Laimingas žmogus – sveikas kūnu, psichika, emocine būsena

Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse surengti seminarai „Visuomenės sveikata ir jos stiprinimas“, skirti visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, švietimo įstaigų darbuotojams ir bendruomenės nariams. Seminarą organizavo Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Lektoriai Zenonas Javtokas, Rūta Babravičienė ir Remigijus Zumeras kartu su seminarą organizavusia Šilutės rajono savivaldybės VSB vadove Virginija Vaivadaite (nuotraukoje antra iš dešinės).

 

Apie visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą savivaldybėje, sveikos gyvensenos motyvacijos skatinimą, vaikų fizinio aktyvumo prevenciją ir gydymą pranešimus skaitė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro lektoriai Zenonas Javtokas, Rūta Babravičienė, Remigijus Zumeras.
Lektoriai priminė, kad sveikatos stiprinimas – tai procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata bei jos gerinimu. Sveikatos stiprinimo procesai apima sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimą, mokymą apie sveikatos išsaugojimą ir palaikymą. Sveikatos stiprinimu siekiama ne tik keisti požiūrį į sveikatą, bet ir aprėpti socialinius bei politinius pokyčius, kad lengviausiai būtų pasirenkamos kuo sveikesnės sąlygos.
Visuomenės sveikata stiprinama įvairiais būdais: suteikiama informacija apie sveikatinimą, konsultuojama, organizuojami mokymai bei pati sveikatos stiprinimo veikla, formuojama sveika gyvensena.
Šilutės VSB atliko apklausą ir nustatė, kad pagrindiniai gyventojų sveikatos informacijos šaltiniai yra spauda, internetas ir specialistai. Lektorius Z. Javtokas atkreipė dėmesį, kad sveikatos informacijos supratimas priklauso nuo gyventojų sveikatos raštingumo, perduodamos sveikatos informacijos kokybės, naudojamų informacijos priemonių. Remiantis Šilutės VSB daryta apklausa, teikiama informacija apie sveiką gyvenseną turėjo įtakos šilutiškiams – jie padidino savo fizinį aktyvumą, nemažai metė rūkyti, pakeitė mitybą ir kitaip rūpinosi savo sveikata. Vis dėlto lektorius priminė Vydūno žodžius, kad reikia išmokti sveikam išlikti, ir pastebėjo, kad Vydūno kraštiečiai gali tapti dar raštingesni sveikatos supratimo srityje.
Informacijos apie sveiką gyvenseną netrūksta, tačiau žmonės, nors ir keista, elgiasi kitaip – griauna savo sveikatą. Savo sveikatos netausoja net medikai, kurie žinių apie sveikatą turi daugiausiai. Pasak lektorės R. Babravičienės, sveikas žmogus – tai ne vien sveikas jo kūnas, bet ir jo psichika, dvasinė būsena. Tik tada žmogus yra laimingas. Daug žmonių turi žalingų įpročių, tačiau atsisakius kad ir menkų šių įpročių galima pakeisti savo gyvenimą. Svarbiausia neatidėlioti savo sprendimo keistis, jau šiandien imti ir veikti. Lektorė R. Babravičienė pateikė 50 sėkmingam žmogui labiausiai būdingų įpročių. Sėkmingi žmonės stebi ir randa galimybes ten, kur aplinkiniai jų nemato, randa pamoką ten, kur kiti temato problemą, sąmoningai ir metodiškai sukuria savo pačių sėkmę, kol kiti tikisi, kad sėkmė pati juos suras, retai skundžiasi, neatidėlioja ir neleidžia gyvenimo laukdami tinkamos akimirkos, nuolatos mokosi, netiki likimu, sėkme, dalia, atsitiktinumais, aiškiai žino, ko nori, ką daro ir kodėl.
Apie įgūdžius kalbėjo ir lektorius Remigijus Zumeras, akcentavęs, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio veiksnių, tiesiogiai teigiamai veikiantis vaikų bei paauglių sveikatą. Fizinis aktyvumas yra būtina sudėtinė sveiko gyvenimo dalis. Kokią gyvenseną pasirinks vaikas, paauglys, pirmiausia, lemia šeima, vėliau – mokykla. Pastebėta, kad 9-15 metų vaikų fizinis aktyvumas mažėja kasmet apie 7 proc. Tikėtis pokyčių apie 19-20 žmogaus metus, kai yra susiformavę įgūdžiai, vilčių vis mažiau.
Pasak lektoriaus R. Zumero, atplėšti vaikus nuo kompiuterio, televizoriaus, interneto kaskart vis sunkiau. Neatsitiktinai padaugėjo regėjimo, laikysenos susirgimų, antsvorio ir nutukimo. Tačiau vaikai, paaugliai apie savo sveikatą yra geros nuomonės. Dabartiniai tyrimai rodo, kad vaikai sunaudoja iki 600 kcal mažiau negu jų bendraamžiai prieš 50 metų.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite