Lietuvai siūloma ieškoti ir kitų paramos gyvulininkystei šaltinių

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai šią savaitę Briuselyje su Europos Komisijos pareigūnais ieškojo kompromiso dėl ES savanoriškos susietosios paramos skyrimo gyvulininkystės sektoriui. Ši parama kol kas išliks, tačiau Lietuvai primygtinai siūloma ieškoti ir kitų priemonių paremti gyvulių augintojus.

Asociatyvi nuotr.

Mūsų šalyje iki šiol savanorišką susietąją paramą gavo ekonominių sunkumų patiriantys gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių, pradėjo reikalauti, kad parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta. EK nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Kitaip tariant, susietosios paramos pagalba negalima skatinti gamybos.
Kaip informavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, EK atstovams buvo pateikti konkretūs argumentai ir statistiniai duomenys, iliustruojantys gyvulininkystės sektoriaus problemas Lietuvoje, jo atsilikimą nuo ES vidurkio. Susitikime kalbėta apie Lietuvos siekius didinti žemdirbių pajamas iš gyvulininkystės veiklos, užtikrinant jų konkurencines galimybes vieningoje ES rinkoje.
EK atstovai pripažino, kad Lietuvos pateikti argumentai dėl gyvulininkystės sektoriaus išsaugojimo yra svarūs ir tikrai reikšmingi, puikiai atspindintys Lietuvos situaciją ES bendrosios žemės ūkio politikos kontekste. Jie taip pat pažymėjo, kad ši priemonė yra savanoriškai pasirenkama problemiškų žemės ūkio sektorių esamam gamybos lygiui išlaikyti ir valstybės narės yra atsakingos už tinkamą šios priemonės įgyvendinimą.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad susietosios paramos reglamente nėra numatyta jokio lankstumo paremti gyvulininkystės sektorių tais atvejais, jeigu didėja remiamų gyvulių skaičius, lyginant su buvusiu gyvulių skaičiumi iki 2013 m., t. y. iki susietosios paramos reglamento patvirtinimo. Statistika akivaizdžiai liudija, kad 2014 m. Lietuvoje išmokos gautos už 113 529, 2015 m. – 119 855, 2016 m. – už 140 639 mėsinius galvijus.
Lietuvai pasiūlyta ieškoti kitų priemonių nei susietoji parama remti gyvulininkystę. Tarp jų buvo paminėta žemės ūkio produktų eksporto skatinimo programa, Lietuvos kaimo plėtros programa, ypač kreipiant dėmesį į gamintojų kooperaciją, trumpas tiekimo grandines ir kitas priemones.
Parengta pagal ŽŪM pranešimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.