„Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis“

Vis dažniau pasigirsta, kad klestint emigracijai greitai gali būti taip, kad nebus kam lietuviškai kalbėti. Šilutės kultūros ir pramogų centro salėje į muzikinį vaidinimą „Lietuva tarmiškai“ gausiai susirinkę įvairaus amžiaus Šilutės krašto žmonės nuteikė optimistiškai – panašu, kad lietuvių kalba ir jos tarmėmis dar yra kam kalbėti!

Petro Skutulo nuotr.

Per Lietuvą keliaujantis vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis „Lietuva“ viešėjo Šilutėje. Šįkart su nuotaikingu muzikiniu spektakliu „Lietuva tarmiškai“.

Muzikiniame spektaklyje atsigręžiama į tautos ištakas, priminta legendomis apipinta Lietuvos radimosi istorija, pagoniškos apeigos.

Išauginę Gyvybės medį ansambliečiai pakvietė žiūrovus į nuotaikingą, spalvingą, muzikinę kelionę per Lietuvą. Aplankyti penki etnografiniai Lietuvos regionai. Smagioje kelionėje, kurioje netrūko šokių, dainų, atspindinčių darbus, šventes ir papročius, vadovavo Gaspadinė (Loreta Sungailienė) ir Gaspadorius (Stanislovas Kavaliauskas).

Aukštaitijos kraštas nuo seno garsus aludariais, todėl parodyta tradicinė Alutinio šventė. Dainingoje Dzūkijoje dalyvauta rugiapjūtės pabaigtuvėse. Žiūrovai negailėjo plojimų Dainavos krašto mergelių šokiui su varpeliais „Sesylio“ bei vyrų šokiui „Starkus“ ant kojokų. Suvalkijoje dalyvauta vestuvėse, į kurias pakvietė Kvieslys, pasidabinęs „pažibais aptaisyta kepure“, skambėjo vestuvinės dainos, žiūrovus žavėjo vestuviniai šokiai.

Muzikinėje kelionėje po Lietuvą ypač išskirtinis buvo Mažosios Lietuvos kraštas, kurį nuo Didžiosios Lietuvos net penkis amžius skyrė „rubežius“. Šiame krašte per šimtmečius susiklostė savitos tradicijos ir kitoks negu Didžiojoje Lietuvoje gyvenimo būdas. Lietuvininko būdą perprasti gilių šaknų neturintiems nėra paprasta, ne taip lengvai „įkandama“ ir lietuvininkų tarmė. Todėl rengiant programą ansambliečiai patarimų ieškojo pas lietuvininkų tarmės puoselėtoją Vaidą Galinskienę.

Mažojoje Lietuvoje keliauninkus pasitiko ne spalvingais drabužiais, bet žvejo apsiaustais vilkintys, galvas nuo vėjų po „ziudvestėmis“ slepiantys žvejai. Sudėtingą krašto istoriją atskleisti padėjo Žvejo ir Knygnešio, nelegaliai nešančio knygas į Didžiąją Lietuvą maskoliškai kalbantiems lietuviams, pokalbis. Žiūrovai plojimais pritarė „Stintapūkiui“, kitiems manieringiems lietuvininkų  šokiams. Pasak lietuvininkų tarmės puoselėtojos Šilutės muziejaus etnografės Indrės Skablauskaitės, lietuvininkai šokdavę tarsi pasipūtę. Žiūrovai neliko nepastebėję, kad šokėjų  sijonus puošė išskirtinė lietuvininkų aprangos detalė – delmonas.

Muzikinė kelionė „Lietuva tarmiškai“ baigėsi Žemaitijoje, kur siautėjančios Užgavėnių kaukės ir persirengėliai  priminė, kad netrukus žiemą varysime iš kiemo. „Žemaičių tarmė – išraiškingiausia“, – pritardama žemaitiškoms dainoms tarstelėjo tarp žiūrovų sėdėjusi Senųjų kaimo tradicijų centro vadovė Marytė Eugenija Matevičienė. Įspūdingą muzikinį spektaklį ji stebėjo kartu su vyru Albinu ir buvusiu „Lietuvos“ ansambliečiu, profesionaliu birbynininku Kaziu Budriu, kitais bikavėniškiais. Nebūti čia jie tiesiog negalėjo, mat dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“  groja Eugenijos ir Albino Matevičių dvynukai: Romas – su bandonija, Tomas – su birbyne.

Muzikinės kelionės vedėjai priminė Simono Daukanto žodžius: „Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis, tai yra mūsų saulė, lietuvybės gyvastis ir visų mūsų garbė“. Kartu su ansambliečiais scenoje „žvaigždes nuo dangaus raškė“ mažieji šilutiškiai – Pamario pagrindinės mokyklos šokių kolektyvo „Viržytė“ jaunių grupės šokėjai. „Viržytės“ vadovė Rita Kurpeikytė sakė, kad šokėjai šių įsimintinų akimirkų tikriausiai nepamirš visą gyvenimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

koncertas.10_resize koncertas.11 koncertas.8 koncertas.7 koncertas.6 koncertas.5 koncertas.4 koncertas.3 koncertas.2 koncert.1

3 komentarai

  • Nuostabus vakaras, pasijutau esanti Lietuvė. Šaunuoliai šilutiškiai – tokia gausybė susirinko, nors teko pirkti bilietus. Siūlau palyginti: vasario 16 d. – pustuštė salė, nors viskas veltui, o vasario 18 d. – pilnutėlė, nors ir su bilietais. Gal mūsų kultūros veikėjai galėtų susimąstyti, kodėl vietiniai kultūros kūrėjai ir siūlytojai žiūrovų nebeturi, o atvykėliai – turi…

  • šilutiškė

    Smagu – Šilutės salėje sutilpo visa LIETUVA. Esu sužavėta.

  • taip

    Ačiū už gerą straipsnį ir puikias nuotraukas. Jeigu būsite ir ateity patriotai, jusu laukia sėkmė ir dėkingumas. To ir linkiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite