Kuo baigsis europinių milijonų žvejyba?

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariams buvo pateiktas svarstyti sprendimo projektas dėl dalyvavimo asociacijos „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veikos grupė“ veikloje. Pritarus šiam Tarybos sprendimo projektui, atsirastų tikimybė, kad Šilutės rajonui pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programą būtų skirta mažesnė paramos dalis nei dalyvaujant Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ veikloje.

Apie galimą pavojų, kad Šilutės r. savivaldybės atstovai bus verčiami dalyvauti Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės veikloje, susitikime su LR Seimo nariu Artūru Skardžiumi bei žemės ūkio viceministre Lina Kujalyte kalbėjo žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Kai spalio 2 d. Šilutėje lankėsi LR Seimo narys Artūras Skardžius ir žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė su padėjėjų komanda, žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai ir rajono vadovai išreiškė susirūpinimą, kad steigiama asociacija „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veikos grupė“ gali pasinaudoti įstatymo spragomis ir priversti Šilutės r. savivaldybės atstovus dalyvauti šios VVG veikloje. Tai sukeltų realų pavojų, kad 1,6 mln. eurų, skirtų vietos plėtros strategijai įgyvendinti, tektų dalintis su Klaipėdos ir Tauragės rajonų bei Palangos miesto savivaldybėmis.
Susitikime su svečiais iš Vilniaus asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis nuogąstavo, kad, remiantis galiojančiu Vyriausybės nutarimu, Savivaldybė gali būti priversta deleguoti savo atstovus į asociacijos „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veikos grupė“ valdybą atstovauti Šilutės rajono savivaldybės interesams. Asociacijos tikslas, – vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014 – 2020 metų veiksmų programa, parengti ir įgyvendinti Šilutės, Klaipėdos, Tauragės rajonų ir Palangos miesto savivaldybių teritorijoje, kaip žuvininkystės regione, plėtros strategiją. Mat Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veikos grupė atlieka panašias funkcijas kaip ir rugsėjo mėnesį įsteigta Šilutės žuvininkystės regiono VVG „Žuvėjų kraštas“.
Delegavus Šilutės r. savivaldybės atstovą į Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės valdybą, ši asociacija įgytų teisę rengti žuvininkystės regiono vietos plėtros strategiją. Gavus finansavimą šios asociacijos strategijai rengti, Šilutės rajonui dabar tenkanti parama strategijai įgyvendinti (apie 1,6 milijono eurų) nebūtinai atitektų Šilutės rajonui. Pinigus galėtų įsisavinti ir kitų rajonų pareiškėjai.
Tąkart tiek LR Seimo narys Artūras Skardžius, tiek žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė nuramino šilutiškius, kad jokio pavojaus nėra, nes naujoji VVG neatitinka reikalavimų, todėl strategijos įgyvendinime dalyvauti negalės ir konkurencijos „Žuvėjų kraštui“ nesudarys. Svečiai paprašė pateikti savo pageidavimus ir pastabas raštu ir pažadėjo į jas atsižvelgti rengiant paraiškų vertinimo tvarką.
Po to susitikimo nepraėjo nė mėnuo ir niūrios prognozės, kad bus bandoma įtraukti Šilutės rajono savivaldybę į Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės veiklą, ėmė pildytis. Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje sprendimo projektą pristatęs Planavimo ir plėtros skyriaus specialistas Ignas Paulius ir šio skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas neslėpė, kad delegavus atstovą, Šilutės rajonui strategijos įgyvendinimui skirtų lėšų krepšelis gali sumažėti. „Mūsų rajonas tampa Klaipėdos, Tauragės ir Palangos rėmėjais. Aš tikrai nepritarčiau šios firmos (turima galvoje „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė“) sprendimui“, – tąkart sakė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas, tad šis komitetas nepritarė projekto svarstymui rajono Taryboje.
Rašant šį straipsnį, dar nebuvo įvykę Socialinių reikalų bei Teritorijų ir kaimo reikalų komitetų posėdžiai. Tik vėliau paaiškėjo, kad Socialinių reikalų komitetas nusprendė teikti svarstyti Tarybai sprendimo projektą „Dėl pritarimo dalyvauti asociacijos „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veikos grupė“ veikloje“. Jei bent vienas komitetas pritaria, toks sprendimo projektas įtraukiamas į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Taip ir atsitiko, tad galutinį žodį balsuodami vakar tarė visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai. Rengiant laikraščio numerį spaudai, sužinota, kad Savivaldybės taryba posėdyje šiam sprendimo projektui nepritarė.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite