LAKD: gerbiame VPT sprendimą dėl Rusnės estakados kreiptis į teismą

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Remigijus Lipkevičius sako, kad direkcija gerbia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimą dėl Rusnės estakados kreiptis į teismą.

Rusniškių piketas prie Viešųjų pirkimo tarnybos: kalbos apie estakados darbų stabdymą skamba kaip pranešimas, kad į salą atslenka tornadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Direkcija savo veikloje griežtai vadovaujasi teisės aktais. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje ginčus sprendžia teismai. Gerbiame VPT sprendimą kreiptis į teismą, nes tokiu būdu LAKD galės apginti savo poziciją ir įrodyti savo veiksmų teisėtumą“, – išplatintame trumpame komentare sako R. Lipkevičius.

ELTA primena, kad VPT dėl pažeidimų rekomendavo nutraukti 9,4 mln. eurų „Kauno tiltų” ir „Tiltų ekspertų centro” Rusnės estakados statybų sutartį. 

VPT išvadose teigiama, kad pirkimo vykdytojas pasitarimo protokole sutarties vykdymą apibrėžė kitomis sąlygomis, nei nustatyta pradinėje sutartyje, ir tokiu būdu faktiškai pakeitė sutartį, atlikdamas esminį pakeitimą. 

Nurodoma, kad netinkamas pirkimo planavimas, pirkimo objekto nustatymas lėmė, kad pirkimo vykdytojas organizavo dar kelis papildomus pirkimus, o tai gerokai padidino pirkimo objekto pradinę vertę bei sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui.

Premjeras Saulius Skvernelis VPT raginime nutraukti kelio Šilutė-Rusnė estakados statybos sutartį dėl pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą įžvelgia politikavimą. Pasak Vyriausybės vadovo, VPT reakcija jam atrodo keista, nes, tvirtino jis, sureaguota tuomet, kai estakada jau baigiama statyti. 

Rusniškių piketas prie Viešųjų pirkimo tarnybos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Nenoriu nieko apkaltinti, bet atrodo keistai pats momentas, pati reakcija (…), aš norėčiau, kad būtų reaguojama preventyviai, o ne po to, kai procesai dažnai baigti ir tada konstatuojama, kad kažkas buvo“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė premjeras. Pasak jo, taip siunčiama žinia Rusnės gyventojams, kad jiems estakados reikės dar kažkiek palaukti.

Ketvirtadienį prie VPT piketuoti susirinko Rusnės bendruomenės nariai. Apie 50 prie VPT susirinkusių pamario gyventojų piktinosi tuo, kad tarnyba ragina nutraukti kelio Šilutė-Rusnė estakados statybos sutartį dėl pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą. 

Viena iš piketo organizatorių Šilutės rajone esančios Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė teigė, kad VPT pareiškimas skamba taip pat kaip žinia, kad į salą atslenka tornadas.

„Mes reaguojame į tai, ką skaitome spaudoje, nes jokių dokumentų mes nematėme, nevartėme. Mums labai nerimą kelia tokie žodžiai, kaip stabdyti, nutraukti statybas. Kai kam tai atrodo menkniekis, tačiau mums tai atrodo labai svarbu. Per tiek metų dėl estakados mes turime išsiugdę labai didelį nerimą. Ir kai turint beveik užbaigtą estakadą išgirstame, kad rekomenduojama darbus stabdyti, mums tai nuskamba kaip pranešimas, jog į salą atslenka tornadas“, – kalbėjo D. Drobnienė.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite