„Lietuva, Tėvyne mūsų…“– nuaidėjo per Pamario kraštą

Minint liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, su trispalve rankose 21 val. lietuviai įvairiuose pasaulio kraštuose giedojo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, tapusią oficialiu Lietuvos valstybės himnu. „Lietuva, Tėvyne mūsų… “ – vieningai ir galingai nuaidėjo ir Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose.

Giedoti „Tautiškos giesmės“ Šilutėje, prie evangelikų liuteronų bažnyčios, susirinko gausus būrys šilutiškių.

„Kartu kurkime vienybės tiltus“, – toks šių metų renginio šūkis, kuriuo siekiama pabrėžti žmonių vienybę pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai, kuri palietė kiekvieną iš mūsų, nepaisant tautybės, religijos ir rasės. Siekiant užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiose pasaulio šalyse, lietuviai rinkosi giedoti prie skirtingus krantus jungiančių tiltų – gryname ore, greta upių ir kitų vandens telkinių, tarpusavyje išlaikydami saugų atstumą.

Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną radosi 2009-aisiais. „Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus, viso pasaulio lietuviai vienu metu giedodami „Tautišką giesmę“ pirmą kartą kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosė gyva balsų grandine. Taip garsiai ir išdidžiai pranešėme, kad Lietuvos vardui – 1000 metų. 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena. Šiemet „Tautiška giesmė“ vienu metu visame pasaulyje nuskambėjo jau 12-tą kartą.

Šventinį vakarą šilutiškiai ir miesto svečiai sugužėjo į Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią pasiklausyti Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ (vad. dirigento ir kompozitoriaus Vaclovo Augustino) atliekamos muzikos. Tai buvo bendras Kintų muzikos festivalio ir „Muzikinės verdenės“ koncertas. Pilna bažnyčia prisirinkusi žiūrovų klausėsi dešimt 1996-2017 m. laikotarpio kompozicijų, kurias vienijo pavadinimas „Tau bet kokios sutemos šviesios“. Šiuo pavadinimu išleista ir pirmoji autorinė kompaktinė plokštelė.

Populiarių ir visiems gerai žinomų dainų, pritariant miestelėnams, dainavo solistas Daumantas Matulis, grojo „Pamario brass“. Petro Skutulo nuotr.

Po koncerto šilutiškiai būriavosi prie bažnyčios įėjimo laukdami 21 valandos, kai visi vieningai traukė „Tautišką giesmę“. Šilutiškiams akompanavo „Pamario brass“ pučiamųjų instrumentų muzikantai (vad. Gražvydas Raila).

Kintiškiai ir svečiai „Tautišką giesmę“ giedojo ant tilto per Miniją. Redos Cirtautienės nuotr.

Valstybės dieną rusniškiai šalies himną giedojo parkelyje prie Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios, o po kunigo Valdo Miliausko palaiminimo ir maldos dainomis ir giesmėmis susirinkusiuosius džiugino Šilutės mišrus choras „Laudamus“ (vad. I. Šemeklienė) ir Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ (vad. A. Šlažienė).

Brigados generolo Motiejaus Pečiuliono artilerijos bataliono kariai iškilmingoje eisenoje neša trispalvę. Vilija photography nuotr.

Po Šv. Mišių Vainuto Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje vainutiškiai ir svečiai rinkosi į turgaus aikštę, į kurią iškilmingai Brigados generolo Motiejaus Pečiuliono artilerijos bataliono kariai įnešė trispalvę. 21 val. susirinkusieji kartu su Vainuto folkloro ansambliu „Vainuta“ (vad. J. Majienė) sugiedojo Lietuvos himną.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite