Kur dėti nudėvėtas padangas? Trys patogūs būdai

Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti regioninio atliekų tvarkymo centro nustatytą padangų kiekį (4 ar 5). Arčiausiai Šilutės tokia aikštelė veikia važiuojant Žemaičių Naumiesčio link, Rumšų kaime (KRATZ aikštelė).

Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti ir Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

Pakalbintas Rumšų stambiųjų atliekų aikštelės vadybininkas Giedrius Dragūnas sakė, kad sudėvėtų padangų gausiau sulaukia nuo pat kovo mėnesio. Dar didesnis pagyvėjimas jaučiamas šiomis dienomis, kai artėja termino pabaiga, iki kurio būtina žiemines padangas pasikeisti vasarinėmis.

„Štai ir dabar ateina žmogus, atgabenęs priekaboje senų padangų. Priimame nuolatos, aikštelės darbo laiku. Kai prisipildo konteineris, šalia krauname į nustatyto dydžio rietuvę, tačiau konteinerius tuoj pat išveža. Padangas atvežusio gyventojo prašoma tik parodyti asmens dokumentą“,– telefonu informavo Šilutės rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės vadybininkas. Jis pridūrė, kad šiuo metu ypač intensyviai į aikštelę gabenamos įvairių medžių ir krūmynų šakos, kitos namų ūkiuose susikaupusios stambesnės atliekos. Ne be reikalo, balandis nuo seno laikomas švaros ir apsikuopimo mėnesiu.

Ir padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės taip pat privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas.

Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pat pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos agentūra primena, kad atsikratę padangų nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, gyventojai gali turėti neplanuotų išlaidų. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus aplinkai padarytai žalai atlyginti ir nuo 30 iki 90 eurų baudą.

Pernai vien per pirmąjį pusmetį Lietuvos miškuose surinkta 173 tonos senų padangų, daugiau nei per visus 2019-uosius. Jų paliekama ir apleistuose pastatuose, žemės sklypuose. Padangos yra daugiau nei 120 metų. Deginti jų negalima, nes išsiskiria kenksmingos medžiagos.

Ateityje šios atliekos, atskyrus gumą, metalą ir tekstilę bus perdirbamos, guma naudojama keliams, šaligatviams, dviračių takams tiesti, sporto, žaidimų aikštelėms kloti.

AM ir pamarys.eu inf.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar verta rinktis vairavimo kursus su automatine pavarų dėže?

Automobilius su automatine pavarų dėže vis dažniau renkasi būsimieji vairuotojai. Ypač miestuose. Didėjant automobilių su automatine transmisija pasiūlai, vairavimo kursai su šia pavarų dėže tampa vis aktualesni ir paklausesni. Ieškantiems paprastesnio ir mažiau streso keliančio mokymosi proceso, tokie kursai gali būti itin patrauklūs.  Vis dėlto svarbu įvertinti tiek šio pasirinkimo privalumus, tiek galimus apribojimus, kad sprendimas būtų racionalus ir atitiktų ilgalaikius poreikius. Kodėl verta rinktis mokymus su automatine transmisija? Vienas pagrindinių privalumų – tai paprastumas ir lengvesnė mokymosi kreivė. Automatinė

Ventės rage šį pavasarį sužieduoti 9287 paukščiai

2025  m. pavasarį Ventės rago ornitologijos stoties žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 96 rūšių 9287 paukščius. Kovo mėnesį sužieduota 42 rūšių 5016 paukščių, balandžio – 56 rūšių 2713 paukščių, o gegužės mėnesį – 76 rūšių 1558 paukščiai. Daugiausia per pavasarį buvo sužieduota didžiųjų zylių (3183), liepsnelių (1184), mėlynųjų zylių (899), paprastųjų nykštukų (511) ir paprastųjų kikilių (334). Ventės rage paukščiai šį pavasarį daugiausia buvo gaudomi voratinklinėmis gaudyklėmis. Kovo 28 d. iškelta didžioji gaudyklė. Retesni paukščiai Iš retesnių ar retai žieduotojams

Gyvosios atminties akimirka – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 dieną Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta skaudi mūsų tautos istorijos data – 1941 m. birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena. Būtent tą dieną Sovietų sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, palikdama gilų ir skausmingą randą tautos atmintyje.  Bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto gyventojus prasmingai prisiminti anų dienų įvykius. Buvo rodomi vaizdo įrašai bei pristatytas virtualus dokumentinis prisiminimų ciklas „Iš užmaršties žemės [ne]grįžusiems…“. Tai – gyvosios atminties liudijimai, kuriuose skamba autentiški pasakojimai apie netektis, kančią, viltį

Birželį būta karščių ir Šilutėje

Meteo.lt rašo, jog prieš 6 metus birželio 12 (ir 13) d. buvo labai karšta – tuomet išmatuota aukščiausia birželio mėn. oro temperatūra.   Kaišiadoryse oras įkaito net iki 35,7 laipsnio karščio. Kitose Lietuvos vietovėse irgi buvo labai karšta: visose šalies meteorologijos stotyse oras įkaito iki 30-35 laipsnių karščio. Dėl didelės šilumos 2019 m. birželis buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Jo metu fiksuotas ne vienas naujas karščio rekordas, pasitaikė net ir tropinių naktų.  Kitos išskirtinės datos su karščiais pasitaikė

Taip pat skaitykite