„Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis“

Vis dažniau pasigirsta, kad klestint emigracijai greitai gali būti taip, kad nebus kam lietuviškai kalbėti. Šilutės kultūros ir pramogų centro salėje į muzikinį vaidinimą „Lietuva tarmiškai“ gausiai susirinkę įvairaus amžiaus Šilutės krašto žmonės nuteikė optimistiškai – panašu, kad lietuvių kalba ir jos tarmėmis dar yra kam kalbėti!

Petro Skutulo nuotr.

Per Lietuvą keliaujantis vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis „Lietuva“ viešėjo Šilutėje. Šįkart su nuotaikingu muzikiniu spektakliu „Lietuva tarmiškai“.

Muzikiniame spektaklyje atsigręžiama į tautos ištakas, priminta legendomis apipinta Lietuvos radimosi istorija, pagoniškos apeigos.

Išauginę Gyvybės medį ansambliečiai pakvietė žiūrovus į nuotaikingą, spalvingą, muzikinę kelionę per Lietuvą. Aplankyti penki etnografiniai Lietuvos regionai. Smagioje kelionėje, kurioje netrūko šokių, dainų, atspindinčių darbus, šventes ir papročius, vadovavo Gaspadinė (Loreta Sungailienė) ir Gaspadorius (Stanislovas Kavaliauskas).

Aukštaitijos kraštas nuo seno garsus aludariais, todėl parodyta tradicinė Alutinio šventė. Dainingoje Dzūkijoje dalyvauta rugiapjūtės pabaigtuvėse. Žiūrovai negailėjo plojimų Dainavos krašto mergelių šokiui su varpeliais „Sesylio“ bei vyrų šokiui „Starkus“ ant kojokų. Suvalkijoje dalyvauta vestuvėse, į kurias pakvietė Kvieslys, pasidabinęs „pažibais aptaisyta kepure“, skambėjo vestuvinės dainos, žiūrovus žavėjo vestuviniai šokiai.

Muzikinėje kelionėje po Lietuvą ypač išskirtinis buvo Mažosios Lietuvos kraštas, kurį nuo Didžiosios Lietuvos net penkis amžius skyrė „rubežius“. Šiame krašte per šimtmečius susiklostė savitos tradicijos ir kitoks negu Didžiojoje Lietuvoje gyvenimo būdas. Lietuvininko būdą perprasti gilių šaknų neturintiems nėra paprasta, ne taip lengvai „įkandama“ ir lietuvininkų tarmė. Todėl rengiant programą ansambliečiai patarimų ieškojo pas lietuvininkų tarmės puoselėtoją Vaidą Galinskienę.

Mažojoje Lietuvoje keliauninkus pasitiko ne spalvingais drabužiais, bet žvejo apsiaustais vilkintys, galvas nuo vėjų po „ziudvestėmis“ slepiantys žvejai. Sudėtingą krašto istoriją atskleisti padėjo Žvejo ir Knygnešio, nelegaliai nešančio knygas į Didžiąją Lietuvą maskoliškai kalbantiems lietuviams, pokalbis. Žiūrovai plojimais pritarė „Stintapūkiui“, kitiems manieringiems lietuvininkų  šokiams. Pasak lietuvininkų tarmės puoselėtojos Šilutės muziejaus etnografės Indrės Skablauskaitės, lietuvininkai šokdavę tarsi pasipūtę. Žiūrovai neliko nepastebėję, kad šokėjų  sijonus puošė išskirtinė lietuvininkų aprangos detalė – delmonas.

Muzikinė kelionė „Lietuva tarmiškai“ baigėsi Žemaitijoje, kur siautėjančios Užgavėnių kaukės ir persirengėliai  priminė, kad netrukus žiemą varysime iš kiemo. „Žemaičių tarmė – išraiškingiausia“, – pritardama žemaitiškoms dainoms tarstelėjo tarp žiūrovų sėdėjusi Senųjų kaimo tradicijų centro vadovė Marytė Eugenija Matevičienė. Įspūdingą muzikinį spektaklį ji stebėjo kartu su vyru Albinu ir buvusiu „Lietuvos“ ansambliečiu, profesionaliu birbynininku Kaziu Budriu, kitais bikavėniškiais. Nebūti čia jie tiesiog negalėjo, mat dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“  groja Eugenijos ir Albino Matevičių dvynukai: Romas – su bandonija, Tomas – su birbyne.

Muzikinės kelionės vedėjai priminė Simono Daukanto žodžius: „Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis, tai yra mūsų saulė, lietuvybės gyvastis ir visų mūsų garbė“. Kartu su ansambliečiais scenoje „žvaigždes nuo dangaus raškė“ mažieji šilutiškiai – Pamario pagrindinės mokyklos šokių kolektyvo „Viržytė“ jaunių grupės šokėjai. „Viržytės“ vadovė Rita Kurpeikytė sakė, kad šokėjai šių įsimintinų akimirkų tikriausiai nepamirš visą gyvenimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

koncertas.10_resize koncertas.11 koncertas.8 koncertas.7 koncertas.6 koncertas.5 koncertas.4 koncertas.3 koncertas.2 koncert.1

Hits: 76

3 komentarai

  • Nuostabus vakaras, pasijutau esanti Lietuvė. Šaunuoliai šilutiškiai – tokia gausybė susirinko, nors teko pirkti bilietus. Siūlau palyginti: vasario 16 d. – pustuštė salė, nors viskas veltui, o vasario 18 d. – pilnutėlė, nors ir su bilietais. Gal mūsų kultūros veikėjai galėtų susimąstyti, kodėl vietiniai kultūros kūrėjai ir siūlytojai žiūrovų nebeturi, o atvykėliai – turi…

  • šilutiškė

    Smagu – Šilutės salėje sutilpo visa LIETUVA. Esu sužavėta.

  • taip

    Ačiū už gerą straipsnį ir puikias nuotraukas. Jeigu būsite ir ateity patriotai, jusu laukia sėkmė ir dėkingumas. To ir linkiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite