Lietuva – sparčiausiai nykstančių pasaulio valstybių trejete

Pasaulio banko 2013-2014 m. duomenimis, Baltijos valstybės Latvija ir Lietuva patenka į sparčiausiai nykstančių pasaulio valstybių trejetuką. Pirmauja didelių finansinių problemų spaudžiamas Puerto Rikas, praradęs per 47 440 (1,3 proc.) gyventojų. Antroji minima Latvija, praradusi 22 296 (1,1 proc.) gyventojų, trečioji – Lietuva: sumažėjo 28 366 (1 proc.) gyventojais.

Šilutės ir Pagėgių savivaldybių gyventojų mažėja kasmet (parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis).

 

Pasaulio bankas atliktame tyrime konstatuoja, kad gyventojų mažėjimą daugiau negu vienu procentu valstybėje lėmė sparti gyventojų emigracija, padidėjęs mirtingumas ir mažėjantis gimstamumas.
Nykstančių valstybių dešimtuke minima Graikija, Portugalija, Mergelių salos, Bulgarija, Serbija, Ispanija, Kroatija. Senstančia ir nykstančia valstybe laikoma ir Japonija – ji patenka į 16 vietą.
Vidurkis: du tėvai palieka 1,5 vaiko
Šių metų kovą Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė mažą gimstamumą Lietuvoje pavadino grėsme nacionaliniam saugumui. Kartu buvo paminėta ir didelė Lietuvos gyventojų emigracija. Išties nelengva rasti Lietuvoje šeimą, dar sunkiau – giminę, iš kurios artimieji nebūtų išvykę dirbti, mokytis ir gyventi į kurią nors užsienio valstybę.
Politikai tradiciškai užsimena, kad pirmiausia reikia grąžinti motinystės (tėvystės) pašalpų dydį, buvusį iki krizės: vaiko priežiūros atostogų pirmaisiais metais mokėdavo 100 proc. dydžio gauto atlyginimo, antraisiais metais – 85 proc.
Deja, toks dosnumas, kaip pamename, paskatino sukčiauti, teismuose radosi bylų dėl nesąžiningumo ir t. t. Dėl krizės šios išmokos sumažintos, beje, kaip ir pensijos, atlyginimai ir kita. Šiuo metu vaikelį auginančioms mamoms vienerius metus pašalpa siekia 100 proc. gauto atlyginimo, jeigu pasirenkami dveji metai – 70 proc. pirmaisiais, 40 proc. antraisiais metais. Seime jau diskutuojama dėl šių pašalpų didinimo.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais gimstamumas teikė vilčių. Nuo 2009 metų, po 2008 metais prasidėjusios ekonominės ir finansinės krizės, gimstamumas kasmet sparčiai mažėjo. Tik pernai – pirmą kartą per pastaruosius šešerius metus – buvo kuo džiaugtis: sulaukta net 31 tūkst. naujagimių – prilygsta 2008 m. duomenims.
Lietuvoje vienai dviejų žmonių (vyro ir moters) šeimai vidutiniškai tenka 1,5 pagimdyto vaiko, pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko. Išeitų, kad Lietuvoje vidutiniškai dvi šeimos (4 žmonės) po mirties palieka tik 3 vaikus, pasaulyje vidutiniškai numirus 4 dviejų šeimų tėvams, gyventi lieka 5 jų vaikai.
Gyventojų prieaugis – neigiamas
Niekas neneigia, kad vyrauja kitoks požiūris į šeimą – ji tapo nestabilus darinys. Asocialūs asmenys gimdo daug vaikų, gal kad galėtų gyventi iš valstybės jiems mokamų pašalpų. Prarastas darbas, skolos bankams šeimų tėvus ir motinas paskatino emigruoti į užsienį: dėl to irsta šeimos, vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų arba išsivežami į užsienį. Į užsienį emigravę lietuviai ten kuria šeimas ir susilaukia vaikų. Valstybė turi ir vėžlio tempais įgyvendina socialinio būsto programą. Kelios išskirtinės grupės asmenų gali tikėtis šios paramos, tačiau tradicinė tvarkinga išsilavinusių jaunų žmonių šeima, sulaukusi naujagimio, tegali tikėtis tėvų ar kitų artimųjų pagalbos.
Pavyzdžiui, aukštąjį mokslą baigusi pora susilaukė vaikelio, o jei dar yra gavę paskolą studijoms, kurią reikia grąžinti, motinystės išmoka – maža, vieno iš tėvų uždarbis, kaip įprasta jaunam specialistui, menkas, o jei dar jis negauna ar netenka darbo?
Tapti pašalpininku – tik vienas žingsnis. Nepritekliai greitai atvėsina ir jausmus. Tokiems sutuoktiniams bankas neduos paskolos būstui įsigyti. Gal tokios perspektyvios šeimos galėtų bent laikinai naudotis specialia valstybės būsto programa tik jaunoms šeimoms? Juk gimdyti turi jaunos motinos, kurios, pajutusios ir valstybės paramą, visuomenės (darbdavių) supratimą, artimųjų pagalbą, ryžtųsi gimdyti ir antrą, ir trečią vaikelį, o gal ir daugiau.
Kritikos vertas ir visuomenės požiūris į vaiko motiną, tėvą. Nėščiąją į darbą, ko gero, priims retas darbdavys. Jauna ištekėjusi mergina ieškodama darbo iš darbdavio išgirsta: „Bene ilgai dirbsi, tuoj gimdysi, vaikas sirgs, tokia ir bebūsi darbuotoja…“
Praėjusių metų pabaigoje Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvoje yra 532,6 tūkst. vaikų iki 18 metų. Yra ir tokie duomenys: 2001 metais vaikai sudarė 24,4 proc. Lietuvos gyventojų, 2014 metais – 18,1 proc.
Natūralus gyventojų prieaugis, palyginus gimstamumo ir mirtingumo skaičius, pasaulyje sudaro 1,2 proc., Lietuvoje – neigiamas, nes mirčių registruojama daugiau negu naujagimių. Šie Lietuvos duomenys prasčiausi Europoje. Pagal gimstamumą192 šalių sąraše Lietuva yra 182-a.
Sujudo ir užsimojo
Šių metų birželį Seime atstovaujamų šešių partijų lyderiai paviešino susitarimą dėl emigracijos mažinimo ir gyventojų skaičiaus didinimo puse milijono per 10 metų. 2015-2020 m. emigracijos srauto rodiklis būtų sumažintas nuo 18 iki 9 proc., 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. gyventojų. Šių metų birželį Lietuvoje gyveno 2 904 391 gyventojas.
Vis dėlto „Eurostat“ skelbiamos prognozės gerokai niūresnės: 2025 metais Lietuvoje gyventojų skaičius nesieks 2,5 milijono. Garsūs šalies ekonomistai, finansų analitikai įvairiose interneto svetainėse, per radiją, televizijos laidose viešina savo prognozes, kurios minimą partijų susitarimą ir užmojį gelbėti Lietuvą paverčia niekais.
Esą net jeigu nuo 2016 m. neemigruotų nė vienas žmogus, gyventojų tradiciškai mažėtų dėl menko gimstatumo ir po 10 metų Lietuvoje būtų gal 2,8 mln. gyventojų. Net padarius tai, kas vargu ar įmanoma,– susigrąžinus į Lietuvą tuos 620 tūkst. emigrantų, svajoto 3,5 milijono gyventojų nebus. Jei per 10 metų iš Lietuvos neemigruotų nė vienas gyventojas, jeigu į Lietuvą sugrįžtų bent penktadalis emigravusiųjų, jeigu gimstamumas Lietuvoje taptų didžiausiu ES, su dideliu vargu po dešimtmečio gal ir turėtų Lietuva vėl tuos 3 milijonus gyventojų.
Mūsų padangėje
Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, per 7 šių metų mėnesius įregistruota 368 naujagimiai ir 345 mirtys. Tačiau 2005-2014 m. duomenys liūdni: visus dešimt metų mirčių buvo daugiau negu naujagimių. 2005 m. – 533 naujagimiai ir 753 mirtys, keliomis dešimtis mirčių daugiau negu naujagimių buvo ir 2003, 2004 metais. 2005-2007 m. gimimų skaičiai viršijo 500, mirčių – 700. Jau 2008-2011 m. mirčių įregistruota per 600, o gimstamumo – vos 500.
Išimtimi galima vadinti 2012 metus: 581 naujagimis ir 587 mirtys. Pernai įregistruota 560 gimimų ir 582 mirtys.
Santuokų metinis skaičius per dešimtmetį dažniausiai viršydavo 300, ištuokų – apie 150. Tai irgi dėmesio vertas skaičius.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite