Kviečia į šienpjovių čempionatą

Rupkalvių kaimo pievose, Šyšos polderyje, netoli vandens siurblinės,  liepos 31 d. vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Į jį kviečiami dalgiais šienauti dar gebantys šienpjoviai iš visos Lietuvos. 

Turbūt kiekvienam vyresnės kartos atstovui išgirdus žole slystančio dalgio garsą ar pamačius juo mojuojančius ūkininkus, kyla malonių prisiminimų. Nutarta šią svarbią lietuvišką tradiciją puoselėti, tad šiemet pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas čempionatas, kuriame varžysis tiek Vakarų Lietuvai būdingu žemaitišku šunkoju, tiek senuoju lietuvišku dalgiu mosuojantys Dzūkijos ir Aukštaitijos šienpjoviai. 

Čempionato organizatoriai skelbia, kad šieno pjovimo dalgiais čempionatai jau turi tradicijų kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje ir Baltarusijoje. Ten rengiamos didžiulės šventės, kurių metu populiarinamos šienavimo dalgiu tradicijos.

Į pagalbą meldinei nendrinukei

Nacionalinį šienpjovių čempionatą Lietuvoje organizuoja nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas, daugelį metų užsiimanti rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – apsauga.

„Lenkijoje ir Baltarusijoje vykstantys čempionatai taip pat siejami su šiais paukščiais – šienaujant perimvietėse šie sparnuočiai simboliškai išlydimi į rudeninę migraciją, parodant rūpestį, jog ir kitais metais čia sugrįžusių meldinių nendrinukių lauks ūkininkų prižiūrėtos pievos, kuriose gims nauja retųjų giesmininkų vada“, – sako šio čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Žymantas jau turi patirties dalyvaujant tokiuose čempionatuose, 2019 m. kartu su kolega Petru Lengvinu iš čempionato Baltarusijos Polesės regione į Lietuvą parvežė garbingą apdovanojimą už kokybiškiausiai suverstas pradalges.

Pasirinktas čempionato laikas – liepos baiga – labai tinkamas derinant tiek šienpjovių, tiek sparnuočių interesus. Liepos pabaiga, rugpjūčio pradžia – tai metas, kai šienapjūtė jau būna pasibaigusi. Ūkininkai gali lengviau atsikvėpti, pasitreniruoti ir susirungti čempionate. Tuo metu taip pat itin palanku šienauti paukščių atžvilgiu. Baigiasi jų perėjimo laikotarpis, giesmininkai ruošiasi rudeninei migracijai.

Malonu šienauti dalgiu

„Lietuviškas dalgis nepelnytai užmirštas. Kas pabando kokybišką dalgį, supranta jog motorinis trimeris yra kančia, o dalgis – malonumas. Šienaujant kiemą dalgiu, darbas atliekamas be erzinančio triukšmo, gali girdėti supančios gamtos garsus, o ritmingi dalgio mostai įtraukia į savotišką meditaciją. Norint jog tradicinis dalgio naudojimas iš naujo užgimtų, reikia turėti kokybišką geležtę ir mokėti ją paruošti“, – sako Giedrius Vaivilavičius, šienavimo dalgiu tradicijos puoselėtojas, pirmasis užsiregistravęs čempionato dalyvis.

Renginio metu jis taip pat pasidalins savo žinioms, kaip tinkamai paruošti dalgį darbui, o pradedančiuosius entuziastus pamokys šienavimo gudrybių.

„Jei norime, jog ši nuostabi tradicija išliktų – dalgį svarbu naudoti ne tik varžytuvėse, bet ir kasdieniniame gyvenime. Čempionatas gali būti puiki proga kiekvienam į namus prisivilioti šią tradiciją“, – apibendrina G. Vaivilavičius.

Registracijos tvarka

Į Šienpjovių čempionatą kviečiama registruotis komandas po du žmones. Čempionato dieną bus varžomasi pjaunant polderio pievas, stengiantis kuo greičiau ir kokybiškiau nupjauti specialiai atmatuotą žolės plotą. patekusių į kitą etapą komandų nariai savarankiškai susirungs aukščiausios klasės meistro kategorijoje.

Savo komandą į čempionatą galima užregistruoti čia. Kviečiama registruotis iki liepos 25 d. Į čempionatą užsiregistravę dalyviai turi turėti savo dalgius.

Parengta pagal Baltijos aplinkos forumo inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite