Kūrybai netrukdo nei lietus, nei vėjas

fondasMažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą.

Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis dažniau mintimis ir darbais sugrįžta į gimtąjį kraštą. Ir šis pleneras nebuvo atsitiktinis, užsimezgęs iš nuoširdaus bendravimo su kraštiete Alma ir jos vyru Rotary klubo nariu Antanu Čepiu. Pleneras taip pat vyko pas rotarietį Arūną Dikšą.
Plenero metu S. Armonas aplankė vaikystės ir jaunystės miestelį Vainutą. Puoselėjantis mintį nutapyti visą Vainuto miestelį šįkart patraukė prie sakralinės vietos – Vainuto bažnyčios. Tapytojas bažnyčią yra tapęs įvairiu metų laiku, be didelių interpretacijų kiekviename paveiksle spalvomis kurdamas vis kitokią nuotaiką. Kūrybai praverčia ir paties darytos fotografijos.

Paroda sulaukė susidomėjimo. Priekyje – plenero kuratorius, kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas.

Į plenero darbų parodą, kuri rado vietą A. Dikšo teniso korte po stogu, atvykusius lankytojus pirmiausia pasitiko Svajūno Armono darbų ekspozicija. Greta jo darbų puikavosi debiutuojančios tapytojos, jaunųjų menininkių ir profesionalių kūrėjų darbai. Kraštiečio Svajūno tapybos darbai puikavosi ant mėlynai dažytų lentų sienos: peizažai, Vainuto bažnyčia, natiurmortai. Net sunku patikėti, kad per 10 dienų buvo tiek daug sukurta.
„O čia mano moterys“, – šypsojosi tapytojas, savo kūryboje daug dėmesio skiriantis paslaptingam moters žavesiui įprasminti. Tapytojas kuria romantišką, plastišką, su gamta susiliejusią ar iš jos išplaukiančią, šiek tiek mistišką moterį. Paklaustas, ar paveiksluose galima atpažinti konkrečią moterį, šypsodamasis aiškino, kad čia nėra konkrečios moters. Jo vaizduojamoje moteryje įkūnytas moters idealas – gal mylėtos, gal kažkur sutiktos, pažįstamos ar nepažįstamos moters atvaizdas. Šio plenero metu tapytojas pabandė dar kartą įsijausti, kurdamas jau tapytų paveikslų siužetus. Taip dar kartą atgimė paveikslas „Įsimylėjusi savo atvaizdą“, tik šįkart jis ne horizontalus, bet vertikalus. Dar vieną, iškeliavusį į Kiniją, darbą pabandė atkartoti vieno žmogaus paprašytas. Plenero metu netrūko įkvėpimo, taigi pavyko nuveikti nemažai.

Plenero dalyviai su sodybos šeimininkais.

Plenero metu tapyti darbai, po kurio laiko tapytojo pamatyti tarsi kitomis akimis, kitoje šviesoje, dar gali ne kartą keistis. Tapytojas sakė nebijantis paveikslus „koreguoti“.
Plenero dalyviai savo kūrybiniuose darbuose įprasmino Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio bei išskirtinių architektūros fragmentų. Tapytojo Juozo Pranckevičiaus darbuose sugulė poetiški vaizdai iš Estijos Saaremo salų, kur jam visai neseniai teko buvoti.
Aleksandrą Vozbiną sužavėjo sodybą juosiantys berželiai, intervalais prigludę prie medinės tvoros. Berželiai netilpo viename paveiksle – išsidėstė triptike. Vasaros temą tapytojas meistriškai plėtojo kurdamas moters portretą, o išraiškai sustiprinti panaudodamas multiplikaciją.
Savo kūrybines idėjas realizavo dailininkas Pranas Gudaitis. Greta profesionalių dailininkų kūrė debiutantės Vilija Bušmaitė ir Stasė Ronkutė bei būsimosios dailininkės iš M. K. Čiurlionio mokyklos Rūta Armonaitė, Ona Stasiulevičiūtė. Stasė Ronkutė tapė sodybos šeimininkės išpuoselėtas rožes, jaunosios dailininkės kūrė portretus – viename iš jų atpažįstamas sodybos šeimininkas. Rūtą Armonaitę kūrybai įkvėpė aptvare už sodybos besiganančios avys. Vengdama pilkumos, vieną avelę „aprengė“ neįprasta žydra spalva.
Atvykusieji į parodą buvo pakviesti paskanauti vyno, įsikurti jaukioje sodybos pievelėje. Vakarėjančios saulės šviesoje po trešnėmis skambėjo Ado Nausėdos, Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės dainos, Marijaus Budraičio eilės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Prie S. Armono darbų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite