manevruoja tūkstančiai karių.

Atidžiai pergalvokite

Atidžiai pergalvoti, jei nutarėte šast ir įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir panašiai. Jei pirmas kartas, kada apie tai pagalvojote, buvo 2022 m. vasario 24-oji (Rusijos agresijos Ukrainoje diena), palaukite ir užleiskite eilę tiems, kas jau seniai svarstė ir ši diena tebuvo lūžio taškas. Vietų skaičius nėra begalinis, kai kurios rinktinės jau braška per siūles. Šituo galima ir pasidžiaugti, bet žiūrėti reikia blaiviai ir įsivertinti, ar nesame „emocinis karys“.

Apibendrinant – dabar kviečiame susigrąžinti bent sąlyginę ramybę taip, kaip šeštasis jausmas sako tą padaryti. Ramybė nėra tikslas, bet svarbi priemonė gerai dirbti savo darbą.

O tada – svarbiausioji dalis: didvyris nebūtinai yra karys. Didvyris yra kiekvienas žmogus, kuris gerai atlieka savo darbą nepaisydamas aplinkybių. Net Kijeve šiandien daugybė žmonių eina ir dirba savo darbą. Juos irgi vadina didvyriais.

Lietuvos kariuomenės inf.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite