Liepos 29 d. germanai, anglosaksai, skandinavų tautos garbindavo griaustinį, audrų ir derliaus dievą Torą (pan. kaip lietuviai liepos 20 d. garbino Perkūną).

Morta Mindaugienė. Atvaizdas iš Vikipedijos.

Šventoji Morta

Įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su Šv. Mortos varduvėmis. Šv. Morta buvo Marijos Magdalietės ir Lozoriaus sesuo. Marija Magdalietė, apsilankius Jėzui, visuomet įsitaisydavo prie jo kojų ir klausydavo jo kalbų, o Morta – rūpinosi patarnavimu, kad svečiams nieko netrūktų, nepaisant to, kad Jėzus sakė, jog tai nesvarbu. Dėl šių savybių Šv. Morta liaudyje pradėta laikyti šeimininkių globėja.

Lietuviams svarbi ir dar viena Morta – Vismantaitė Mindaugienė, Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona. Kartu su Mindaugu ji turėjo du sūnus – Ruklį ir Rupeikį. 1251 m. ji kartu su Mindaugu buvo pakrikštyta, o 1253 m. abu karaliai karūnuoti brangiomis karūnomis, kurias sukūrė Rygos auksakaliai. Juos karūnavo Kulmo vyskupas Hendenreichas. Metraščiuose aptinkama žinių, kad Mindaugas su Morta susituokė po Saulės mūšio pergalės, taip pat, kad Morta dažnai patarinėjusi vyrui ir karo reikalais.

Morta – viena iš trijų Mindaugo žmonų. Anot Volynės metraštininko, nužudęs Vismantą, Mindaugas prievarta pavergė buvusią jo žmoną Mortą.

Bubilas – medaus ir bičių dievas

Bubilas ir Austėja – tarsi bičių dievų pora. Tiesa, anot Vikipedijos, Austėją XVI a. vienintelį kartą paminėjo Jonas Lasickis žemaičių dievų sąraše De diis samagitarum (1580 m.). Prieš atkeliant avilius visi kartu melsdavosi ir aukodavo aukas dievui Bubilui, prašydami saugoti ir globoti bites. Bitės nuo seno labai gerbiamos. Darbščios bitelės ne veltui lyginamos su nuoširdžiu, daug dirbančiu, tvarkingu, draugišku žmogumi. Šalia bičių nevalia keiktis, bartis ar kitaip netinkamai elgtis. Medus iki šiol vertinamas kaip liaudiška priemonė nuo įvairių ligų, peršalimo ir kaip sveikas saldumynas.

Štai ką apie bičių produktų eksportą rašo Gediminas Zemlickas:

„Prie senosios Rotušės Kaune buvo aptiktos vaško lydymo krosnelės. Tai įrodymas, kad Kauno būta labai svarbaus prekybos vašku centro. Į Kauną buvo suvežamas vaškas iš tolimiausių apylinkių, čia buvo išliejami vadinamieji vaško „akmenys“, kurių svoris buvo po 16 kg. Šie vaško gabalai būdavo antspauduojami Kauno herbu, vadinasi, standartizuojami – tada tapdavo eksporto preke. Tuos vaško „akmenis“ ir veždavo į Vakarų Europą, ten paklausa buvo labai didelė. Mat kitose šalyse vaško labai stigo.

Beje, kur naudojo tą vašką?

Gal žvakėms gaminti, spaudams, Velykų kiaušiniams marginti? Visas šias versijas prof. L. Klimka nušlavė vienu rankos mostu: šiems tikslams daug vaško nereikėjo.
Pasirodo, vaško reikėjo liedinant patrankas. Iš vaško buvo nulipdoma patranka, tada aplipdoma moliu, kuris būdavo išdegamas; vaškas ištirpdavo, ir likdavo ertmė, į kurią buvo pilamas skystos bronzos lydinys.
Dar anksčiau tekdavo liedinti bažnyčių varpus. Štai kodėl Vakarų Europai nuolat trūkdavo vaško. Krikščioniškoji Europa neatstumdavo ir pagoniškosios Lietuvos bičių sunešto vaško.
L. Klimka priminė, kad nuo seno bartininkai  ant medžio su bičių dreve kamieno įrėždavo savo ženklą. Juos galima laikyti netgi tam tikra rašto užuomazga. Atradus drevę be ženklo tereikdavo ją pažymėti, ir žmogus tapdavo šios bičių šeimos savininku. Vaškas ir medus – tai senosios Lietuvos „valiuta“, gaunama iš tarptautinės prekybos. Taigi ne gintaras ir ne žvėrių kailiai, bet vaškas buvo svarbiausia eksporto prekė. Todėl net ir teisiniuose šaltiniuose – Lietuvos Statutuose – bitininkavimo reikalai griežtai reglamentuoti, pažeidėjai buvo griežtai baudžiami“.

A. Smetonos dvare vyks kasmetinė Lietuvos bitininkų šventė

Šį šeštadienį (liepos 30 d.) visos Lietuvos bitininkai, bičiuliai iš užsienio ir svečiai susirinks į tradicinę šventę, kuri įvyks prezidento Antano Smetonos dvare (Ukmergės r.), rašoma pranešime spaudai.

Tai bus jau 44-oji Lietuvos bitininkų profesinė šventė. Lietuvos bitininkų sąjunga šią šventę rengia kiekvieną vasarą ir vis kitame rajone (tik pandemija privertė keletą metų sustoti). Pirmoji bitininkų šventė įvyko 1963 m. Dotnuvoje. Tai buvo gražus siekis sukviesti šalies bitininkus ir suburti bendruomenę.

Bitininkyste šiuo metu Lietuvoje užsiima apie 12 tūkst. bitininkų.

Šventė Ukmergės rajone suteiks išskirtinių įdomybių. Visų pirma – tai prezidento A.Smetonos dvaras, jauki aplinka, turtinga prieškario istorija. Šventės organizatoriai kviečia pabūti „smetoniškuose“ laikuose, ateiti pasipuošus bent vienu tų laikų aprangos akcentu. Mugėje dalyvaus 63 liaudies meno ir amatų atstovai, bus 13 palapinių, kuriose bus galima pamatyti bitininkystės inventorių ir kt.

„Šventėje bus galima žymiai daugiau sužinoti apie medų ir bičių produktus, nei užėjus į eilinę parduotuvę. Bus galima gauti naujausių žinių apie bitininkystę, bičių produktų naudą žmogaus sveikatai. Šis renginys – tai bitininkų susitikimas su visuomene. O švietėjiškos paskaitos, renginiai, jaunimo įsitraukimas, bičiulių pagerbimas ir jų pasiekimų įvertinimas – tai tradicijų puoselėjimas, sėkmingai plėtojant bitininkystę šalyje“, – sako Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis.

Šventės programoje numatoma daug renginių. Vyks bitininkystės inventoriaus paroda ir pardavimas, jaunųjų bitininkų varžybos, atviras pleneras vaikams ir jaunimui, ekologinio bityno savininko Laimono Galvono paskaita „Ekologinis bitininkavimas: galimybės ir perspektyvos“, Kęstučio Ūso ir Ernestos Draždžiulytės-Ūsienės bitininkystės ūkis „Saldūs Ūsai“ kvies į edukacinę programą, kurios metu bus galima susipažinti su paslaptingu bičių pasauliu, nuostabaus skonio bei kvapo bičių produktais.  Renginyje bus svečių iš Latvijos, kurie yra surengę 10 bitininkų švenčių. Taip pat laukiama svečių ir iš tolimesnių valstybių: Tarptautinės bitininkystės mokslo asociacijos „Coloss“ narys, Danijos bitininkų asociacijos lektorius Flemingas Vejsnaes‘as skaitys paskaitą „Bitininkystės situacija Europoje bei Danijoje šiuo laikmečiu“.

Meninė programoje koncertuos operos solistas Liudas Mikalauskas, atlikėjas Deividas Bastys, grupė ,,Studija“, Ukmergės rajono meno kolektyvai.

parinko pamarys.eu