Kūrybai netrukdo nei lietus, nei vėjas

fondasMažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą.

Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis dažniau mintimis ir darbais sugrįžta į gimtąjį kraštą. Ir šis pleneras nebuvo atsitiktinis, užsimezgęs iš nuoširdaus bendravimo su kraštiete Alma ir jos vyru Rotary klubo nariu Antanu Čepiu. Pleneras taip pat vyko pas rotarietį Arūną Dikšą.
Plenero metu S. Armonas aplankė vaikystės ir jaunystės miestelį Vainutą. Puoselėjantis mintį nutapyti visą Vainuto miestelį šįkart patraukė prie sakralinės vietos – Vainuto bažnyčios. Tapytojas bažnyčią yra tapęs įvairiu metų laiku, be didelių interpretacijų kiekviename paveiksle spalvomis kurdamas vis kitokią nuotaiką. Kūrybai praverčia ir paties darytos fotografijos.

Paroda sulaukė susidomėjimo. Priekyje – plenero kuratorius, kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas.

Į plenero darbų parodą, kuri rado vietą A. Dikšo teniso korte po stogu, atvykusius lankytojus pirmiausia pasitiko Svajūno Armono darbų ekspozicija. Greta jo darbų puikavosi debiutuojančios tapytojos, jaunųjų menininkių ir profesionalių kūrėjų darbai. Kraštiečio Svajūno tapybos darbai puikavosi ant mėlynai dažytų lentų sienos: peizažai, Vainuto bažnyčia, natiurmortai. Net sunku patikėti, kad per 10 dienų buvo tiek daug sukurta.
„O čia mano moterys“, – šypsojosi tapytojas, savo kūryboje daug dėmesio skiriantis paslaptingam moters žavesiui įprasminti. Tapytojas kuria romantišką, plastišką, su gamta susiliejusią ar iš jos išplaukiančią, šiek tiek mistišką moterį. Paklaustas, ar paveiksluose galima atpažinti konkrečią moterį, šypsodamasis aiškino, kad čia nėra konkrečios moters. Jo vaizduojamoje moteryje įkūnytas moters idealas – gal mylėtos, gal kažkur sutiktos, pažįstamos ar nepažįstamos moters atvaizdas. Šio plenero metu tapytojas pabandė dar kartą įsijausti, kurdamas jau tapytų paveikslų siužetus. Taip dar kartą atgimė paveikslas „Įsimylėjusi savo atvaizdą“, tik šįkart jis ne horizontalus, bet vertikalus. Dar vieną, iškeliavusį į Kiniją, darbą pabandė atkartoti vieno žmogaus paprašytas. Plenero metu netrūko įkvėpimo, taigi pavyko nuveikti nemažai.

Plenero dalyviai su sodybos šeimininkais.

Plenero metu tapyti darbai, po kurio laiko tapytojo pamatyti tarsi kitomis akimis, kitoje šviesoje, dar gali ne kartą keistis. Tapytojas sakė nebijantis paveikslus „koreguoti“.
Plenero dalyviai savo kūrybiniuose darbuose įprasmino Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio bei išskirtinių architektūros fragmentų. Tapytojo Juozo Pranckevičiaus darbuose sugulė poetiški vaizdai iš Estijos Saaremo salų, kur jam visai neseniai teko buvoti.
Aleksandrą Vozbiną sužavėjo sodybą juosiantys berželiai, intervalais prigludę prie medinės tvoros. Berželiai netilpo viename paveiksle – išsidėstė triptike. Vasaros temą tapytojas meistriškai plėtojo kurdamas moters portretą, o išraiškai sustiprinti panaudodamas multiplikaciją.
Savo kūrybines idėjas realizavo dailininkas Pranas Gudaitis. Greta profesionalių dailininkų kūrė debiutantės Vilija Bušmaitė ir Stasė Ronkutė bei būsimosios dailininkės iš M. K. Čiurlionio mokyklos Rūta Armonaitė, Ona Stasiulevičiūtė. Stasė Ronkutė tapė sodybos šeimininkės išpuoselėtas rožes, jaunosios dailininkės kūrė portretus – viename iš jų atpažįstamas sodybos šeimininkas. Rūtą Armonaitę kūrybai įkvėpė aptvare už sodybos besiganančios avys. Vengdama pilkumos, vieną avelę „aprengė“ neįprasta žydra spalva.
Atvykusieji į parodą buvo pakviesti paskanauti vyno, įsikurti jaukioje sodybos pievelėje. Vakarėjančios saulės šviesoje po trešnėmis skambėjo Ado Nausėdos, Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės dainos, Marijaus Budraičio eilės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Prie S. Armono darbų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,