„Laimės reikia ieškoti namuose…“

Tuo įsitikinusi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vanda Žuklijienė, Mokytojų dienos proga apdovanota Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio padėkos raštu už ilgametį pedagoginį darbą ir literatūrinių tradicijų puoselėjimą.

Simono Skutulo nuotr.

42 metų pedagogės darbo stažą turinti mokytoja Pagėgiuose – nuo 1977 m., kai parvyko dirbti, baigusi lietuvių kalbos studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Gimė Pėžaičiuose, Klaipėdos rajone, netrukus šeima įsikūrė Stoniškių, o vėliau – Usėnų krašte. Dabar A. Mackaus gimnazijos kolektyve darbo stažu šią mokytoją lenkia tik jos vyras pedagogas Juozas Žuklija.
Mokytoja Vanda ŽUKLIJIENĖ atsakė į kelis „Pamario“ klausimus.
– Ar gerbiama Lietuvoje valstybinė lietuvių kalba?
– Ar gerbiama pati kalba? Gal ir gerbiama. Tarkim, kai pasiklausau per radiją ar televiziją apie Vilniaus kraštą… Vis tik stengiamasi.
– Būdavo mokykla, biblioteka, kultūros namai, o dabar – centrai, daugiafunkciai centrai. Jums priimtini tokie pokyčiai?
– Jeigu keičiasi ir turinys, gal ir gerai, kai pavadinimą keičia. Bet jeigu lieka tas pats turinys, vargu ar reikia keisti.
– Pagėgių gimnazijai suteiktas Algimanto Mackaus vardas. Ar tai svarbu?
– Manyčiau, kad žmonės, kurie padarė daug gero, turi būti neužmiršti, turi būti įamžintas jų atminimas, įprasminti jų darbai. Algimanto Mackaus vardas gimnazijai reiškia, kad mes visų pirma prisimename šį pasaulinio garso poetą, kilusį iš Pagėgių, kuris kūrė tokią išskirtinę, neornamentuotą poeziją. Daugiau tokių savo poetų mes neturime. Mums Algimanto Mackaus vardas – tarsi stimulas žinoti, kad toks poetas buvo, tarsi stimulas studijuoti jo poeziją.
– Vilkyškių mokyklai suteiktas Johaneso Bobrovskio, Lumpėnų – Enzio Jagomasto, garsių Mažosios Lietuvos asmenybių, vardai. Ar mokiniui tai svarbu?
– Jeigu vaikas suvokia, kad reikia gerbti tuos, kurie kažkada labai daug davė ir padarė, manau, jam tai svarbu.
– Pernai visus metus prie Pagėgių savivaldybės buvo iškelta Mažosios Lietuvos vėliava, nes tai buvo jubiliejiniai metai. Ar turi prasmės ir yra reikšmingas toks pagarbos ženklas?
– Jeigu iškeliame tik vėlia

vą ir nedarome nieko daugiau, turbūt prasmės nedaug. Juk daugelio, kiek girdėjau, tai net nesudomino, be to, ne visi ir žino, ką ta vėliava reiškia, kodėl ji tokia.
– Pagėgių krašto mokyklos, biblioteka, muziejus, kultūros centras, Rambyno regioninio parko direkcija kartu su pagalbininkais pernai surengė gausybę įspūdingų renginių, skirtų Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos 90 metų jubiliejui, tačiau dažnai šiose savo turiniu išskirtinėse ir labai prasmingose šventėse teko matyti vis tuos pačius žmones.
– Taip yra. Aš žiūrėdama į nuotraukas jaučiu pavydą tiems žmonėms, kurie turi laiko ateiti ir būti. Aš po pamokų namuose dar taisau mokinių darbus, ruošiuosi pamokoms. Jeigu galiu, einu ten – man įdomu. Nueiti labai noriu ir knieti. Tačiau toks mokytojo darbas – vaikai laukia ištaisytų darbų, rezultatų. Mokytojo darbas pamokomis nesibaigia. Ko gero, daugelis dirbančių žmonių panašiai pasakytų. Žinote, ir aš laukiu to meto, kai galėsiu daugiau išeiti, pabūti, kaip dabar tai gali daryti garbaus amžiaus sulaukę žmonės.
– Daugelis verslininkų savo įmonėms renkasi pavadinimus užsienio kalba.
– Jeigu mes sakome „Pirk prekę lietuvišką“, tai ir tą prekę, ir ją pagaminusią įmonę turėtume vadinti lietuvišku vardu…
– Kas penktas Lietuvos gyventojas jau užsienyje – ten kuria šeimas, susilaukia vaikų, jiems parenka tokius vardus, kad sunku net ištarti.
– Savo vaikams ir mokiniams aš sakau, kad laimės visada reikia ieškoti namuose. Mano buvę auklėtiniai – dabar jau trečiakursiai studentai. Kai mes kalbėdavomės apie išvykimą iš Lietuvos, aš jiems pasakodavau labai daug. Ne vienas, sugrįžęs į gimtinę, manęs klausdavo, iš kur aš žinojau apie Lietuvos ilgesį, tą vienatvę. Aš neįsivaizduoju, kaip galima gyventi svetimame krašte. Aš neįsivaizduoju!
Kai su gimnazijos delegacija vykstame pas draugus Vokietijoje, džiaugiuosi galėdama ten nuvykti, tačiau dar labiau džiaugiuosi galėdama sugrįžti. Nė už ką nepasilikčiau, jei ir labai kviestų. Man nepriimtina viskas, nes tai svetima: ir aplinka, ir kultūra, ir tarpusavio santykiai. Tai nėra mano. Vienas mūsų gimnazijos auklėtinis sugrįžo pusmetį mokęsis Vokietijoje. Klausiau, ar norėjo ten pasilikti. Sako: „Ne, nenoriu likti Vokietijoje, bet noriu, kad Lietuvoje būtų kaip Vokietijoje“. Susitinku ir pasikalbu su tais, kurie sugrįžta iš užsienio. Vieni džiaugiasi ir sako, kad reikėję seniai išvažiuoti iš tos Lietuvos. Sugrįžta ten nepritapusių. Išvykus su šeima – kas kita, o pavieniui – sunku. Svetimas, vienišas, niekam nerūpintis. Man baisiausia, kai žmogus spjovė ir išvažiavo. Nebijau žodžio „spjovė“. Pats nebaigęs mokslų, nedirbęs, nieko nesukūręs išvažiavo laimės ieškoti, susirgo, sugrįžo ir pyksta, kad čia turi mokėti už gydymą. O ką tu, vaike, Lietuvai davei? Tyla. Atsakymo nėra. Žinoma, reikia pamatyti, koks gyvenimas kitur. Svarbu, kad sugrįžtų. O čia jau reikia valdžios politikos. Užsienyje nekvalifikuotą darbą turintis žmogus gyvena visai gerai, o Lietuvoje – vargsta.
– Patriotizmas. Ar Lietuvoje šis žodis dar reikšmingas?
– Žinoma, ir reikšmingas, ir svarbus. Kai kalbuosi su mokiniais, kai skaitau jų rašinius, daug sužinau. Jie ir tarp eilučių pasako labai daug. Iš tikrųjų ne visi, bet didelė dalis, jeigu reikėtų, gintų savo Lietuvą. Kalbamės apie Sausio 13-osios įvykius. Jie apie tai rašo. Tai jiems svarbu, nors ir ne visiems. Aš esu optimistė.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • auklėtinis

    Puiki Mokytoja, esu jai labai dėkingas ir visą gyvenimą gerbsiu už tai, ko mane išmokė. Ir ši mano Mokytojos nuomonė – pamokanti, teisinga. Tai tarsi dar viena pamoka – Gyvenimo pamoka. Sveikinu Jus, gerbiamoji Mokytoja, su profesine švente. Džiugu, kad Jus įvertino apdovanojimu. Linkiu Jums sveikatos, stiprybės ir gražių dienų bei gerų žmonių šalia. AČIŪ.

  • kolegė

    Sveikinu dar kartą . Visada malonu būti šalia Jūsų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite