Lietaus vanduo Šilutėje staiga atpigo…

Pasirodo, per pusmetį kainos gali sumažėti daugiau kaip du kartus, priklausomai nuo to, pagal kokią metodiką skaičiuojama. Taip atsitiko su mokesčiu už paviršines nuotekas. Jų tvarkymo paslaugos bazinė kaina nuo beveik 30 centų už kubinį metrą per pusmetį sumažėjo iki 14 centų.

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje aptartas Tarybai svarstyti teikiamas projektas, kuriame numatoma, kad paviršinių nuotekų (iš esmės lietaus vandens) tvarkymo paslaugos bazinė kaina bus 14 centų už kubinį metrą.
Dar šių metų pradžioje UAB „Šilutės vandenys“ pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos už paviršinių nuotekų tvarkymą būtų reikėję mokėti beveik po 30 centų. Tada 46 Šilutės rajono verslininkai pasirašė kreipimąsi į Savivaldybės vadovus ir LR Seimo narius dėl padidėjusių paviršinių nuotėkų tvarkymo kainų, nes pagal esamus įkainius juridiniams asmenims būtų tekę mokėti po 34 centus (su PVM) už kubinį metrą paviršinių vandenų.
Šilutės r. savivaldybė, gavusi rajono įmonių vadovų ir savininkų pretenziją dėl nustatytos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainos, peržiūrėjo UAB „Šilutės vandenys“ kainų skaičiavimo projektą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apskaičiuotas bei suderintas paslaugų kainas. Taryba kainą sumažinto iki 17 euro centų, arba 21 ct su PVM už kubinio metro paviršinių vandenų sutvarkymą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlymu kaina turėtų mažėti dar labiau – iki 14 centų už kubinį metrą be PVM arba apie 17 centų su PVM.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip buvo skaičiuojama paviršinių nuotekų tvarkymo kaina, iš kur tokie pokyčiai.

Paaiškinti politikams, kaip ir kodėl keitėsi kainos, ėmėsi UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas.

Tokie kainų šuoliai nustebino politikus. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip tos kainos apskaičiuotos. „Kas galėtų man atsakyti – administracijos direktorius, meras, UAB „Šilutės vandenys“ direktorius? Kaip čia taip atsitiko? Jei atsimenate, kaip mes ietis laužėme prieš pusmetį dėl lietaus vandenų surinkimo. Kokia kainų skaičiavimo metodika? Man įdomu, kad per pusmetį kainos taip sumažėjo, nors kažkada UAB „Šilutės vandenys“ direktorius minėjo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateiks net didesnius skaičius, negu siūlė vandens tiekėjai. Kaip tai įvyko?“ – teiravosi Tarybos narys Steponas Kazlauskas.
Atsakyti į šį klausimą ėmėsi UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas. Jis aiškino, kad kainos buvo skaičiuotos 2015 metais, atsižvelgiant į 2014 metų kainas. Naujų kainų projektą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reikėjo pateikti 2016 m. sausio 1 d. Po to tos kainos teikiamos tvirtinti Savivaldybei. Jau suderintos su Savivaldybės administracija kainos turėjo būti pateiktos galutiniam tvirtinimui Valstybineikainų ir energetikos kontrolės komisijai. Gavusi duomenis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar kelis mėnesius viską tikrino ir pateikė tvirtinti įkainį: 28 centai už kubinį metrą lietaus vandens (be PVM).
Kilus verslininkų pasipiktinimui, Taryba nesutiko su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlomu įkainiu. Tuomet komisija vėl pasinėrė į skaičiavimus bei tikrinimus, kol patvirtino visus, išskyrus lietaus nuotėkų tvarkymo įkainius, dėl kurių skaičiavimo metodikos kreiptasi į Aplinkos ministeriją. Ši pateikė kitą metodiką su kitais koeficientais, kuriuos pritaikius, gautas dabartinis įkainis – 14 centų už kubinį metrą nuotekų (be PVM).
Nepaisant paaiškinimų, tokie kainų svyravimai vis vien stebino Tarybos narius, nes susidarė įspūdis, kad tomis kainomis galima gana lengvai manipuliuoti, pasirenkant sau patogią skaičiavimo metodiką. Belieka džiaugtis, kad įkainis ne padidėjo, o sumažėjo.
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pajuokavo, kad geriausiai kainas numatė visuomenininkas Edvardas Jurjonas, kuris kilus pasipiktinimui dėl didelių paviršinių nuotekų tvarkymo įkainių teigė, kad jie turėtų būti 14 centų už kubinį metrą…
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.