„Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis“

Vis dažniau pasigirsta, kad klestint emigracijai greitai gali būti taip, kad nebus kam lietuviškai kalbėti. Šilutės kultūros ir pramogų centro salėje į muzikinį vaidinimą „Lietuva tarmiškai“ gausiai susirinkę įvairaus amžiaus Šilutės krašto žmonės nuteikė optimistiškai – panašu, kad lietuvių kalba ir jos tarmėmis dar yra kam kalbėti!

Petro Skutulo nuotr.

Per Lietuvą keliaujantis vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis „Lietuva“ viešėjo Šilutėje. Šįkart su nuotaikingu muzikiniu spektakliu „Lietuva tarmiškai“.

Muzikiniame spektaklyje atsigręžiama į tautos ištakas, priminta legendomis apipinta Lietuvos radimosi istorija, pagoniškos apeigos.

Išauginę Gyvybės medį ansambliečiai pakvietė žiūrovus į nuotaikingą, spalvingą, muzikinę kelionę per Lietuvą. Aplankyti penki etnografiniai Lietuvos regionai. Smagioje kelionėje, kurioje netrūko šokių, dainų, atspindinčių darbus, šventes ir papročius, vadovavo Gaspadinė (Loreta Sungailienė) ir Gaspadorius (Stanislovas Kavaliauskas).

Aukštaitijos kraštas nuo seno garsus aludariais, todėl parodyta tradicinė Alutinio šventė. Dainingoje Dzūkijoje dalyvauta rugiapjūtės pabaigtuvėse. Žiūrovai negailėjo plojimų Dainavos krašto mergelių šokiui su varpeliais „Sesylio“ bei vyrų šokiui „Starkus“ ant kojokų. Suvalkijoje dalyvauta vestuvėse, į kurias pakvietė Kvieslys, pasidabinęs „pažibais aptaisyta kepure“, skambėjo vestuvinės dainos, žiūrovus žavėjo vestuviniai šokiai.

Muzikinėje kelionėje po Lietuvą ypač išskirtinis buvo Mažosios Lietuvos kraštas, kurį nuo Didžiosios Lietuvos net penkis amžius skyrė „rubežius“. Šiame krašte per šimtmečius susiklostė savitos tradicijos ir kitoks negu Didžiojoje Lietuvoje gyvenimo būdas. Lietuvininko būdą perprasti gilių šaknų neturintiems nėra paprasta, ne taip lengvai „įkandama“ ir lietuvininkų tarmė. Todėl rengiant programą ansambliečiai patarimų ieškojo pas lietuvininkų tarmės puoselėtoją Vaidą Galinskienę.

Mažojoje Lietuvoje keliauninkus pasitiko ne spalvingais drabužiais, bet žvejo apsiaustais vilkintys, galvas nuo vėjų po „ziudvestėmis“ slepiantys žvejai. Sudėtingą krašto istoriją atskleisti padėjo Žvejo ir Knygnešio, nelegaliai nešančio knygas į Didžiąją Lietuvą maskoliškai kalbantiems lietuviams, pokalbis. Žiūrovai plojimais pritarė „Stintapūkiui“, kitiems manieringiems lietuvininkų  šokiams. Pasak lietuvininkų tarmės puoselėtojos Šilutės muziejaus etnografės Indrės Skablauskaitės, lietuvininkai šokdavę tarsi pasipūtę. Žiūrovai neliko nepastebėję, kad šokėjų  sijonus puošė išskirtinė lietuvininkų aprangos detalė – delmonas.

Muzikinė kelionė „Lietuva tarmiškai“ baigėsi Žemaitijoje, kur siautėjančios Užgavėnių kaukės ir persirengėliai  priminė, kad netrukus žiemą varysime iš kiemo. „Žemaičių tarmė – išraiškingiausia“, – pritardama žemaitiškoms dainoms tarstelėjo tarp žiūrovų sėdėjusi Senųjų kaimo tradicijų centro vadovė Marytė Eugenija Matevičienė. Įspūdingą muzikinį spektaklį ji stebėjo kartu su vyru Albinu ir buvusiu „Lietuvos“ ansambliečiu, profesionaliu birbynininku Kaziu Budriu, kitais bikavėniškiais. Nebūti čia jie tiesiog negalėjo, mat dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“  groja Eugenijos ir Albino Matevičių dvynukai: Romas – su bandonija, Tomas – su birbyne.

Muzikinės kelionės vedėjai priminė Simono Daukanto žodžius: „Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis, tai yra mūsų saulė, lietuvybės gyvastis ir visų mūsų garbė“. Kartu su ansambliečiais scenoje „žvaigždes nuo dangaus raškė“ mažieji šilutiškiai – Pamario pagrindinės mokyklos šokių kolektyvo „Viržytė“ jaunių grupės šokėjai. „Viržytės“ vadovė Rita Kurpeikytė sakė, kad šokėjai šių įsimintinų akimirkų tikriausiai nepamirš visą gyvenimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

koncertas.10_resize koncertas.11 koncertas.8 koncertas.7 koncertas.6 koncertas.5 koncertas.4 koncertas.3 koncertas.2 koncert.1

3 komentarai

  • Nuostabus vakaras, pasijutau esanti Lietuvė. Šaunuoliai šilutiškiai – tokia gausybė susirinko, nors teko pirkti bilietus. Siūlau palyginti: vasario 16 d. – pustuštė salė, nors viskas veltui, o vasario 18 d. – pilnutėlė, nors ir su bilietais. Gal mūsų kultūros veikėjai galėtų susimąstyti, kodėl vietiniai kultūros kūrėjai ir siūlytojai žiūrovų nebeturi, o atvykėliai – turi…

  • šilutiškė

    Smagu – Šilutės salėje sutilpo visa LIETUVA. Esu sužavėta.

  • taip

    Ačiū už gerą straipsnį ir puikias nuotraukas. Jeigu būsite ir ateity patriotai, jusu laukia sėkmė ir dėkingumas. To ir linkiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 situacija Šilutės ligoninėje

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujų iššūkių patiria ir Šilutės ligoninė. Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui. Nedelsiant profilaktiniai testai buvo atlikti ir kitiems skyriaus pacientams bei darbuotojams. Šiandien paaiškėjo, kad infekcija pasitvirtino dar 9 pacientams. Sergančių darbuotojų nenustatyta. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, pranešama, kad Šilutės ligoninėje buvo imtasi visų

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Taip pat skaitykite