Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje, Katyčiuose, Vainute

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą.

Akimirka iš Vasario 16-osios Švėkšnoje. Jono Girskio nuotr.

Vasario 16-oji Švėkšnoje

Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė, kaip ir kasmet, prasidėjo Stemplėse. Tradiciškai Stemplių kaimo bendruomenė, Švėkšnos skautai ir keletas švėkšniškių rinkosi prie stogastulpio, žyminčio buvusią kraštiečio, Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtinės vietą. Čia padėta atminimo gėlių puokštė, parvežta iš Prezidentūros. Šiemet jos parvežti kartu su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu į Prezidentūrą važiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus bei Arūnas Kurlianskas.

Iškilmingai padėjus LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės perduotą atminimo gėlių puokštę prie signataro koplytstulpio, visi susirinkusieji pajudėjo link Švėkšnos, kur šv. Jokūbo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Po jų saulėtą ir pavasarišką popietę Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos aktų salėje prasidėjo iškilminga konferencija – minėjimas „Kaimyninių kultūrų sankirtos reikšmė asmenybės formavimui“.

Muziejininkė iš Šilutės H. Šojaus muziejaus Asta Bartkevičiūtė skaitė pranešimą „Lietuvininkų krašto įdomybės“, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleiviai  R. Žilius ir L. Lukomskis pristatė temą „100 metų Lietuvai – 100 metų gimnazijai: tai daug ar mažai?”.

Po jų  gimnazistės D. Freitikaitė ir D. Bergelytė pranešimą paskyrė tokiai temai – „Šimtmečio gimnazijos perlai: žmonės, garsinantys Švėkšną“. Mokinius ruošė istorijos mokytoja Daiva Vileikienė. Teoriškai susipažinus su kaimynų panašumais bei skirtumais, su gera nuotaika bei emocijomis buvo įsilieta į šventinę programą, kurioje Žemaitijos regioną reprezentavo švėkšniškių šokių kolektyvas „Šalna“, o Mažąją Lietuvą išaukštino folkloro ansamblis „Verdainė“ iš Šilutės. Po žemaitiškų šokių ir lietuvininkų dainų visi šventės dalyviai buvo pakviesti ragauti Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos skanėstų bei gėrimų.

Šios gražios šventės organizatoriai: Švėkšnos seniūnija, „Saulės“ gimnazija bei Tradicinių amatų centras. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo organizuojant Lietuvos gimtadienį.

Sambūris Katyčiuose „Kartu su Lietuva“

Vasario 15 d. degantis Katyčių miestelio aikštėje laužas, skambantys varpai sukvietė bendruomenės žmones į būrį švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šventės. 

Sambūrio metu šalia pernai metais atidengtos Nepriklausomybės Akto kopijos lauko instaliacijoje tą dieną atidengta Tilžės akto kopija, suplevėsavo seniūno Jono Lukošaičio iniciatyva įsigyta Mažosios Lietuvos regiono vėliava.

Iškilmėse dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Valdas Miliauskas, Žemaičių Naumiesčio šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Stanislovas Anužis. Prie iškilmingos šventės prisijungė mokyklos bendruomenė su svečiais iš Portugalijos, Turkijos, Lenkijos ir Latvijos. Iškilmėms persikėlus į seniūnijos salę, buvo pasidžiaugta kunigo Valdo Miliausko nuopelnais ugdant ir puoselėjant jaunosios kartos dvasingumą, krikščioniškąsias ir dorovines vertybes. Vėliau žiūrovai klausėsi literatūrinės -muzikinės kompozicijos „Išdainuota, išmylėta“, kurią atliko profesionalių atlikėjų grupė iš Vilniaus.

„Laisvi ir nepriklausomi“

Vasario 15 d. Vainuto bendruomenės salėje vyko teminė popietė „Laisvi ir nepriklausomi.“ Tai buvo tikra džiugi šventė su dainomis ir gražiais sveikinimų bei palinkėjimų žodžiais.

Popietės metu skambėjo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro  Bikavėnų vokalinio moterų ansamblio „Žolyna“ (vadovė Gražina Dirgėlienė) atliekamos dainos, susirinkusius sveikino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus. Bendruomenės pasveikino naujai išrinktą Vainuto bendruomenės pirmininką Algirdą Eidikį.

Surengtas ir žinių patikrinimas. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuotame protų mūšyje rungėsi  8 komandos: Balčių, Bikavėnų, Gorainių, Vinuto bendruomenės, Vainuto seniūnijos darbuotojų, gimnazijos mokytojų kolektyvas, folkloro ansamblio „Vainuta“ ir Neįgaliųjų draugijos „Senjorų“. Pirmoje dalyje komandoms buvo pateikti klausimai iš Lietuvos istorijos, antroji dalis buvo muzikinė. Linksmiausios  komandos prizą laimėjo Neįgaliųjų draugijos „Senjorų“ komanda. Nugalėtojais tapo Vainuto gimnazijos mokytojų kolektyvo komanda „Pertrauka“, kuriems pagrindinį prizą įteikė Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus. Visos komandos buvo apdovanotos UAB „Egminos“ prizais. Padėkota už paramą L. Rimkienės individualiai įmonei.

Vėliau grojant Bikavėnų liaudiškos muzikos kolektyvo „Lolytėlė“ muzikantams sukosi poros, rengino dalyviai vaišinosi suneštinėmis vaišėmis. Vainuto seniūnijos gyventojai linksmai paminėjo Valstybės dieną.

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro, Tradicinių amatų centro Švėkšnoje , inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite