Lietuvai siūloma ieškoti ir kitų paramos gyvulininkystei šaltinių

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai šią savaitę Briuselyje su Europos Komisijos pareigūnais ieškojo kompromiso dėl ES savanoriškos susietosios paramos skyrimo gyvulininkystės sektoriui. Ši parama kol kas išliks, tačiau Lietuvai primygtinai siūloma ieškoti ir kitų priemonių paremti gyvulių augintojus.

Asociatyvi nuotr.

Mūsų šalyje iki šiol savanorišką susietąją paramą gavo ekonominių sunkumų patiriantys gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių, pradėjo reikalauti, kad parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta. EK nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Kitaip tariant, susietosios paramos pagalba negalima skatinti gamybos.
Kaip informavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, EK atstovams buvo pateikti konkretūs argumentai ir statistiniai duomenys, iliustruojantys gyvulininkystės sektoriaus problemas Lietuvoje, jo atsilikimą nuo ES vidurkio. Susitikime kalbėta apie Lietuvos siekius didinti žemdirbių pajamas iš gyvulininkystės veiklos, užtikrinant jų konkurencines galimybes vieningoje ES rinkoje.
EK atstovai pripažino, kad Lietuvos pateikti argumentai dėl gyvulininkystės sektoriaus išsaugojimo yra svarūs ir tikrai reikšmingi, puikiai atspindintys Lietuvos situaciją ES bendrosios žemės ūkio politikos kontekste. Jie taip pat pažymėjo, kad ši priemonė yra savanoriškai pasirenkama problemiškų žemės ūkio sektorių esamam gamybos lygiui išlaikyti ir valstybės narės yra atsakingos už tinkamą šios priemonės įgyvendinimą.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad susietosios paramos reglamente nėra numatyta jokio lankstumo paremti gyvulininkystės sektorių tais atvejais, jeigu didėja remiamų gyvulių skaičius, lyginant su buvusiu gyvulių skaičiumi iki 2013 m., t. y. iki susietosios paramos reglamento patvirtinimo. Statistika akivaizdžiai liudija, kad 2014 m. Lietuvoje išmokos gautos už 113 529, 2015 m. – 119 855, 2016 m. – už 140 639 mėsinius galvijus.
Lietuvai pasiūlyta ieškoti kitų priemonių nei susietoji parama remti gyvulininkystę. Tarp jų buvo paminėta žemės ūkio produktų eksporto skatinimo programa, Lietuvos kaimo plėtros programa, ypač kreipiant dėmesį į gamintojų kooperaciją, trumpas tiekimo grandines ir kitas priemones.
Parengta pagal ŽŪM pranešimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje paminėtos 99-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena laikoma Klaipėdos šturmo diena – sausio 15-oji. Šiam istoriiam ir svarbiam Lietuvai įvykiui paminėti skirta prie Šilutės r. savivaldybės stovinti stilizuota atminimo siena su įrašais. Savivaldybės aikštėje ir vyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus organizuotas renginys šiai datai paminėti. Istorinius faktus, glaudžiai siejančius Šilutę su Klaipėdos sukilimu apžvelgė muziejaus istorikas Ignas Giniotis. Žodį tarė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs šio 99 metų senumo įvykio svarbą atkurtai Lietuvos valstybei. Jis pastebėjo, kad kitąmet, minint šio įvykio

Grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“ Ramučiuose

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialo lankytojus nuo metų pradžios džiugina Vilniaus dailės akademijos grafikos bakalaurės Dainoros Vingytės grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“. Dainora Vingytė (g. 1995) – jaunosios kartos menininkė, kilusi iš Žemaičių Naumiesčio, baigusi Šilutės meno mokyklą, Šilutės Vydūno gimnaziją, 2020 metais Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafikos bakalauro laipsnį. 2019 m. menininkė pelnė trečią vietą tarptautiniame A. Švėgždos piešinių konkurse. Jaunoji menininkė savo kūrybines idėjas išreiškia skirtingomis technikomis ir temomis. Ji  tapo, piešia, kuria iliustracijas, bet pagrindinis

Katastrofinio stiprumo vėjas Ventėje siekė 35,5 m/s

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad sausio 14 d. užfiksuotas katastrofinio stiprumo vėjo greitis ir perkūnija. Medžius vertęs itin stiprus ir gūsingas vėjas sutrikdė elektros tiekimą, mat buvo pažeistos skirstomojo tinklo elektros oro linijos. ESO praneša, kad daugiausia elektros linijų gedimų yra Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose. Iš viso jų buvo per 40 tūkst., šiuo metu elektros tiekimas jau yra atstatytas daugiau nei 20 tūkst. namų ūkių. Dauguma atsijungimų fiksuota sausio 14 d., penktadienį, tarp 8 ir 9.30 val. ryto. Klaipėdos uoste

Kam siūloma suteikti Garbės ambasadorių vardus?

Šilutės rajone verčiamas naujas lapas krašto istorijoje: Savivaldybės tarybai nusprendus iškiliems asmenims, kurie savo veikla garsina kraštą gyvendami ir dirbdami užsienyje, stiprina Šilutės rajono ryšius su partneriais užsienyje, ten pristato Šilutės kraštą ir užsiima jam naudinga veikla bei kt., suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadorių vardus, jau skelbiamos ir pirmosios trys kandidatūros. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis 2022 m.  sausio 10 d. potvarkiu siūlo Savivaldybės tarybai suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadoriaus vardą Ritai Kundrotaitei Šilas, Rūtai Žičkienei, Laurai

Taip pat skaitykite