L. Graužinienė žada didesnį minimalų atlyginimą ir tiesioginius merų rinkimus

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė vakar lankėsi Šilutės rajone, kur susitiko su Savivaldybės vadovais ir darbuotojais, kelių įmonių bei įstaigų darbuotojais, visuomenės atstovais, žiniasklaida. LR Seimo Pirmininkė patikino, kad nuo 2015 m. bus padidintas minimalus atlyginimas bei parengta tiesioginių merų rinkimų metodika.

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė sakė, kad prieš prasidedant pavasarinei LR Seimo sesijai stengiasi aplankyti kuo daugiau savivaldybių ir betarpiškai pabendrauti su vietos žmonėmis. Stengiamasi susipažinti su aktualiausiomis kiekvienos savivaldybės problemomis, sužinoti, su kokiais sunkumais susiduriama taikant įstatymų pakeitimus, ką reikėtų tobulinti. Po to žadama susitikti su LR Seimo komitetų pirmininkais ir Vyriausybės atstovais ir patikslinti, kuriomis kryptimis dirbs įstatymų leidėjai prasidėjus pavasario sesijai.

Atvykusi į Šilutę Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pirmiausiai susitiko ir pabendravo su meru Šarūnu Laužiku.

L. Graužinienė informavo, kad valdančioje koalicijoje sutarta, jog nuo kitų metų turėtų būti rengiami tiesioginiai merų rinkimai. Iki kovo 10 d. dėl to turinčios susitarti LR Seimo partijų frakcijos. Didžiausios diskusijos kol kas kyla dėl įgaliojimų, kuriuos turės pagal naująją tvarką išrinkti merai. Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo metu intensyviai rengiamasi euro įvedimui, kuriami su tuo susiję įstatymai. Balandžio mėnesį bus vertinami paskutiniai mūsų šalies ekonominiai bei finansiniai rodikliai ir mes sužinosime, ar atitinkame visus kriterijus, kad galėtume pereiti prie  euro. Įvedant eurą turėsią kilti ir atlyginimai.

Seimo Pirmininkė patvirtino, kad neatsisakoma ketinimų 2015 metais minimalų atlyginimą padidinti iki 1500 Lt ir iki euro įvedimo grąžinti sumažintas pensijas. Galbūt atlyginimai didėsią palaipsniui, skirtingais tempais įvairiuose regionuose. Tačiau daugumoje ES šalių, minimalus atlyginimas sudaro apie 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvoje – mažiau kaip 50 proc. „Jau šiuo metu minimalus atlyginimas turėtų būti padidėjęs 100 litų, ekonominės sąlygos minimaliam atlyginimui didinti yra. Kiek sudėtingiau tai bus padaryti paslaugų teikimo sektoriuje“,  – sakė L. Graužinienė.

Didžiojoje Savivaldybės posėdžių salėje įvyko susitikimas su Savivaldybės administracijos darbuotojais.

Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas informatikai Antanas Balvočius teiravosi, iš kokių lėšų bus pritaikytos darbui su eurais informacinės sistemos, nes Šilutės savivaldybėje tam reikia apie 200 tūkst. Lt. Kas atliks įdiegtų informacinių sistemų priežiūrą, nes šiuos darbus atlikusios įmonės gali bankrutuoti. Pasak Seimo Pirmininkės, lėšos perėjimui prie apskaitos eurais numatytos ir savivaldybėms bus skiriamos centralizuotai. Kalbėdama apie informacinių sistemų ūkį, ji sakė, kad čia susiduriama su didelėmis problemomis. Dirba skirtingos projektus laimėjusios įmonės ir bandant sujungti kelias sistemas bendram paslaugų teikimui susiduriama su dideliais sunkumais. Be to tolimesne tų sistemų priežiūra užsiima jų kūrėjai ir jeigu tokios įmonės bankrutuotų, nežinia ką reikėtų daryti toliau.

Kalbėdama apie referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, Seimo Pirmininkė L. Graužinienė sakė, kad parašų jam rengti surinkta pakankamai. Ar sprendimas neparduoti užsieniečiams žemės neprieštaraus ES direktyvoms, sunku pasakyti, nes vieningos nuomonės dėl to neturintys ir Konstitucinio teismo teisėjai. Koks bebūtų tautos sprendimas, patinkinta, kad sankcijų iš ES už tai nesulauksime. Antai, Lenkija išsiderėjusi žemės užsieniečiams pardavimą atidėti dar 4 metams. Kartu L. Graužinienė priminė, kad 2014-2020 m. ES paramos etapas bus paskutinis ir reikia gerai pasvarstyti, kur naudingiau investuoti numatomus gauti 40 milijardų eurų. Negalima pamiršti, kad po 2020 metų už ES lėšas pastatytus objektus teks išlaikyti patiems, o nebegaunant paramos apie 7 proc. sumažės ir visos šalies biudžetas.

Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas teiravosi, ar bus teikiama daugiau paramos savivaldybių ugniagesių komandoms ir pasiruošimui potvyniui, bei darbui jo metu. Seimo Pirmininkė sakė, kad lėšos viena biudžeto eilute skiriamos Vidaus reikalų ministerijai, o toliau jas skirsto ministerija. L. Graužinienė žadėjo pasikalbėti tuo klausimu su vidaus reikalų ministru.

Atsakydama į mero Šarūno Laužiko klausimą, ar ne per daug turime saugomų kultūros ir istorinio paveldo objektų, kurių priežiūrai nepakanka lėšų, L. Graužinienė kalbėjo, kad šiuo klausimu taip pat domimasi ir saugomų objektų sąrašas bus koreguojamas.

Seimo Pirmininkė nustebino Švietimo skyriaus vedėją Birutę Tekorienę,  sakydama, kad, jos žiniomis, Šilutės rajone mokyklos nelanko 1415 vaikų. Pasak B. Tekorienės, tai galėtų būti nebent su tėvais į užsienį išvykę vaikai. Šiaip mūsų rajone mokyklą nuolat vengia lankyti tik keli mokiniai.

Susitikime dar kalbėta apie Lietuvos – Rusijos sienos kirtimo supaprastinimą, glaudesnį Vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimą ir t. t.

Seimo vadovė taip pat planavo apsilankyti Macikų socialinės globos namuose, susitikti su Šilutės ligoninės medikais, AB „Šilutės baldai“ kolektyvu, pabuvoti Šilutės muziejuje.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite