Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje, Katyčiuose, Vainute

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą.

Akimirka iš Vasario 16-osios Švėkšnoje. Jono Girskio nuotr.

Vasario 16-oji Švėkšnoje

Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė, kaip ir kasmet, prasidėjo Stemplėse. Tradiciškai Stemplių kaimo bendruomenė, Švėkšnos skautai ir keletas švėkšniškių rinkosi prie stogastulpio, žyminčio buvusią kraštiečio, Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtinės vietą. Čia padėta atminimo gėlių puokštė, parvežta iš Prezidentūros. Šiemet jos parvežti kartu su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu į Prezidentūrą važiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus bei Arūnas Kurlianskas.

Iškilmingai padėjus LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės perduotą atminimo gėlių puokštę prie signataro koplytstulpio, visi susirinkusieji pajudėjo link Švėkšnos, kur šv. Jokūbo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Po jų saulėtą ir pavasarišką popietę Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos aktų salėje prasidėjo iškilminga konferencija – minėjimas „Kaimyninių kultūrų sankirtos reikšmė asmenybės formavimui“.

Muziejininkė iš Šilutės H. Šojaus muziejaus Asta Bartkevičiūtė skaitė pranešimą „Lietuvininkų krašto įdomybės“, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleiviai  R. Žilius ir L. Lukomskis pristatė temą „100 metų Lietuvai – 100 metų gimnazijai: tai daug ar mažai?”.

Po jų  gimnazistės D. Freitikaitė ir D. Bergelytė pranešimą paskyrė tokiai temai – „Šimtmečio gimnazijos perlai: žmonės, garsinantys Švėkšną“. Mokinius ruošė istorijos mokytoja Daiva Vileikienė. Teoriškai susipažinus su kaimynų panašumais bei skirtumais, su gera nuotaika bei emocijomis buvo įsilieta į šventinę programą, kurioje Žemaitijos regioną reprezentavo švėkšniškių šokių kolektyvas „Šalna“, o Mažąją Lietuvą išaukštino folkloro ansamblis „Verdainė“ iš Šilutės. Po žemaitiškų šokių ir lietuvininkų dainų visi šventės dalyviai buvo pakviesti ragauti Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos skanėstų bei gėrimų.

Šios gražios šventės organizatoriai: Švėkšnos seniūnija, „Saulės“ gimnazija bei Tradicinių amatų centras. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo organizuojant Lietuvos gimtadienį.

Sambūris Katyčiuose „Kartu su Lietuva“

Vasario 15 d. degantis Katyčių miestelio aikštėje laužas, skambantys varpai sukvietė bendruomenės žmones į būrį švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šventės. 

Sambūrio metu šalia pernai metais atidengtos Nepriklausomybės Akto kopijos lauko instaliacijoje tą dieną atidengta Tilžės akto kopija, suplevėsavo seniūno Jono Lukošaičio iniciatyva įsigyta Mažosios Lietuvos regiono vėliava.

Iškilmėse dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Valdas Miliauskas, Žemaičių Naumiesčio šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Stanislovas Anužis. Prie iškilmingos šventės prisijungė mokyklos bendruomenė su svečiais iš Portugalijos, Turkijos, Lenkijos ir Latvijos. Iškilmėms persikėlus į seniūnijos salę, buvo pasidžiaugta kunigo Valdo Miliausko nuopelnais ugdant ir puoselėjant jaunosios kartos dvasingumą, krikščioniškąsias ir dorovines vertybes. Vėliau žiūrovai klausėsi literatūrinės -muzikinės kompozicijos „Išdainuota, išmylėta“, kurią atliko profesionalių atlikėjų grupė iš Vilniaus.

„Laisvi ir nepriklausomi“

Vasario 15 d. Vainuto bendruomenės salėje vyko teminė popietė „Laisvi ir nepriklausomi.“ Tai buvo tikra džiugi šventė su dainomis ir gražiais sveikinimų bei palinkėjimų žodžiais.

Popietės metu skambėjo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro  Bikavėnų vokalinio moterų ansamblio „Žolyna“ (vadovė Gražina Dirgėlienė) atliekamos dainos, susirinkusius sveikino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus. Bendruomenės pasveikino naujai išrinktą Vainuto bendruomenės pirmininką Algirdą Eidikį.

Surengtas ir žinių patikrinimas. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuotame protų mūšyje rungėsi  8 komandos: Balčių, Bikavėnų, Gorainių, Vinuto bendruomenės, Vainuto seniūnijos darbuotojų, gimnazijos mokytojų kolektyvas, folkloro ansamblio „Vainuta“ ir Neįgaliųjų draugijos „Senjorų“. Pirmoje dalyje komandoms buvo pateikti klausimai iš Lietuvos istorijos, antroji dalis buvo muzikinė. Linksmiausios  komandos prizą laimėjo Neįgaliųjų draugijos „Senjorų“ komanda. Nugalėtojais tapo Vainuto gimnazijos mokytojų kolektyvo komanda „Pertrauka“, kuriems pagrindinį prizą įteikė Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus. Visos komandos buvo apdovanotos UAB „Egminos“ prizais. Padėkota už paramą L. Rimkienės individualiai įmonei.

Vėliau grojant Bikavėnų liaudiškos muzikos kolektyvo „Lolytėlė“ muzikantams sukosi poros, rengino dalyviai vaišinosi suneštinėmis vaišėmis. Vainuto seniūnijos gyventojai linksmai paminėjo Valstybės dieną.

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro, Tradicinių amatų centro Švėkšnoje , inf.

Hits: 230

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite