Lietuvai siūloma ieškoti ir kitų paramos gyvulininkystei šaltinių

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai šią savaitę Briuselyje su Europos Komisijos pareigūnais ieškojo kompromiso dėl ES savanoriškos susietosios paramos skyrimo gyvulininkystės sektoriui. Ši parama kol kas išliks, tačiau Lietuvai primygtinai siūloma ieškoti ir kitų priemonių paremti gyvulių augintojus.

Asociatyvi nuotr.

Mūsų šalyje iki šiol savanorišką susietąją paramą gavo ekonominių sunkumų patiriantys gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių, pradėjo reikalauti, kad parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta. EK nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Kitaip tariant, susietosios paramos pagalba negalima skatinti gamybos.
Kaip informavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, EK atstovams buvo pateikti konkretūs argumentai ir statistiniai duomenys, iliustruojantys gyvulininkystės sektoriaus problemas Lietuvoje, jo atsilikimą nuo ES vidurkio. Susitikime kalbėta apie Lietuvos siekius didinti žemdirbių pajamas iš gyvulininkystės veiklos, užtikrinant jų konkurencines galimybes vieningoje ES rinkoje.
EK atstovai pripažino, kad Lietuvos pateikti argumentai dėl gyvulininkystės sektoriaus išsaugojimo yra svarūs ir tikrai reikšmingi, puikiai atspindintys Lietuvos situaciją ES bendrosios žemės ūkio politikos kontekste. Jie taip pat pažymėjo, kad ši priemonė yra savanoriškai pasirenkama problemiškų žemės ūkio sektorių esamam gamybos lygiui išlaikyti ir valstybės narės yra atsakingos už tinkamą šios priemonės įgyvendinimą.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad susietosios paramos reglamente nėra numatyta jokio lankstumo paremti gyvulininkystės sektorių tais atvejais, jeigu didėja remiamų gyvulių skaičius, lyginant su buvusiu gyvulių skaičiumi iki 2013 m., t. y. iki susietosios paramos reglamento patvirtinimo. Statistika akivaizdžiai liudija, kad 2014 m. Lietuvoje išmokos gautos už 113 529, 2015 m. – 119 855, 2016 m. – už 140 639 mėsinius galvijus.
Lietuvai pasiūlyta ieškoti kitų priemonių nei susietoji parama remti gyvulininkystę. Tarp jų buvo paminėta žemės ūkio produktų eksporto skatinimo programa, Lietuvos kaimo plėtros programa, ypač kreipiant dėmesį į gamintojų kooperaciją, trumpas tiekimo grandines ir kitas priemones.
Parengta pagal ŽŪM pranešimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,