Lietaus vanduo Šilutėje staiga atpigo…

Pasirodo, per pusmetį kainos gali sumažėti daugiau kaip du kartus, priklausomai nuo to, pagal kokią metodiką skaičiuojama. Taip atsitiko su mokesčiu už paviršines nuotekas. Jų tvarkymo paslaugos bazinė kaina nuo beveik 30 centų už kubinį metrą per pusmetį sumažėjo iki 14 centų.

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje aptartas Tarybai svarstyti teikiamas projektas, kuriame numatoma, kad paviršinių nuotekų (iš esmės lietaus vandens) tvarkymo paslaugos bazinė kaina bus 14 centų už kubinį metrą.
Dar šių metų pradžioje UAB „Šilutės vandenys“ pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos už paviršinių nuotekų tvarkymą būtų reikėję mokėti beveik po 30 centų. Tada 46 Šilutės rajono verslininkai pasirašė kreipimąsi į Savivaldybės vadovus ir LR Seimo narius dėl padidėjusių paviršinių nuotėkų tvarkymo kainų, nes pagal esamus įkainius juridiniams asmenims būtų tekę mokėti po 34 centus (su PVM) už kubinį metrą paviršinių vandenų.
Šilutės r. savivaldybė, gavusi rajono įmonių vadovų ir savininkų pretenziją dėl nustatytos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainos, peržiūrėjo UAB „Šilutės vandenys“ kainų skaičiavimo projektą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apskaičiuotas bei suderintas paslaugų kainas. Taryba kainą sumažinto iki 17 euro centų, arba 21 ct su PVM už kubinio metro paviršinių vandenų sutvarkymą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlymu kaina turėtų mažėti dar labiau – iki 14 centų už kubinį metrą be PVM arba apie 17 centų su PVM.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip buvo skaičiuojama paviršinių nuotekų tvarkymo kaina, iš kur tokie pokyčiai.

Paaiškinti politikams, kaip ir kodėl keitėsi kainos, ėmėsi UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas.

Tokie kainų šuoliai nustebino politikus. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip tos kainos apskaičiuotos. „Kas galėtų man atsakyti – administracijos direktorius, meras, UAB „Šilutės vandenys“ direktorius? Kaip čia taip atsitiko? Jei atsimenate, kaip mes ietis laužėme prieš pusmetį dėl lietaus vandenų surinkimo. Kokia kainų skaičiavimo metodika? Man įdomu, kad per pusmetį kainos taip sumažėjo, nors kažkada UAB „Šilutės vandenys“ direktorius minėjo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateiks net didesnius skaičius, negu siūlė vandens tiekėjai. Kaip tai įvyko?“ – teiravosi Tarybos narys Steponas Kazlauskas.
Atsakyti į šį klausimą ėmėsi UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas. Jis aiškino, kad kainos buvo skaičiuotos 2015 metais, atsižvelgiant į 2014 metų kainas. Naujų kainų projektą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reikėjo pateikti 2016 m. sausio 1 d. Po to tos kainos teikiamos tvirtinti Savivaldybei. Jau suderintos su Savivaldybės administracija kainos turėjo būti pateiktos galutiniam tvirtinimui Valstybineikainų ir energetikos kontrolės komisijai. Gavusi duomenis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar kelis mėnesius viską tikrino ir pateikė tvirtinti įkainį: 28 centai už kubinį metrą lietaus vandens (be PVM).
Kilus verslininkų pasipiktinimui, Taryba nesutiko su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlomu įkainiu. Tuomet komisija vėl pasinėrė į skaičiavimus bei tikrinimus, kol patvirtino visus, išskyrus lietaus nuotėkų tvarkymo įkainius, dėl kurių skaičiavimo metodikos kreiptasi į Aplinkos ministeriją. Ši pateikė kitą metodiką su kitais koeficientais, kuriuos pritaikius, gautas dabartinis įkainis – 14 centų už kubinį metrą nuotekų (be PVM).
Nepaisant paaiškinimų, tokie kainų svyravimai vis vien stebino Tarybos narius, nes susidarė įspūdis, kad tomis kainomis galima gana lengvai manipuliuoti, pasirenkant sau patogią skaičiavimo metodiką. Belieka džiaugtis, kad įkainis ne padidėjo, o sumažėjo.
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pajuokavo, kad geriausiai kainas numatė visuomenininkas Edvardas Jurjonas, kuris kilus pasipiktinimui dėl didelių paviršinių nuotekų tvarkymo įkainių teigė, kad jie turėtų būti 14 centų už kubinį metrą…
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite