„Laimės reikia ieškoti namuose…“

Tuo įsitikinusi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vanda Žuklijienė, Mokytojų dienos proga apdovanota Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio padėkos raštu už ilgametį pedagoginį darbą ir literatūrinių tradicijų puoselėjimą.

Simono Skutulo nuotr.

42 metų pedagogės darbo stažą turinti mokytoja Pagėgiuose – nuo 1977 m., kai parvyko dirbti, baigusi lietuvių kalbos studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Gimė Pėžaičiuose, Klaipėdos rajone, netrukus šeima įsikūrė Stoniškių, o vėliau – Usėnų krašte. Dabar A. Mackaus gimnazijos kolektyve darbo stažu šią mokytoją lenkia tik jos vyras pedagogas Juozas Žuklija.
Mokytoja Vanda ŽUKLIJIENĖ atsakė į kelis „Pamario“ klausimus.
– Ar gerbiama Lietuvoje valstybinė lietuvių kalba?
– Ar gerbiama pati kalba? Gal ir gerbiama. Tarkim, kai pasiklausau per radiją ar televiziją apie Vilniaus kraštą… Vis tik stengiamasi.
– Būdavo mokykla, biblioteka, kultūros namai, o dabar – centrai, daugiafunkciai centrai. Jums priimtini tokie pokyčiai?
– Jeigu keičiasi ir turinys, gal ir gerai, kai pavadinimą keičia. Bet jeigu lieka tas pats turinys, vargu ar reikia keisti.
– Pagėgių gimnazijai suteiktas Algimanto Mackaus vardas. Ar tai svarbu?
– Manyčiau, kad žmonės, kurie padarė daug gero, turi būti neužmiršti, turi būti įamžintas jų atminimas, įprasminti jų darbai. Algimanto Mackaus vardas gimnazijai reiškia, kad mes visų pirma prisimename šį pasaulinio garso poetą, kilusį iš Pagėgių, kuris kūrė tokią išskirtinę, neornamentuotą poeziją. Daugiau tokių savo poetų mes neturime. Mums Algimanto Mackaus vardas – tarsi stimulas žinoti, kad toks poetas buvo, tarsi stimulas studijuoti jo poeziją.
– Vilkyškių mokyklai suteiktas Johaneso Bobrovskio, Lumpėnų – Enzio Jagomasto, garsių Mažosios Lietuvos asmenybių, vardai. Ar mokiniui tai svarbu?
– Jeigu vaikas suvokia, kad reikia gerbti tuos, kurie kažkada labai daug davė ir padarė, manau, jam tai svarbu.
– Pernai visus metus prie Pagėgių savivaldybės buvo iškelta Mažosios Lietuvos vėliava, nes tai buvo jubiliejiniai metai. Ar turi prasmės ir yra reikšmingas toks pagarbos ženklas?
– Jeigu iškeliame tik vėlia

vą ir nedarome nieko daugiau, turbūt prasmės nedaug. Juk daugelio, kiek girdėjau, tai net nesudomino, be to, ne visi ir žino, ką ta vėliava reiškia, kodėl ji tokia.
– Pagėgių krašto mokyklos, biblioteka, muziejus, kultūros centras, Rambyno regioninio parko direkcija kartu su pagalbininkais pernai surengė gausybę įspūdingų renginių, skirtų Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos 90 metų jubiliejui, tačiau dažnai šiose savo turiniu išskirtinėse ir labai prasmingose šventėse teko matyti vis tuos pačius žmones.
– Taip yra. Aš žiūrėdama į nuotraukas jaučiu pavydą tiems žmonėms, kurie turi laiko ateiti ir būti. Aš po pamokų namuose dar taisau mokinių darbus, ruošiuosi pamokoms. Jeigu galiu, einu ten – man įdomu. Nueiti labai noriu ir knieti. Tačiau toks mokytojo darbas – vaikai laukia ištaisytų darbų, rezultatų. Mokytojo darbas pamokomis nesibaigia. Ko gero, daugelis dirbančių žmonių panašiai pasakytų. Žinote, ir aš laukiu to meto, kai galėsiu daugiau išeiti, pabūti, kaip dabar tai gali daryti garbaus amžiaus sulaukę žmonės.
– Daugelis verslininkų savo įmonėms renkasi pavadinimus užsienio kalba.
– Jeigu mes sakome „Pirk prekę lietuvišką“, tai ir tą prekę, ir ją pagaminusią įmonę turėtume vadinti lietuvišku vardu…
– Kas penktas Lietuvos gyventojas jau užsienyje – ten kuria šeimas, susilaukia vaikų, jiems parenka tokius vardus, kad sunku net ištarti.
– Savo vaikams ir mokiniams aš sakau, kad laimės visada reikia ieškoti namuose. Mano buvę auklėtiniai – dabar jau trečiakursiai studentai. Kai mes kalbėdavomės apie išvykimą iš Lietuvos, aš jiems pasakodavau labai daug. Ne vienas, sugrįžęs į gimtinę, manęs klausdavo, iš kur aš žinojau apie Lietuvos ilgesį, tą vienatvę. Aš neįsivaizduoju, kaip galima gyventi svetimame krašte. Aš neįsivaizduoju!
Kai su gimnazijos delegacija vykstame pas draugus Vokietijoje, džiaugiuosi galėdama ten nuvykti, tačiau dar labiau džiaugiuosi galėdama sugrįžti. Nė už ką nepasilikčiau, jei ir labai kviestų. Man nepriimtina viskas, nes tai svetima: ir aplinka, ir kultūra, ir tarpusavio santykiai. Tai nėra mano. Vienas mūsų gimnazijos auklėtinis sugrįžo pusmetį mokęsis Vokietijoje. Klausiau, ar norėjo ten pasilikti. Sako: „Ne, nenoriu likti Vokietijoje, bet noriu, kad Lietuvoje būtų kaip Vokietijoje“. Susitinku ir pasikalbu su tais, kurie sugrįžta iš užsienio. Vieni džiaugiasi ir sako, kad reikėję seniai išvažiuoti iš tos Lietuvos. Sugrįžta ten nepritapusių. Išvykus su šeima – kas kita, o pavieniui – sunku. Svetimas, vienišas, niekam nerūpintis. Man baisiausia, kai žmogus spjovė ir išvažiavo. Nebijau žodžio „spjovė“. Pats nebaigęs mokslų, nedirbęs, nieko nesukūręs išvažiavo laimės ieškoti, susirgo, sugrįžo ir pyksta, kad čia turi mokėti už gydymą. O ką tu, vaike, Lietuvai davei? Tyla. Atsakymo nėra. Žinoma, reikia pamatyti, koks gyvenimas kitur. Svarbu, kad sugrįžtų. O čia jau reikia valdžios politikos. Užsienyje nekvalifikuotą darbą turintis žmogus gyvena visai gerai, o Lietuvoje – vargsta.
– Patriotizmas. Ar Lietuvoje šis žodis dar reikšmingas?
– Žinoma, ir reikšmingas, ir svarbus. Kai kalbuosi su mokiniais, kai skaitau jų rašinius, daug sužinau. Jie ir tarp eilučių pasako labai daug. Iš tikrųjų ne visi, bet didelė dalis, jeigu reikėtų, gintų savo Lietuvą. Kalbamės apie Sausio 13-osios įvykius. Jie apie tai rašo. Tai jiems svarbu, nors ir ne visiems. Aš esu optimistė.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • auklėtinis

    Puiki Mokytoja, esu jai labai dėkingas ir visą gyvenimą gerbsiu už tai, ko mane išmokė. Ir ši mano Mokytojos nuomonė – pamokanti, teisinga. Tai tarsi dar viena pamoka – Gyvenimo pamoka. Sveikinu Jus, gerbiamoji Mokytoja, su profesine švente. Džiugu, kad Jus įvertino apdovanojimu. Linkiu Jums sveikatos, stiprybės ir gražių dienų bei gerų žmonių šalia. AČIŪ.

  • kolegė

    Sveikinu dar kartą . Visada malonu būti šalia Jūsų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite