Kvies pailsėti, daugiau pamatyti ir sužinoti

Rambyno regioninio parko direkcija turi naujų idėjų ir kuria projektus lėšoms iš Europos Sąjungos fondų gauti. Projektai iki balandžio 10 d. turi būti pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Kokių darbų sumanyta?

Šioje vietoje galėtų būti atstatytas vienas iš buvusio restorano pastatų.

 

Sielininkų restoranas
„Gražiausiose parko vietose siūlysime žmonėms aktyvų poilsį su galimybe geriau pažinti šį kraštą, neaplenkti sunkiau prieinamų lankytinų vietų ir pasigrožėti natūralia gamta“, – pasakojo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė.
Viena iš vietų, kurią norima sutvarkyti, yra Rambyno kraštovaizdžio draustinis. Čia jau yra Bitėnų gandrų kolonija, Rambyno kalno aikštė bei pėsčiųjų takai. Norima sujungti šias lankytinas vietas, maršrutą papildžius ir kitais įdomiais objektais.
Jau būtina tvarkyti ir Rambyno kraštovaizdžio draustinyje esančias medines konstrukcijas, pastatytas beveik prieš dešimtmetį. Daug kas susidėvėję, reikia atnaujinti ar pakeisti. Dalį jų prižiūrėti padeda Pagėgių girininkijos darbuotojai, tačiau viskam tinkamai sutvarkyti reikia nemažai lėšų. Pasak D. Milašauskienės, viena iš idėjų – lankytojams pasiūlyti kuo natūralesnius pėsčiųjų takus, kad žmogui atsiskleistų tikrasis natūralios gamtos grožis. Pėsčiomis keliaujantiems turistams bus pastatyti tik suoleliai prisėsti ir pailsėti. Prie jų bus įrengtos nedidelės lentelės su informacija apie šiam kraštui nusipelniusias ir įžymias asmenybes ar netoliese esančių gamtos reiškinių aprašymu.
Planuojama lankytojams pateikti daugiau informacijos apie sielininkus, kadaise Nemunu į Tilžę plukdžiusius medieną. Turbūt mažai kas žino, kad Bitėnų kaimo gale, prie Nemuno, buvo vadinamasis sielininkų restoranas. Iš aukštupio atplaukę prekeiviai jame sustodavo pailsėti nuo sunkaus fizinio darbo, susitvarkydavo, kad geriau atrodytų, ir traukdavo toliau į Tilžę, kur parduodavo medieną.

Rambyno regioninio parko direkcijos vietoje kadaise buvo Gustavo Volbergo restoranas.

Įspūdingas kalvagūbris
Netoliese buvo Ievos Jankutės tėvų sodyba. Yra išlikęs požeminis rūsys. Prie jo taip pat galėtų atsirasti suolelis turistams, informacijos apie čia gyvenusius iškilius žmones. „Daugelyje išnykusių sodybų yra išlikę požeminiai rūsiai, kuriuos galima sutvarkyti ir pritaikyti lankymui. Kai kurios sodybos yra apaugusios mišku, vargu ar čia ką bepakeisi. Užtektų pravalyti krūmynus, atidengti išnykusių sodybų pamatus, kuriuos galėtų pamatyti praeinantys lankytojai“, – sakė D. Milašauskienė.
Yra minčių įrengti akmenimis grįstą taką, kuriuo lankytojai nuo Rambyno kalno galėtų nueiti iki pat Bitėnų. Pakeliui būtų pateikta informacijos apie jau minėtus sielininkus, Nemuno upę, šio krašto šviesuolius. Prisėdę ant įrengtų suolelių, jie galėtų gėrėtis vaizdu į Ragainę.
Siekiant Rambyno regioninio parko lankytojams pasiūlyti kuo įdomesnių lankytinų vietų, planuojama atkurti „Rojaus kelią“. Tai atkarpa nuo M. Jankaus muziejaus iki dabartinės ūkininko Mindaugo Karklelio sodybos, kurioje yra senas ir remonto reikalaujantis tiltas per Bitės upę. „Rojaus kelias“ – tai knyga, kurioje pateikta bitėniškės Lenės Grigolaitytės-Kondratavičienės gyvenimo istorija, atsiminimai. Ją skaičiusiems turėtų būti tikrai įdomu aplankyti romane aprašytų įvykių vietą.
Už M. Jankaus muziejaus yra įrengta apžvalgos vieta, iš kurios galima pamatyti Vilkyškių miestelio kalvagūbrį. Čia taip pat planuojama atnaujinti esamą susidėvėjusią infrastruktūrą. Žvelgiant iš aukštai, geologinė kalvagūbrio struktūra atrodytų įspūdingai, tik kol kas nėra galimybių tą padaryti. Rambyno regioninio parko direkcija turi idėjų, kad galbūt ant aukšto stiebo įrengus vaizdo kamerą, įspūdingas reginys galėtų būti rodomas lankytojų centre.
Pernai Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre sulaukta per 2,6 tūkst. žmonių. Surengti 133 ekspozicijų pristatymai, 30 ekskursijų, 2 žygiai, 1 edukacinė programa, vyko 8 visuomeniniai renginiai. Direktorės teigimu, ateityje parko teritorijoje planuojama įrengti lankytojų skaičiuotuvus.

Ragina tvarkytis
D. Milašauskienės teigimu, įdomi lankytina vieta galėtų tapti nuo Tilžės pusės Bitėnų link vedantis pėsčiųjų takas. Jį būtų galima paversti Knygnešių alėja. Vietoje, kur yra įsikūrusi Rambyno regioninio parko direkcija, kadaise buvo Gustavo Volbergo restoranas. Šios sodybos ūkinis pastatas virto moderniu lankytojų centru, bet liko dar vieno čia buvusio pastato pamatai. Norima atstatyti ir jį.
Nemažai veiklos būtų Šreitlaukio architektūriniame draustinyje. Šios gyvenvietės dvarvietė per Pirmąjį pasaulinį karą yra kone labiausiai nukentėjusi iš visų, esančių Lietuvoje. Neišlikę svarbiausių dvaro pastatų, o ir jų buvimo vietos nėra tiksliai žinomos. Dalis išlikusių dvaro komplekso pastatų yra privatizuoti, kiti pripažinti bešeimininkiais ir priklauso Pagėgių savivaldybei.
Vienas iš tokių –išlikęs Šereitlaukio dvaro rūsys. Didelis ir gražus rūsys galėtų būti sutvarkytas panaudojant ES lėšas. D. Milašauskienės teigimu, ten vertėtų įrengti ekspozicijos salę, kurioje būtų galima eksponuoti viso kadaise čia buvusio Šereitlaukio dvaro struktūros maketą. Tiktų ir nuorodos į tikrąsias kadaise čia buvusio dvaro pastatų pamatų vietas, bet tam prisireiktų archeologų pagalbos.
Atėjus pavasariui, Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė D. Milašauskienė gyventojams, sodybų, ūkių ir namų šeimininkams išplatino atvirlaiškį. Jame ragina žmones gražinti savo aplinką, palaikyti švarą ir tvarką sodybose. Rambyno apylinkės domina Lietuvos turistus, svečius iš užsienio, todėl svarbu, kad čia atvykę jie pamatytų ne tik įspūdingas vietas, bet ir tvarkingą Bitėnų gyvenvietę.

Simonas SKUTULAS

Hits: 67

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite