Kūčiukų tradicijas lietuvaičiai puoselėja ir šiandien

Artėjant Kūčioms tiek fasuoti, tiek sveriami kūčiukai vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Prekybininkai skaičiuoja, kad kūčiukų prieš šventes nuperkama net iki 150 tonų. Šie kepiniai atsiduria ant šventinio stalo ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienyje, kur gyvena lietuviškas tradicijas puoselėjantys žmonės. Lietuviškų papročių tyrinėtojai teigia, kad tradicija valgyti kūčiukus simbolizavo žmogaus santykį su duona, o seniau kūčiukai buvo net delno dydžio. Kokius kūčiukus lietuvaičiai renkasi šiandien?

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasakoja, kad kūčiukų, kurie liaudyje dar vadinami sližikais, šližikais, skrebučiais, prėskučiais ir kleckais, receptai yra labai įvairūs. Lietuviškų papročių tyrinėtoja atkreipia dėmesį, kad 17–ajame amžiuje krašto tradicijas aprašęs garsus etnografas ir istorikas Matas Pretorijus pastebėjo, kad prieš ilgiausią metų naktį žmonės Lietuvoje kepa nedidelius, delno dydžio, duonos paplotėlius – prie šventinio stalo kiekvienas šeimos narys gauna po vieną.

„Akivaizdu, kad kūčiukai kaip duonos – gyvybės ir derlingumo – simbolis, gyvuoja jau ne vieną amžių, todėl yra aptinkamas teritorijose, kurios kadaise priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Tiesiog ilgainiui pasikeitė kūčiukų forma, jie tapo mažesni, bet gausesni ir kepami ne kiekvienam šeimos nariui asmeniškai, o iškart visiems, kad kūčiukais, tarsi derliumi, būtų galima dalintis tarpusavyje ir dovanoti svečiams“, – pasakoja D. Urbanavičienė.

Pasak jos, kiekvienas regionas, kiekvienas kaimas ir net kiekviena šeimininkė gali turėti savitą receptą – vienos kepa su mielėmis, kitos – be mielių, vienos į tešlą įmaišo aguonų, o kitos – ne. Taip pat etnologai yra užfiksavę, kad Suvalkijoje kūčiukai yra šiek tiek didesni už kepamus Žemaitijoje ir Aukštaitijoje.

Paprotys gaminti kūčiukus namuose išlikęs Lietuvoje ir iki šių dienų. Tačiau nemaža dalis gyventojų juos perka ir parduotuvėse. Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kelių metų pardavimų duomenys rodo, kad lietuvaičiai šiandien labiausiai vertina ir dažniausiai renkasi minkštus kūčiukus.

„Šventiniu laikotarpiu pats populiariausias pirkėjų pasirinkimas yra minkšti kūčiukai. Tokių kūčiukų pernai gruodį buvo parduota beveik 170 tūkstančių pakuočių. Nors asortimente kasmet atsiranda naujovių, bet galima prognozuoti, kad ir šiemet minkšti kūčiukai išliks populiariausi ir sudarys kone trečdalį visų pakuotėse parduotų kepinių“, – tvirtina V. Drulienė.

Anot jos, pastarųjų metų prekybos duomenys rodo, kad kūčiukų paklausa pradeda smarkiai augti nuo gruodžio 15 dienos, o piką pasiekia gruodžio 23 dieną.

„Esame suskaičiavę, kad ruošdamiesi šventėms pirkėjai kasmet nuperka maždaug 530–580 tūkstančių pakuočių kūčiukų ir apie 150 tonų sveriamų kūčiukų. Sveikuoliškos mados neaplenkia ir šios kategorijos produktų. Greta tradicinių skonių, pirkėjai renkasi ir kūčiukus su linų sėmenimis, pagamintus iš viso grūdo miltų, taip pat – ekologiškus“, – tvirtina V. Drulienė.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė teigia, kad tradicija valgyti kūčiukus simbolizuoja žmogaus santykį su duona.

„Laikydami rankose duoną senovės žmonės pasitikdavo saulės sugrįžimą, naują gamtos ciklą, ilgėjančias dienas ir naujos gyvybės pažadą. Todėl natūralu, kad iki šiol prisimename Kūčių vakaro burtus, susijusius su antrosios pusės radimu, piršlių laukimu ir vestuvėmis, nes tokių burtų ir buvo daugiausia“, – pasakoja humanitarinių mokslų daktarė D. Urbanavičienė.

Ji teigia, kad ateitį parodo tiesiog iš dubens nežiūrint paimta sauja kūčiukų: jeigu jų skaičius lyginis – bus ir pora, o jeigu nelyginis – laukia vienatvė.

Ernesta Dapkienė „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite