„Laiškai mokytojui“ iš praeities pasiekė dabartį

FONDASSpaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje į devintosios knygos pristatymą rinkosi Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo nariai ir neabejingi mokytojo profesijai šilutiškiai. Šis klubas parengė ir išleido epistoliarinio žanro knygą „Laiškai mokytojui“ pedagogine tema.

Mokytoja Dalia Šulcienė renginio dalyvius pakvietė padiskutuoti mokytojo, mokinio ir jų santykių tema.

Renginio pradžioje klubo narė, mokytoja Dalia Šulcienė susirinkusius pakvietė padiskutuoti mokytojo, mokinio ir jų santykių tema. Būtent ši tema ir nagrinėjama pristatytoje laiškų knygoje. Knygos sudarytoja mokytoja Irena Arlauskienė šio leidinio žanrą įvardijo kaip laiškų apysaką, kurioje anoniminė laiškų autorė įtaigiai pasakoja apie mokyklos gyvenimo aktualijas, pedagoginio pašaukimo problemas, dvasinius mokinio ieškojimus. Mokytoja Daiva Trijonienė minėjo, kad knygoje pastebimas autorės noras atvirai išsikalbėti skaudžiomis jai temomis.
Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo pirmininkė dr. Romualda Dobranskienė paatviravo, jog knygoje publikuojami laiškai buvo adresuoti jai. Ji su laiškų autore susitikdavo 1967-1969 metais rajoniniuose moksleivių literatūriniuose konkursuose. Vėliau laiškų autorės ir mokytojos Romualdos pažintis buvo atsinaujinusi 1993-1995 metais laiškų forma, tačiau po kiek laiko nutrūko.

Apie knygos iliustravimo ypatumus kalbėjo tautodailininkė Rūta Čiuželienė.

Klubo nariai, įprasmindami tautinės mokyklos pradininkės Meilės Lukšienės veiklą, nutarė išleisti šiuos R. Dobranskienei rašytus laiškus.
Apie knygos „Laiškai mokytojui“ iliustravimo ypatumus kalbėjo šilutiškė tautodailininkė Rūta Čiuželienė. Ji minėjo, kad į knygą sudėjo tik tas iliustracijas, kurios padėjo labiau atskleisti knygoje publikuojamų laiškų mintį.
Knygą „Laiškai mokytojui“, kuri yra tarsi vadovėlis studentams, besirenkantiems pedagogo profesiją, galima rasti mūsų bibliotekoje.

Daiva Jucikaitė
F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite