Lapkritis, žvelgiant iš valdžios varpinės

Tradiciškai paskutinį mėnesio antradienį Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis susitiko su rajono žiniasklaidos atstovais: apžvelgė rajono įvykius, darbus, atsakė į klausimus.

Prie kalėdine kompozicija su degančiomis žvakėmis papuošto stalo pabendrauti su žiniasklaida atėjo (iš kairės): Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Prie kalėdine kompozicija su degančiomis žvakėmis papuošto stalo pabendrauti su žiniasklaida atėjo (iš kairės): Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Turkijoje
Alanijos mieste, Turkijoje, viešėjęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis informavo apie išskirtinį dėmesį neįgaliesiems. Jiems suteiktos geros sąlygos patekti į įstaigas, viešbučius ir t. t. Alanijoje vietos savivaldybė yra nupirkusi visuomeninio transporto, kuris kursuoja po miestą, šia paslauga neįgalieji gali naudotis visą parą. Jeigu neįgalusis pasiklydo, jam sunku pasiekti norimą vietą, gali paskambinęs išsikviesti transportą ir bus nuvežtas ten, kur jam reikia.
Investicijų būtų, jeigu…
Meras Vytautas Laurinaitis pranešė dalyvavęs asociacijos „Klaipėdos regionas“ susirinkime. Ši asociacija vienija Klaipėdos apskrities 7 savivaldybes. Dėmesio centre – turizmo plėtra. Šilutės atstovai susirūpinę dėl „Vakarų kranto“ projekto. Jam reikalinga galimybių studija parengta prieš 5-6 metus, bet daugiau veiksmų nėra. Šilutė laukia dviračių tako nuo Skuodo iki Ventės, labai pasitarnautų turizmui Vilhelmo kanalas. Turizmas, anot mero, jau nebėra Europos Sąjungos lėšomis išskirtinai finansuojama sritis, tad reikia apsispręsti, ar „Vakarų kranto“ projektas toliau bus vykdomas. Meras pasidžiaugė, kad už 2015 m. veiklą Šilutės rajonas pateko į mažųjų šalies savivaldybių penketuką, šį įvertinimą plačiai nušvietė ir spauda. „Gera žinia, kad iš 40 vietos pakilome į penktąją, tačiau pasitempti dar yra kur“, – sakė meras, priminęs, kad yra parengta įvairių investicinių projektų, tačiau po Seimo rinkimų formuojama Vyriausybė, ministerijos nekviečia teikti paraiškų.
Parengti 9 daugiabučių namų renovacijos projektai, 11 rengiama, gyventojai net pyksta, kad patekti į renovuojamų namų sąrašą jau susidarė eilutė. Meras pasidžiaugė, kad renovuoti namai papuošė miestą, gyventojai pajuto, kad sumažėjo mokesčiai, tokiame name brangiau galima parduoti butą, gyventi tapo smagiau.
Kitais metais tikimasi pradėti statyti sporto kompleksą su baseinu Šilutėje, parengti visi dokumentai renovuoti Pamario pagrindinę mokyklą, rengiamas projektas rekonstruoti Šilutės kultūros ir pramogų centro pastatą. Tačiau viešųjų pirkimų reikalai nuolat patenka į teismus – dabar bylinėjamasi dėl Šilokarčemos kvartalo projektavimo darbų konkurso.
Bene apmaudžiausia tai, kad Vyriausybė nuo rugsėjo nepriima sprendimo ir neperduoda Savivaldybei žemės sklypo Dariaus ir Girėno gatvėje, Šilutėje, kur su investuotoju sutarta statyti autobusų parką. Savivaldybė šį žemės sklypą perduotų Autobusų parkui, kuris tik tokiu ilgu keliu gali atitekti investuotojams. Antradienį po susitikimo su žiniasklaida S. Šeputis vėl ėmė į rankas telefoną. Jeigu ir trečiadienį Vyriausybė, jau baigianti darbą, nepriims Šilutei būtino sprendimo, jo teks palaukti: dar tik rengiama naujos Vyriausybės programa, ji bus teikiama Seimui, dar turi prisiekti ministrų kabineto nariai…
Tad Šilutė, sulaukianti priekaištų dėl menkų investicijų, turės pagyventi tarsi surištomis rankomis. V. Pozingio nuomone, su savivalda nesiskaitoma, ji neturi galių dėl žemės sklypų skyrimo, tai kaip tada tikėtis investicijų?
Užmojai
Su Šilutės architektais jau du kartus tartasi, kaip suformuoti aikštę, kuri jungtų Lietuvininkų gatvės abejose pusėse esančią Savivaldybės ir Šilutės kultūros ir pramogų centro teritoriją. Tokia erdvė, pasak mero, būtų naudinga įvairiems viešiesiems renginiams. Dėl to trečiadienį bendrauta su Kultūros paveldo Klaipėdos skyriaus vadove Audrone Puzoniene, šios specialistės nuomonės prašoma ir dėl Šilutės muziejaus senojo pastato ateities.
S. Šeputis informavo, kad Švėkšnoje, priešais biblioteką, numatyta statyti paminklą Nepriklausomybės akto signatarui, visuomenės ir valstybės veikėjui Kazimierui Steponui Šauliui. Yra skulptorius, yra signataro giminaitis iš Klaipėdos, sutinkąs finansuoti paminklo kūrimą, tad su A. Puzoniene reikia aptarti, kur būtų paminklui tinkama vieta.
Vėl priminta, kad Savivaldybė nori pastatyti tris stendus šalia kelio į Šilutę nuo Klaipėdos, Žemaičių Naumiesčio ir Juknaičių pusių. Stenduose turėtų būti ne tik užrašas „Šilutė“, galbūt ir miesto herbas, galbūt simbolinė krašto žuvis.
Nori kitokių švenčių
Meras informavo, kad darbo grupė svarsto, kaip turėtų keistis rajono šventės. Gal verta jas jungti, stambinti. „Turi keistis ir Šilutės miesto šventė, nes jos supanašėjo, trūksta naujovių“, – kalbėjo meras. Galbūt šventė galėtų būti suskirstyta į kelias dienas, galbūt labiau vertėtų įtraukti nevyriausybines organizacijas. „Manęs nežavi Šilutės miesto šventė tokia, kokia ji būna“, – apibendrino meras.
Savivaldybės vadovams priminta, kad Juknaičiuose viena šventė buvo be alaus. O Šilutės miesto šventėje bei kitose alus liejosi laisvai, buvo ir prisigėrusių asmenų. Ar negali būti švenčių be svaigalų? Nieko konkretaus vadovai neatsakė, net kai buvo priminta, kad gerti alkoholį bei pasirodyti išgėrusiam viešoje vietoje draudžia įstatymas. Kodėl per šventes nepaisoma šio reikalavimo? Meras svarstė, gal spaudoje galima būtų surengti gyventojų apklausą ir išsiaiškinti jų nuomonę?
Prisiminta, kad kažkodėl nesurengta žadėtoji diskusija dėl H. Zudermano muziejaus Macikuose likimo. Išties aktyvūs žmonės susibūrė ir jau įregistruotas H. Zudermano klubas, vėl rinksis muziejaus taryba, laukiama jos nuomonės, bus pakviesta svečių iš Vilniaus. Rugsėjį žadėta diskusija bus surengta.
Politikos fronte
Lapkričio pabaigoje Savivaldybės tarybos posėdyje mero pavaduotoju neišrinkta socialdemokratų pasiūlyto Arūno Pupšio. S. Šeputis, rajono socialdemokratų lyderis, informavo, kad skyriaus taryba siūlys kitą kandidatūrą, ją aptars valdančiojoje koalicijoje, kuriai priklauso 17 narių, pagal sutartį mero pavaduotojo postas yra socialdemokratų.
„Balsavimas – slaptas“, – situaciją apibendrino S. Šeputis, meras priminė, kad postai partijoms paskirstyti pagal koalicijos sutartį. O personalijos? „Visada kažkas kažko ieško…“ – aptakiai sakė meras, jau antrą kartą viešai pasipiktinęs Etikos komisijos pirmininko Jono Jatauto neva mero instituciją žeminančiu elgesiu.
Kai Etikos komisijos pirmininkas Savivaldybės tarybos posėdyje pateikė keturias informacijas, viena buvo dėl mero kelionės tarnybiniu automobiliu į Pagėgius, aplankant ir Kęstą Komskį privačioje sodyboje, kurios prieigose svečią iš Šilutės ir užfiksavo KK2 laidos filmavimo kameros, kai meras su vairuotoju tarnybiniu automobiliu spruko nuo žurnalistų.
J. Jatauto vadovaujama komisija pateikė merui kelis klausimus dėl kelionės tikslo, įgaliojimų tvarkyti tokį reikalą, kodėl prireikė važiuoti, kai daug ką galima sutvarkyti el. paštu, telefonu ar per kitą Savivaldybės darbuotoją ir t. t. Atsakymo laukiama raštu.
Pirmą kartą dėl tokios „nepagarbos“ mero institucijai V. Laurinaitis pratrūko Savivaldybės tarybos posėdyje, antrą kartą – minimame susitikime su žiniasklaidos atstovais. „Tie klausimai yra juokingi, jie žemina mero instituciją…“ – kartojo V. Laurinaitis.
Nei tie klausimai ką žemina, nei jie kvaili. Nėra blogų klausimų, paprastai yra nesugebantys į juos atsakyti…

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 352

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite