Kur dėti nudėvėtas padangas? Trys patogūs būdai

Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti regioninio atliekų tvarkymo centro nustatytą padangų kiekį (4 ar 5). Arčiausiai Šilutės tokia aikštelė veikia važiuojant Žemaičių Naumiesčio link, Rumšų kaime (KRATZ aikštelė).

Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti ir Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

Pakalbintas Rumšų stambiųjų atliekų aikštelės vadybininkas Giedrius Dragūnas sakė, kad sudėvėtų padangų gausiau sulaukia nuo pat kovo mėnesio. Dar didesnis pagyvėjimas jaučiamas šiomis dienomis, kai artėja termino pabaiga, iki kurio būtina žiemines padangas pasikeisti vasarinėmis.

„Štai ir dabar ateina žmogus, atgabenęs priekaboje senų padangų. Priimame nuolatos, aikštelės darbo laiku. Kai prisipildo konteineris, šalia krauname į nustatyto dydžio rietuvę, tačiau konteinerius tuoj pat išveža. Padangas atvežusio gyventojo prašoma tik parodyti asmens dokumentą“,– telefonu informavo Šilutės rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės vadybininkas. Jis pridūrė, kad šiuo metu ypač intensyviai į aikštelę gabenamos įvairių medžių ir krūmynų šakos, kitos namų ūkiuose susikaupusios stambesnės atliekos. Ne be reikalo, balandis nuo seno laikomas švaros ir apsikuopimo mėnesiu.

Ir padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės taip pat privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas.

Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pat pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos agentūra primena, kad atsikratę padangų nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, gyventojai gali turėti neplanuotų išlaidų. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus aplinkai padarytai žalai atlyginti ir nuo 30 iki 90 eurų baudą.

Pernai vien per pirmąjį pusmetį Lietuvos miškuose surinkta 173 tonos senų padangų, daugiau nei per visus 2019-uosius. Jų paliekama ir apleistuose pastatuose, žemės sklypuose. Padangos yra daugiau nei 120 metų. Deginti jų negalima, nes išsiskiria kenksmingos medžiagos.

Ateityje šios atliekos, atskyrus gumą, metalą ir tekstilę bus perdirbamos, guma naudojama keliams, šaligatviams, dviračių takams tiesti, sporto, žaidimų aikštelėms kloti.

AM ir pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite