Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis.

Vakar per pietus Šilutės kapinių vartai buvo užrakinti. Šalia jų stovi eismo ženklas, kad lengviesiems automobiliams į kapines važiuoti draudžiama. Petro Skutulo nuotr.

Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa duobę. Tačiau duobkasiams nieko nesakė, kad gal reikia suderinti, pranešti, atsiklausti“, – pasakojo moteris. Jai priminus, kad dėl laidotuvių nuėjus į Šilutės seniūniją, ten pasako, kad reikia kreiptis į kapinių prižiūrėtoją, kuris paskiria ir keturiais kuoliukais pažymi skirtą kapavietę, o jau po to belieka duobkasius palydėti ir parodyti, kur kasti duobę. Moteris sutiko, kad gal ir ne viską žinojo, suprato, padarė, tačiau nuoskaudos susikaupę: „Atlydime velionę karste į kapines, vartai užrakinti, stovime, žvalgomės, laukiame… Vėliau, kai kapinių vartus atrakino, dar moralą išklausėme. Neva jeigu jie būtų kur išvažiavę, kas būtų vartus atrakinę, į kapines įleidę… Juk tie vartai visas dienas būna atrakinti! Tai kaip čia atsitiko? Tyčia užrakino? Jau žmonėms nieko švento nėra… Taip elgtis, kai mes laidojame mamytę! Ir Šilutės Švento Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas dalyvavo… Žinote, jeigu kapinių prižiūrėtojas mums turėjo priekaištų, galėjo juos pasakyti bent jau po laidotuvių ceremonijos. Pagaliau prižiūrėti kapines yra darbas, tai – pareigos, moka atlyginimą, tad kodėl darbo valandomis nebūna darbe?“

Moteris priminė, kad kapavietės tvarkymo darbus anksčiau buvo pirkusi būtent iš kapinių prižiūrėtojo. Ir trinkeles klojęs, ir kitką daręs. O kapavietę paskyrė prieš pirmąsias laidotuves: parodė vietą, paženklino. Joje galima laidoti du asmenis, tad velionei motinai vietos buvo likę. „Dabar tokią kiaulystę padaryti…“ – stebėjosi moteris ir užsiminė girdėjusi, jog kitą dieną po jos mamytės laidotuvių irgi buvo laidotuvės ir vartai taip pat buvę užrakinti.

Vartai būdavo atlapi

Išties vartai į Šilutės kapines per dienas būdavo atrakinti. Tekdavo nusistebėti, kad nemažai žmonių automobiliais atvažiuoja prie pat kapo… Ir ne visi dėl to, kad daug ko atsiveža, kad gal sunku būtų iki kapavietės atsinešti.

Tuščiomis rankomis išlipa iš automobilio ir sustoja prie kapo. Nedrumsti kapų ramybės, rodos, savaime suprantamas reikalavimas. Ten net mažus vaikus paprašo tyliai kalbėti, nešūkauti. Tiesa, yra žmonių, kurie atvažiuoja betonuoti kapavietės apvadų, statyti paminklų, trinkelėmis iškloti takų aplink kapavietę. Tokie paminklų statytojai bei jų darbininkai atvažiuoja krovininiais automobiliais, atsiveža betono maišyklę. Kartais dalį šių darbų daro velionio artimieji. Teko matyti vyrą su vaiku, kurie triūsė karštą dieną. Tad važiavimas automobiliais į kapines kartais suprantamas ir pateisinamas.

Tačiau reiklūs policijos pareigūnai vairuotojus apdalintų baudomis, nes eismo ženklas prie kapinių vartų skelbia, kad lengvuoju automobiliu į kapines važiuoti draudžiama. Ant vartų pakabinta lentelė ir nurodyti du kapinių prižiūrėtojo telefono numeriai, šio darbuotojo namai yra prie pat kapinių.

Komentaras

Šilutės seniūnijos viešojo administravimo specialisto Algirdo Ivanausko pirmiausia pasiteiravome, kas dirba Šilutės kapinių prižiūrėtoju: vyras ar jo žmona? Atsakymas buvo toks: Vincas Kančas yra kapinių prižiūrėtojas, jo žmona Eugenija įdarbinta kapinių valytoja. Abu yra „Šilutės komunalininko“ bendrovės darbuotojai, ten gauna atlyginimus, o bendrovė pateikia su kapinių darbais susijusias sąskaitas Šilutės seniūnijai, kuri ir apmoka jas. Kapinių priežiūros darbų paslaugą seniūnija perka iš šios bendrovės. Beje, seniūnija moka ir už kapinių apšvietimą, tiekiamą vandenį, atliekų išvežimą. Tai dengiama biudžeto lėšomis.

Anot A. Ivanausko, dėl laidotuvių artimieji pirmiausia turi kreiptis į seniūniją, kuri išduoda leidimą, o po to privalu kreiptis į kapinių prižiūrėtoją, kuris paskiria kapavietę, paaiškina reikalavimus, kurių privalu laikytis. Jeigu laidojama jau anksčiau paskirtoje kapavietėje, taip pat būtina suderinti su kapinių prižiūrėtoju: kad žemėmis neužpiltų gretimų kapų, kad viską padarytų tvarkingai. „Didelių konfliktų nėra buvę, skundų negavome, tačiau per laidotuves kartais ir artimieji stokoja kantrybės… Vincas Kančas kapines prižiūri jau gal 25 metus. Jiedu su žmona gyvena šalia kapinių, tai patogu žmonėms užeiti, nereikia toli ieškoti. Duobkasių paslaugą teikia ne tik „Šilutės komunalininko“ bendrovė, yra ir privačiai dirbančių. Artimųjų teisė rinktis, tačiau visais atvejais prieš kasant duobę būtina informuoti kapinių prižiūrėtoją. Jis pildo žurnalą, registruoja laidotuves, paminklų statymą, takelių trinkelėmis klojimo ir visus kitus darbus. Kapinių prižiūrėtojas kontroliuoja visus darbus kapinėse“, – „Pamariui“ telefonu paaiškino A. Ivanauskas ir pažadėjo informuoti „Šilutės komunalininko“ bendrovę dėl aprašomo įvykio.

Dėl užrakintų kapinių vartų A. Ivanauskas pastebėjo štai ką: „Bandėme sutarti, kad vartų neužrakintų. Tačiau vairuotojai nepaiso ženklo, kad į kapines važiuoti draudžiama, važiuoja ir kai veža žemių, gėlių, važiuoja ir todėl, kad nenori paeiti kelių dešimčių metrų pėstute…

Sakėme, kad vartus užrakintų. Gal ir kapus lankantieji turėtų būti supratingi? Pavasarį, prieš Motinos dieną, vasarą, prieš Tėvo dieną, rudenį, prieš Vėlines, kai į kapines artimieji renkasi gausiai, dažnai, kai sodinamos gėlės, keičiama žemė, žinoma, vyresnio amžiaus žmogui patogu automobiliu privažiuoti arti kapo. Mes tai suprantame, tačiau pastebime ir piktnaudžiavimo“.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vėjo jėgainių kaimynystė Pagėgių krašto bendruomenėms suteiks galimybę įgyvendinti daugiau iniciatyvų

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.   Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui