Lietuvai siūloma ieškoti ir kitų paramos gyvulininkystei šaltinių

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai šią savaitę Briuselyje su Europos Komisijos pareigūnais ieškojo kompromiso dėl ES savanoriškos susietosios paramos skyrimo gyvulininkystės sektoriui. Ši parama kol kas išliks, tačiau Lietuvai primygtinai siūloma ieškoti ir kitų priemonių paremti gyvulių augintojus.

Asociatyvi nuotr.

Mūsų šalyje iki šiol savanorišką susietąją paramą gavo ekonominių sunkumų patiriantys gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių, pradėjo reikalauti, kad parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta. EK nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Kitaip tariant, susietosios paramos pagalba negalima skatinti gamybos.
Kaip informavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, EK atstovams buvo pateikti konkretūs argumentai ir statistiniai duomenys, iliustruojantys gyvulininkystės sektoriaus problemas Lietuvoje, jo atsilikimą nuo ES vidurkio. Susitikime kalbėta apie Lietuvos siekius didinti žemdirbių pajamas iš gyvulininkystės veiklos, užtikrinant jų konkurencines galimybes vieningoje ES rinkoje.
EK atstovai pripažino, kad Lietuvos pateikti argumentai dėl gyvulininkystės sektoriaus išsaugojimo yra svarūs ir tikrai reikšmingi, puikiai atspindintys Lietuvos situaciją ES bendrosios žemės ūkio politikos kontekste. Jie taip pat pažymėjo, kad ši priemonė yra savanoriškai pasirenkama problemiškų žemės ūkio sektorių esamam gamybos lygiui išlaikyti ir valstybės narės yra atsakingos už tinkamą šios priemonės įgyvendinimą.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad susietosios paramos reglamente nėra numatyta jokio lankstumo paremti gyvulininkystės sektorių tais atvejais, jeigu didėja remiamų gyvulių skaičius, lyginant su buvusiu gyvulių skaičiumi iki 2013 m., t. y. iki susietosios paramos reglamento patvirtinimo. Statistika akivaizdžiai liudija, kad 2014 m. Lietuvoje išmokos gautos už 113 529, 2015 m. – 119 855, 2016 m. – už 140 639 mėsinius galvijus.
Lietuvai pasiūlyta ieškoti kitų priemonių nei susietoji parama remti gyvulininkystę. Tarp jų buvo paminėta žemės ūkio produktų eksporto skatinimo programa, Lietuvos kaimo plėtros programa, ypač kreipiant dėmesį į gamintojų kooperaciją, trumpas tiekimo grandines ir kitas priemones.
Parengta pagal ŽŪM pranešimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus