Kvies pailsėti, daugiau pamatyti ir sužinoti

Rambyno regioninio parko direkcija turi naujų idėjų ir kuria projektus lėšoms iš Europos Sąjungos fondų gauti. Projektai iki balandžio 10 d. turi būti pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Kokių darbų sumanyta?

Šioje vietoje galėtų būti atstatytas vienas iš buvusio restorano pastatų.

 

Sielininkų restoranas
„Gražiausiose parko vietose siūlysime žmonėms aktyvų poilsį su galimybe geriau pažinti šį kraštą, neaplenkti sunkiau prieinamų lankytinų vietų ir pasigrožėti natūralia gamta“, – pasakojo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė.
Viena iš vietų, kurią norima sutvarkyti, yra Rambyno kraštovaizdžio draustinis. Čia jau yra Bitėnų gandrų kolonija, Rambyno kalno aikštė bei pėsčiųjų takai. Norima sujungti šias lankytinas vietas, maršrutą papildžius ir kitais įdomiais objektais.
Jau būtina tvarkyti ir Rambyno kraštovaizdžio draustinyje esančias medines konstrukcijas, pastatytas beveik prieš dešimtmetį. Daug kas susidėvėję, reikia atnaujinti ar pakeisti. Dalį jų prižiūrėti padeda Pagėgių girininkijos darbuotojai, tačiau viskam tinkamai sutvarkyti reikia nemažai lėšų. Pasak D. Milašauskienės, viena iš idėjų – lankytojams pasiūlyti kuo natūralesnius pėsčiųjų takus, kad žmogui atsiskleistų tikrasis natūralios gamtos grožis. Pėsčiomis keliaujantiems turistams bus pastatyti tik suoleliai prisėsti ir pailsėti. Prie jų bus įrengtos nedidelės lentelės su informacija apie šiam kraštui nusipelniusias ir įžymias asmenybes ar netoliese esančių gamtos reiškinių aprašymu.
Planuojama lankytojams pateikti daugiau informacijos apie sielininkus, kadaise Nemunu į Tilžę plukdžiusius medieną. Turbūt mažai kas žino, kad Bitėnų kaimo gale, prie Nemuno, buvo vadinamasis sielininkų restoranas. Iš aukštupio atplaukę prekeiviai jame sustodavo pailsėti nuo sunkaus fizinio darbo, susitvarkydavo, kad geriau atrodytų, ir traukdavo toliau į Tilžę, kur parduodavo medieną.

Rambyno regioninio parko direkcijos vietoje kadaise buvo Gustavo Volbergo restoranas.

Įspūdingas kalvagūbris
Netoliese buvo Ievos Jankutės tėvų sodyba. Yra išlikęs požeminis rūsys. Prie jo taip pat galėtų atsirasti suolelis turistams, informacijos apie čia gyvenusius iškilius žmones. „Daugelyje išnykusių sodybų yra išlikę požeminiai rūsiai, kuriuos galima sutvarkyti ir pritaikyti lankymui. Kai kurios sodybos yra apaugusios mišku, vargu ar čia ką bepakeisi. Užtektų pravalyti krūmynus, atidengti išnykusių sodybų pamatus, kuriuos galėtų pamatyti praeinantys lankytojai“, – sakė D. Milašauskienė.
Yra minčių įrengti akmenimis grįstą taką, kuriuo lankytojai nuo Rambyno kalno galėtų nueiti iki pat Bitėnų. Pakeliui būtų pateikta informacijos apie jau minėtus sielininkus, Nemuno upę, šio krašto šviesuolius. Prisėdę ant įrengtų suolelių, jie galėtų gėrėtis vaizdu į Ragainę.
Siekiant Rambyno regioninio parko lankytojams pasiūlyti kuo įdomesnių lankytinų vietų, planuojama atkurti „Rojaus kelią“. Tai atkarpa nuo M. Jankaus muziejaus iki dabartinės ūkininko Mindaugo Karklelio sodybos, kurioje yra senas ir remonto reikalaujantis tiltas per Bitės upę. „Rojaus kelias“ – tai knyga, kurioje pateikta bitėniškės Lenės Grigolaitytės-Kondratavičienės gyvenimo istorija, atsiminimai. Ją skaičiusiems turėtų būti tikrai įdomu aplankyti romane aprašytų įvykių vietą.
Už M. Jankaus muziejaus yra įrengta apžvalgos vieta, iš kurios galima pamatyti Vilkyškių miestelio kalvagūbrį. Čia taip pat planuojama atnaujinti esamą susidėvėjusią infrastruktūrą. Žvelgiant iš aukštai, geologinė kalvagūbrio struktūra atrodytų įspūdingai, tik kol kas nėra galimybių tą padaryti. Rambyno regioninio parko direkcija turi idėjų, kad galbūt ant aukšto stiebo įrengus vaizdo kamerą, įspūdingas reginys galėtų būti rodomas lankytojų centre.
Pernai Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre sulaukta per 2,6 tūkst. žmonių. Surengti 133 ekspozicijų pristatymai, 30 ekskursijų, 2 žygiai, 1 edukacinė programa, vyko 8 visuomeniniai renginiai. Direktorės teigimu, ateityje parko teritorijoje planuojama įrengti lankytojų skaičiuotuvus.

Ragina tvarkytis
D. Milašauskienės teigimu, įdomi lankytina vieta galėtų tapti nuo Tilžės pusės Bitėnų link vedantis pėsčiųjų takas. Jį būtų galima paversti Knygnešių alėja. Vietoje, kur yra įsikūrusi Rambyno regioninio parko direkcija, kadaise buvo Gustavo Volbergo restoranas. Šios sodybos ūkinis pastatas virto moderniu lankytojų centru, bet liko dar vieno čia buvusio pastato pamatai. Norima atstatyti ir jį.
Nemažai veiklos būtų Šreitlaukio architektūriniame draustinyje. Šios gyvenvietės dvarvietė per Pirmąjį pasaulinį karą yra kone labiausiai nukentėjusi iš visų, esančių Lietuvoje. Neišlikę svarbiausių dvaro pastatų, o ir jų buvimo vietos nėra tiksliai žinomos. Dalis išlikusių dvaro komplekso pastatų yra privatizuoti, kiti pripažinti bešeimininkiais ir priklauso Pagėgių savivaldybei.
Vienas iš tokių –išlikęs Šereitlaukio dvaro rūsys. Didelis ir gražus rūsys galėtų būti sutvarkytas panaudojant ES lėšas. D. Milašauskienės teigimu, ten vertėtų įrengti ekspozicijos salę, kurioje būtų galima eksponuoti viso kadaise čia buvusio Šereitlaukio dvaro struktūros maketą. Tiktų ir nuorodos į tikrąsias kadaise čia buvusio dvaro pastatų pamatų vietas, bet tam prisireiktų archeologų pagalbos.
Atėjus pavasariui, Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė D. Milašauskienė gyventojams, sodybų, ūkių ir namų šeimininkams išplatino atvirlaiškį. Jame ragina žmones gražinti savo aplinką, palaikyti švarą ir tvarką sodybose. Rambyno apylinkės domina Lietuvos turistus, svečius iš užsienio, todėl svarbu, kad čia atvykę jie pamatytų ne tik įspūdingas vietas, bet ir tvarkingą Bitėnų gyvenvietę.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Taip pat skaitykite