„Lietuva, Tėvyne mūsų…“– nuaidėjo per Pamario kraštą

Minint liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, su trispalve rankose 21 val. lietuviai įvairiuose pasaulio kraštuose giedojo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, tapusią oficialiu Lietuvos valstybės himnu. „Lietuva, Tėvyne mūsų… “ – vieningai ir galingai nuaidėjo ir Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose.

Giedoti „Tautiškos giesmės“ Šilutėje, prie evangelikų liuteronų bažnyčios, susirinko gausus būrys šilutiškių.

„Kartu kurkime vienybės tiltus“, – toks šių metų renginio šūkis, kuriuo siekiama pabrėžti žmonių vienybę pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai, kuri palietė kiekvieną iš mūsų, nepaisant tautybės, religijos ir rasės. Siekiant užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiose pasaulio šalyse, lietuviai rinkosi giedoti prie skirtingus krantus jungiančių tiltų – gryname ore, greta upių ir kitų vandens telkinių, tarpusavyje išlaikydami saugų atstumą.

Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną radosi 2009-aisiais. „Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus, viso pasaulio lietuviai vienu metu giedodami „Tautišką giesmę“ pirmą kartą kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosė gyva balsų grandine. Taip garsiai ir išdidžiai pranešėme, kad Lietuvos vardui – 1000 metų. 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena. Šiemet „Tautiška giesmė“ vienu metu visame pasaulyje nuskambėjo jau 12-tą kartą.

Šventinį vakarą šilutiškiai ir miesto svečiai sugužėjo į Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią pasiklausyti Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ (vad. dirigento ir kompozitoriaus Vaclovo Augustino) atliekamos muzikos. Tai buvo bendras Kintų muzikos festivalio ir „Muzikinės verdenės“ koncertas. Pilna bažnyčia prisirinkusi žiūrovų klausėsi dešimt 1996-2017 m. laikotarpio kompozicijų, kurias vienijo pavadinimas „Tau bet kokios sutemos šviesios“. Šiuo pavadinimu išleista ir pirmoji autorinė kompaktinė plokštelė.

Populiarių ir visiems gerai žinomų dainų, pritariant miestelėnams, dainavo solistas Daumantas Matulis, grojo „Pamario brass“. Petro Skutulo nuotr.

Po koncerto šilutiškiai būriavosi prie bažnyčios įėjimo laukdami 21 valandos, kai visi vieningai traukė „Tautišką giesmę“. Šilutiškiams akompanavo „Pamario brass“ pučiamųjų instrumentų muzikantai (vad. Gražvydas Raila).

Kintiškiai ir svečiai „Tautišką giesmę“ giedojo ant tilto per Miniją. Redos Cirtautienės nuotr.

Valstybės dieną rusniškiai šalies himną giedojo parkelyje prie Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios, o po kunigo Valdo Miliausko palaiminimo ir maldos dainomis ir giesmėmis susirinkusiuosius džiugino Šilutės mišrus choras „Laudamus“ (vad. I. Šemeklienė) ir Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ (vad. A. Šlažienė).

Brigados generolo Motiejaus Pečiuliono artilerijos bataliono kariai iškilmingoje eisenoje neša trispalvę. Vilija photography nuotr.

Po Šv. Mišių Vainuto Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje vainutiškiai ir svečiai rinkosi į turgaus aikštę, į kurią iškilmingai Brigados generolo Motiejaus Pečiuliono artilerijos bataliono kariai įnešė trispalvę. 21 val. susirinkusieji kartu su Vainuto folkloro ansambliu „Vainuta“ (vad. J. Majienė) sugiedojo Lietuvos himną.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite