Lietuva nyksta: vyrai išeina pirmi…

Prieš 24 metus Lietuvoje buvo 3,7 milijono gyventojų, dabar bėra likę 2,8 milijono. Iki 2015 m. Lietuva neteko per 800 tūkst. gyventojų. Kasmet tauta sumažėja beveik 30 tūkst. žmonių. Šilutės rajone per 7 šių metų mėnesius gimė 324 naujagimiai, įregistruotos 343 mirtys. Šilutės kraštas išsiskiria Lietuvoje didžiausia emigracija ir nedarbu, mažiausiomis investicijomis ir atlyginimais.

Nemažai lietuvių laimės ieško Didžiojoje Britanijoje.

Nemažai lietuvių laimės ieško Didžiojoje Britanijoje.

Natūralūs demografiniai procesai – gimstamumas ir mirtingumas – lėmė, kad per 25 metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 165 tūkst., dėl emigracijos – 650 tūkst.
Jau ketvirtį amžiaus Lietuvoje mažėja gimstamumas, didėja mirtingumas. 1990 m. Lietuvoje gimė 57 tūkst. naujagimių, pastaruosius 15 metų kasmet begimsta vos po 30 tūkst. mažylių. Miršta kasmet po 40 tūkst. asmenų. Ši natūrali kaita lemia, kad kasmet gyventojų sumažėja vidutiniškai po 10 tūkst.
Senelės pasakojimas
Kadangi šią keturių vaikų motiną gerai pažįstu, sutikusi paklausiau, kaip ji gyvena. Tik 200 eurų pensijos gaunanti moteris dabar padeda gyventi jauniausios dukros šeimai. Dukra augina pirmagimę, jos vyras gauna minimalią algą. Nors abu yra baigę aukštuosius mokslus, vienas dar negrąžino paskolos už studijas, buto neturi, tad tenka nuomotis kambarį…
„Tik jau ne į užsienį – pasakiau savo vaikams. Visus keturis gražiai užauginom su vyru, visi baigė aukštuosius mokslus, negi dabar išvažiuos juodadarbiais toli nuo Lietuvos…“ – kalbėjo moteris. Visi jos vaikai gyvena Lietuvoje, trys sukūrė šeimas, netrūksta ir anūkų. Tik va jauniausiai dukrai dabar labai sunku. Studijuodama Vilniuje dar ir dirbo, kol susilaukė dukrytės. Kai SODRA paskaičiavo motinystės išmoką, baisu net paminėti sumą… „Sakau vaikams, kad jie šeimoje jau trys, tad žento minimali alga ir dukros motinystės išmoka tokia menka, gal jie galėtų gauti dar socialinę išmoką. Bet kur tau! Jiems esą būtų gėda kreiptis pašalpos…“ – pasakojo moteris, kuriai pensija labai praverstų vaistams, norėtų ir kur nors su vyru nuvažiuoti, bet tenka remti dukros šeimą.
„Sakykite, ar reikia Lietuvai, kad jaunos moterys gimdytų vaikus?“ – jos retorinis klausimas liko be atsakymo.

Mokslininkės nuomonė
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vlada Stankūnienė viešoje erdvėje Lietuvos visuomenę vadina senstančia. Ypač didelis mirtingumas, daugiausia netenkama vyrų. Pagal vyrų mirtingumo duomenis Lietuva išsiskiria iš visų Europos Sąjungos šalių. Vaikų gimsta mažai, jaunimas emigruoja, didžiausią visuomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus, 50 metų ir vyresni, žmonės. Vyresniųjų mažės dėl didelio mirtingumo, tad iki šio amžiaus vidurio Lietuvoje gali belikti 2,3 mln. žmonių. Natūralią gyventojų kaitą galėtų pakeisti tai, jeigu moterys Lietuvoje gimdytų po 2 ar daugiau vaikų – dabar šis vidurkis tesiekia 1,63 vaiko.
Profesorė mano, kad didžiausia netektis Lietuvai yra emigravęs jaunimas, kuris turėtų Lietuvoje dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus. Kitas trūkumas: išsilavinusios moterys neturi sąlygų suderinti motinystę ir profesinę veiklą, tai yra net svarbiau už menką piniginę paramą motinystės atostogų metu. Auginti vaikus ir išsaugoti darbo vietą – vien tai sukelia didelių rūpesčių, o daugiau vaikų auginanti moteris praranda profesijos įgūdžius ir jai sunku sugrįžti į darbo rinką, ji darbdavių nedomina.
Kita vertus, vaiką auginant iki dvejų metukų, valstybė dar šiek tiek remia, o nuo dvejų metukų – nebe. Mažylis lankys vaikų darželį, susirgs, jo motina vėl negalės dirbti. Samdyti auklę – brangu. Profesorės nuomone, šeimoms svarbiausia motinystę suderinti su profesine veika, su darbu. Šeima neturi iš ko rinktis, kaip geriau tvarkytis.
Vyrų didelį mirtingumą Lietuvoje lemia ir alkoholio vartojimas. Vyresnio amžiaus gyventojai nepasižymi aktyviu, sveiku gyvenimo būdu. Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra trumpiausia Europos Sąjungoje.

Šilutės rajono statistika
Šiemet iki rugpjūčio Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 324 naujagimiai: 160 berniukų ir 164 mergaitės. Mirė 343: netekome 176 vyrų ir 167 moterų. Pirmuosius penkis šių metų mėnesius mirčių skaičius kiekvieną mėnesį viršijo gimstančiųjų skaičių, tik birželį įregistruoti 44 naujagimiai, o mirė 42 asmenys, liepą – 71 naujagimis ir 31 mirtis.
Tačiau iš 324 rajone įregistruotų naujagimių net 113 tik įtraukta į sąrašą, matyt, tai užsienyje pagimdyti mažyliai, kurie galbūt ten ir augs, mokysis. O gal kada ir sugrįš į Lietuvą? Tad realiai per šių metų 7 mėnesius įregistruota vos 211 naujagimių, o trečdalis iš visų įregistruotųjų gali būti gimę užsienyje.
Šiemet vaikams suteikiami tokie vardai: Jonas, Domantas, Jokūbas, Agota, Elena, Sofija, Kotryna, Vytautė, Emilija. Tačiau yra ir Oliveris, Aironas, Aronas, Adanas, Kevinas, Keinas, Estera, Sibilė, Katalėja.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 159

Vienas komentaras

  • Nuomonė

    Ar ponas Vytautas neprašys paneigti teiginio “Šilutė išsiskiria didžiausia emigracija ir nedarbu, mažiausiomis investicijomis ir atlyginimais”? Deja taip yra. Nors giriamasi investicijomis į trinkeles, bendruomenių ir kuyltūros namus, multifunkcinius centrus, bet realiai jie neneša naudos, o dar labiau skurdina. Kai Vytautas, Artūras, Kęstas, Virginijus, Steponas,… pasigirs, kad pritraukėme investuotojų, padėjome pastatyti gamyklą, tada žemai nusilenksiu. Pakol kas 10 metų neturiu kam nusilenkti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite