Kūrybai netrukdo nei lietus, nei vėjas

fondasMažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą.

Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis dažniau mintimis ir darbais sugrįžta į gimtąjį kraštą. Ir šis pleneras nebuvo atsitiktinis, užsimezgęs iš nuoširdaus bendravimo su kraštiete Alma ir jos vyru Rotary klubo nariu Antanu Čepiu. Pleneras taip pat vyko pas rotarietį Arūną Dikšą.
Plenero metu S. Armonas aplankė vaikystės ir jaunystės miestelį Vainutą. Puoselėjantis mintį nutapyti visą Vainuto miestelį šįkart patraukė prie sakralinės vietos – Vainuto bažnyčios. Tapytojas bažnyčią yra tapęs įvairiu metų laiku, be didelių interpretacijų kiekviename paveiksle spalvomis kurdamas vis kitokią nuotaiką. Kūrybai praverčia ir paties darytos fotografijos.

Paroda sulaukė susidomėjimo. Priekyje – plenero kuratorius, kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas.

Į plenero darbų parodą, kuri rado vietą A. Dikšo teniso korte po stogu, atvykusius lankytojus pirmiausia pasitiko Svajūno Armono darbų ekspozicija. Greta jo darbų puikavosi debiutuojančios tapytojos, jaunųjų menininkių ir profesionalių kūrėjų darbai. Kraštiečio Svajūno tapybos darbai puikavosi ant mėlynai dažytų lentų sienos: peizažai, Vainuto bažnyčia, natiurmortai. Net sunku patikėti, kad per 10 dienų buvo tiek daug sukurta.
„O čia mano moterys“, – šypsojosi tapytojas, savo kūryboje daug dėmesio skiriantis paslaptingam moters žavesiui įprasminti. Tapytojas kuria romantišką, plastišką, su gamta susiliejusią ar iš jos išplaukiančią, šiek tiek mistišką moterį. Paklaustas, ar paveiksluose galima atpažinti konkrečią moterį, šypsodamasis aiškino, kad čia nėra konkrečios moters. Jo vaizduojamoje moteryje įkūnytas moters idealas – gal mylėtos, gal kažkur sutiktos, pažįstamos ar nepažįstamos moters atvaizdas. Šio plenero metu tapytojas pabandė dar kartą įsijausti, kurdamas jau tapytų paveikslų siužetus. Taip dar kartą atgimė paveikslas „Įsimylėjusi savo atvaizdą“, tik šįkart jis ne horizontalus, bet vertikalus. Dar vieną, iškeliavusį į Kiniją, darbą pabandė atkartoti vieno žmogaus paprašytas. Plenero metu netrūko įkvėpimo, taigi pavyko nuveikti nemažai.

Plenero dalyviai su sodybos šeimininkais.

Plenero metu tapyti darbai, po kurio laiko tapytojo pamatyti tarsi kitomis akimis, kitoje šviesoje, dar gali ne kartą keistis. Tapytojas sakė nebijantis paveikslus „koreguoti“.
Plenero dalyviai savo kūrybiniuose darbuose įprasmino Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio bei išskirtinių architektūros fragmentų. Tapytojo Juozo Pranckevičiaus darbuose sugulė poetiški vaizdai iš Estijos Saaremo salų, kur jam visai neseniai teko buvoti.
Aleksandrą Vozbiną sužavėjo sodybą juosiantys berželiai, intervalais prigludę prie medinės tvoros. Berželiai netilpo viename paveiksle – išsidėstė triptike. Vasaros temą tapytojas meistriškai plėtojo kurdamas moters portretą, o išraiškai sustiprinti panaudodamas multiplikaciją.
Savo kūrybines idėjas realizavo dailininkas Pranas Gudaitis. Greta profesionalių dailininkų kūrė debiutantės Vilija Bušmaitė ir Stasė Ronkutė bei būsimosios dailininkės iš M. K. Čiurlionio mokyklos Rūta Armonaitė, Ona Stasiulevičiūtė. Stasė Ronkutė tapė sodybos šeimininkės išpuoselėtas rožes, jaunosios dailininkės kūrė portretus – viename iš jų atpažįstamas sodybos šeimininkas. Rūtą Armonaitę kūrybai įkvėpė aptvare už sodybos besiganančios avys. Vengdama pilkumos, vieną avelę „aprengė“ neįprasta žydra spalva.
Atvykusieji į parodą buvo pakviesti paskanauti vyno, įsikurti jaukioje sodybos pievelėje. Vakarėjančios saulės šviesoje po trešnėmis skambėjo Ado Nausėdos, Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės dainos, Marijaus Budraičio eilės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Prie S. Armono darbų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite