Kūčiukų tradicijas lietuvaičiai puoselėja ir šiandien

Artėjant Kūčioms tiek fasuoti, tiek sveriami kūčiukai vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Prekybininkai skaičiuoja, kad kūčiukų prieš šventes nuperkama net iki 150 tonų. Šie kepiniai atsiduria ant šventinio stalo ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienyje, kur gyvena lietuviškas tradicijas puoselėjantys žmonės. Lietuviškų papročių tyrinėtojai teigia, kad tradicija valgyti kūčiukus simbolizavo žmogaus santykį su duona, o seniau kūčiukai buvo net delno dydžio. Kokius kūčiukus lietuvaičiai renkasi šiandien?

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasakoja, kad kūčiukų, kurie liaudyje dar vadinami sližikais, šližikais, skrebučiais, prėskučiais ir kleckais, receptai yra labai įvairūs. Lietuviškų papročių tyrinėtoja atkreipia dėmesį, kad 17–ajame amžiuje krašto tradicijas aprašęs garsus etnografas ir istorikas Matas Pretorijus pastebėjo, kad prieš ilgiausią metų naktį žmonės Lietuvoje kepa nedidelius, delno dydžio, duonos paplotėlius – prie šventinio stalo kiekvienas šeimos narys gauna po vieną.

„Akivaizdu, kad kūčiukai kaip duonos – gyvybės ir derlingumo – simbolis, gyvuoja jau ne vieną amžių, todėl yra aptinkamas teritorijose, kurios kadaise priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Tiesiog ilgainiui pasikeitė kūčiukų forma, jie tapo mažesni, bet gausesni ir kepami ne kiekvienam šeimos nariui asmeniškai, o iškart visiems, kad kūčiukais, tarsi derliumi, būtų galima dalintis tarpusavyje ir dovanoti svečiams“, – pasakoja D. Urbanavičienė.

Pasak jos, kiekvienas regionas, kiekvienas kaimas ir net kiekviena šeimininkė gali turėti savitą receptą – vienos kepa su mielėmis, kitos – be mielių, vienos į tešlą įmaišo aguonų, o kitos – ne. Taip pat etnologai yra užfiksavę, kad Suvalkijoje kūčiukai yra šiek tiek didesni už kepamus Žemaitijoje ir Aukštaitijoje.

Paprotys gaminti kūčiukus namuose išlikęs Lietuvoje ir iki šių dienų. Tačiau nemaža dalis gyventojų juos perka ir parduotuvėse. Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kelių metų pardavimų duomenys rodo, kad lietuvaičiai šiandien labiausiai vertina ir dažniausiai renkasi minkštus kūčiukus.

„Šventiniu laikotarpiu pats populiariausias pirkėjų pasirinkimas yra minkšti kūčiukai. Tokių kūčiukų pernai gruodį buvo parduota beveik 170 tūkstančių pakuočių. Nors asortimente kasmet atsiranda naujovių, bet galima prognozuoti, kad ir šiemet minkšti kūčiukai išliks populiariausi ir sudarys kone trečdalį visų pakuotėse parduotų kepinių“, – tvirtina V. Drulienė.

Anot jos, pastarųjų metų prekybos duomenys rodo, kad kūčiukų paklausa pradeda smarkiai augti nuo gruodžio 15 dienos, o piką pasiekia gruodžio 23 dieną.

„Esame suskaičiavę, kad ruošdamiesi šventėms pirkėjai kasmet nuperka maždaug 530–580 tūkstančių pakuočių kūčiukų ir apie 150 tonų sveriamų kūčiukų. Sveikuoliškos mados neaplenkia ir šios kategorijos produktų. Greta tradicinių skonių, pirkėjai renkasi ir kūčiukus su linų sėmenimis, pagamintus iš viso grūdo miltų, taip pat – ekologiškus“, – tvirtina V. Drulienė.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė teigia, kad tradicija valgyti kūčiukus simbolizuoja žmogaus santykį su duona.

„Laikydami rankose duoną senovės žmonės pasitikdavo saulės sugrįžimą, naują gamtos ciklą, ilgėjančias dienas ir naujos gyvybės pažadą. Todėl natūralu, kad iki šiol prisimename Kūčių vakaro burtus, susijusius su antrosios pusės radimu, piršlių laukimu ir vestuvėmis, nes tokių burtų ir buvo daugiausia“, – pasakoja humanitarinių mokslų daktarė D. Urbanavičienė.

Ji teigia, kad ateitį parodo tiesiog iš dubens nežiūrint paimta sauja kūčiukų: jeigu jų skaičius lyginis – bus ir pora, o jeigu nelyginis – laukia vienatvė.

Ernesta Dapkienė „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

 

Hits: 304

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Taip pat skaitykite