Lietaus vanduo Šilutėje staiga atpigo…

Pasirodo, per pusmetį kainos gali sumažėti daugiau kaip du kartus, priklausomai nuo to, pagal kokią metodiką skaičiuojama. Taip atsitiko su mokesčiu už paviršines nuotekas. Jų tvarkymo paslaugos bazinė kaina nuo beveik 30 centų už kubinį metrą per pusmetį sumažėjo iki 14 centų.

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje aptartas Tarybai svarstyti teikiamas projektas, kuriame numatoma, kad paviršinių nuotekų (iš esmės lietaus vandens) tvarkymo paslaugos bazinė kaina bus 14 centų už kubinį metrą.
Dar šių metų pradžioje UAB „Šilutės vandenys“ pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos už paviršinių nuotekų tvarkymą būtų reikėję mokėti beveik po 30 centų. Tada 46 Šilutės rajono verslininkai pasirašė kreipimąsi į Savivaldybės vadovus ir LR Seimo narius dėl padidėjusių paviršinių nuotėkų tvarkymo kainų, nes pagal esamus įkainius juridiniams asmenims būtų tekę mokėti po 34 centus (su PVM) už kubinį metrą paviršinių vandenų.
Šilutės r. savivaldybė, gavusi rajono įmonių vadovų ir savininkų pretenziją dėl nustatytos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainos, peržiūrėjo UAB „Šilutės vandenys“ kainų skaičiavimo projektą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apskaičiuotas bei suderintas paslaugų kainas. Taryba kainą sumažinto iki 17 euro centų, arba 21 ct su PVM už kubinio metro paviršinių vandenų sutvarkymą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlymu kaina turėtų mažėti dar labiau – iki 14 centų už kubinį metrą be PVM arba apie 17 centų su PVM.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip buvo skaičiuojama paviršinių nuotekų tvarkymo kaina, iš kur tokie pokyčiai.

Paaiškinti politikams, kaip ir kodėl keitėsi kainos, ėmėsi UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas.

Tokie kainų šuoliai nustebino politikus. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip tos kainos apskaičiuotos. „Kas galėtų man atsakyti – administracijos direktorius, meras, UAB „Šilutės vandenys“ direktorius? Kaip čia taip atsitiko? Jei atsimenate, kaip mes ietis laužėme prieš pusmetį dėl lietaus vandenų surinkimo. Kokia kainų skaičiavimo metodika? Man įdomu, kad per pusmetį kainos taip sumažėjo, nors kažkada UAB „Šilutės vandenys“ direktorius minėjo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateiks net didesnius skaičius, negu siūlė vandens tiekėjai. Kaip tai įvyko?“ – teiravosi Tarybos narys Steponas Kazlauskas.
Atsakyti į šį klausimą ėmėsi UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas. Jis aiškino, kad kainos buvo skaičiuotos 2015 metais, atsižvelgiant į 2014 metų kainas. Naujų kainų projektą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reikėjo pateikti 2016 m. sausio 1 d. Po to tos kainos teikiamos tvirtinti Savivaldybei. Jau suderintos su Savivaldybės administracija kainos turėjo būti pateiktos galutiniam tvirtinimui Valstybineikainų ir energetikos kontrolės komisijai. Gavusi duomenis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar kelis mėnesius viską tikrino ir pateikė tvirtinti įkainį: 28 centai už kubinį metrą lietaus vandens (be PVM).
Kilus verslininkų pasipiktinimui, Taryba nesutiko su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlomu įkainiu. Tuomet komisija vėl pasinėrė į skaičiavimus bei tikrinimus, kol patvirtino visus, išskyrus lietaus nuotėkų tvarkymo įkainius, dėl kurių skaičiavimo metodikos kreiptasi į Aplinkos ministeriją. Ši pateikė kitą metodiką su kitais koeficientais, kuriuos pritaikius, gautas dabartinis įkainis – 14 centų už kubinį metrą nuotekų (be PVM).
Nepaisant paaiškinimų, tokie kainų svyravimai vis vien stebino Tarybos narius, nes susidarė įspūdis, kad tomis kainomis galima gana lengvai manipuliuoti, pasirenkant sau patogią skaičiavimo metodiką. Belieka džiaugtis, kad įkainis ne padidėjo, o sumažėjo.
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pajuokavo, kad geriausiai kainas numatė visuomenininkas Edvardas Jurjonas, kuris kilus pasipiktinimui dėl didelių paviršinių nuotekų tvarkymo įkainių teigė, kad jie turėtų būti 14 centų už kubinį metrą…
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda