Kūčių valgiai: tokie senoviniai receptai

Nedaug liko iki stebuklingųjų Kūčių. Jeigu kartais pristigtumėte idėjų, kokiais Kūčių valgiais pradžiuginti artimuosius, dalinamės keletu senovinių receptų.

Aukštaitiški aguonomis įdaryti cepelinai

Aguonos išbrinkinamos ir kuo labiau  sutrinamos arba sumalamos per mėsmalę. Į aguonų masę galima dėti pakepinto svogūno. Bulvių tešla daroma kaip ir paprastiems cepelinams. Į bulvių tešlos kleckelius dedama aguonų masės, suformuojami cepelinai. Jie verdami pasūdytame vandenyje. Užpilui pakepinama susmulkintų svogūnų su tomis pačiomis aguonomis. Skanaus! Daugiau aukštaitiškų Kūčių valgių – Nijolės Adukonienės knygoje „Kaišiadorietiška virtuvė” (nuo 295 puslapio). Knygą rasite Kaišiadorių muziejaus svetainėje: https://www.kaisiadoriumuziejus.lt/…/leidiniai-apie…/

Dzūkiška džiovintų grybų ir šabalbonų (pupelių) mišrainė

Pupeles, džiovintus grybus ir morkas reikia išvirti, virtus grybus sumalti, morkas sutarkuoti. Į grybus ir morkas įberti smulkiai pjaustytų svogūnų ir patroškinti aliejuje. Troškinį užpilti ant pupelių, išmaišyti ir pabarstyti druska bei pipirais. Truputį leisti pastovėti ir gardžiai suvalgyti. Daugiau dzūkiškų Kūčių receptų – Dzūkijos nacionalinio parko puslapyje: https://www.facebook.com/Dzukijos…/posts/1762613953891528

Alaus ir pieno sriuba iš Mažosios Lietuvos

Alus kaitinamas ant viryklės į jį supilant tokį patį kiekį saldaus pieno, sumaišyto su krakmolu. Pabaigoje, nukėlus nuo viryklės, dar įmaišomas išplaktas kiaušinio trynys. Pagardinama keliais grūdeliais prieskonių. Sriuba geriama iš puodelių. Daugiau žinių apie Mažosios Lietuvos Kūčių patiekalus – Rimvydo Laužiko Lietuvos kulinarinio paveldo svetainėje: https://kulinarinispaveldas.blogspot.com/…/prarastojo…

Avižų kisielius (receptas iš Sūduvos)

Avižos iš anksto (prieš kelias dienas) užpilamos vandeniu dideliame puode, padedamos šiltai, nuolat pamaišomos mediniu šaukštu, kad gerai įrūgtų. Kisielius verdamas Kūčių rytą. Jei avižos nukošiamos, tada kisielius gaunasi vientisas, švelnus, glotnus. Tačiau galima virti ir su tirščiais, kaip kam patinka. Masė užverdama, nuolat maišant pavirinama dar kelias minutes, kol kisielius taps tirštas.

Kad išvirtas kisielius geriau sustingtų, vaikai turi bėgti aplink stubą ir garsiai šaukti „Sting sting kisielius, parjos Matiejus ant šyvos kumelaitės, ant riestos uodegaitės”. Kisielius valgomas šiltas ar atšalęs, paskaninant druska ir sėmenų aliejumi. O Kalėdų rytą jį galima valgyti paskaninant ir spirgais. Jono Basanavičiaus gimtinės muziejuje galima sužinoti Sūduvai būdingą kūčiukų receptą: https://www.facebook.com/basanaviciausgimtine/posts/152964174151187

Žemaitiška cibulynė

Patiekalui reikalinga: 2 silkės, 1 svogūnas, pipirų, acto, 1 l virinto vandens.

Silkę sausai nušluostyti ir storai suvynioti į švarų popierių. Kepti ant žarijų. Iškepus nuo silkės nuimti popierių, išimti kaulus, supjaustyti gabaliukais ir sudėti į virintą vandenį. Palaikyti 1-2 valandas. Pridėti pipirų, griežinėliais supjaustyto svogūno, acto. Sriubą valgyti šaltą su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis, ir spirgine.

Spirginė daroma taip: ant sausos keptuvės paskrudiname 100 g kanapių, jas sumalame, dedame druskos, smulkiai supjaustyto ir keptuvėje padžiovinto svogūno, žiupsnelį karčiųjų pipirų. Viską išmaišome ir ragaujame. Daugiau žemaitiškų Kūčių valgių receptų galima sužinoti Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre rengiamose edukacijose: https://www.facebook.com/zemaitijanationalpark/videos/185462383410138/

Visai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijai būdingas patiekalas – Kūčia

Tradicinei Kūčiai reikės stiklinės mirkytų virtų kviečių grūdų, 0,5 stiklinės mirkytų virtų neskaldytų žirnių, 0,5 stiklinės sumaltų aguonų, 3 šaukštų medaus. Išvirti kviečiai ir žirniai sumaišomi su maltomis aguonomis bei medumi. Valgoma, užsigeriant aguonpieniu. Jau įprasta, kad kai kuriuose namuose į Kūčią dedama įvairesnių rūšių grūdų, riešutų bei džiovintų uogų.

Etninės kultūros globos tarybos administracija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite