Krašto praeitį menantys eksponatai papildė Šilutės muziejaus saugyklas

FONDAS

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti. Parodoje eksponuojamos 2013 metais muziejui padovanotos, restauruotos muziejinės vertybės ir vienas muziejininkų įsigytas veikiantis eksponatas. Gausiai susirinkusiems pristatytas katalogas „Etnografinė dr. H. Šojaus kolekcija Šilutės muziejuje. Anuomet ir dabar“. Diplomais ir katalogais padėkota visiems muziejui dovanojusiems kokių nors senų daiktų.

Tradiciją padėkoti muziejui dovanojantiems praėjusius laikus menančių eksponatų Šilutės muziejininkai puoselėja ištisus du dešimtmečius. Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi kasmet didėjančiu geradarių būriu.
Beveik 800 eksponatų
Naujais eksponatais pasidžiaugė Šilutės muziejaus vyr. fondų saugotoja Inga Ladavičiūtė, priminusi, kad nauji eksponatai saugomi archeologijos, bonistikos, numizmatikos, dailės, etnografijos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinių saugyklose.
Dėl vietos stokos muziejininkai gali demonstruoti tik mažą dalį gautųjų eksponatų, todėl pasistengė, kad šioje parodoje būtų eksponuojama bent po vieną dovanotojo daiktą. Apgailestauta, kad į parodą nepateko Beatričės Bekerytės dovanotos medinės svarstyklės, kurios šiuo metu konservuojamos.

Šilutės muziejininkai su H. Šojaus kolekcija supažindina leisdami katalogus. 2008 m. pasirodžiusiame leidinyje pristatyti Šilokarčemos dvaro dailės kūriniai. Šilutės muziejuje saugoma H. Šojaus etnografine kolekcija pirmą kartą pristatoma ką tik ppsairodžiusiame kataloge.

Muziejaus fondai itin gausiai pasipildė Šilutės dvaro sodyboje bei Švėkšnoje, Liepų a. 25, rastais archeologiniais radiniais. Dauguma archeologų muziejui perduotų radinių yra buitinės ir statybinės keramikos fragmentai, stiklo dirbiniai ar jų duženos.
Muziejaus liaudies meno skyrių papildė Rimos Tarvydienės dovanotos staltiesės, staltiesėlės, Liudos Toleikienės, jos senelio laikus menančios lovatiesės. Austinių juostų padovanojo Adelė Vaičiūnienė, lovatiesę ir rankšluostį – Ramutė Urbutytė-Kvederienė, staltiesę, priklausiusią smuikininkės Kornelijos Kalinauskaitės mamai, perleido Rita Diumkė.
Istorinių eksponatų rinkinys papildytas spausdinimo mašinėle, pudrine, radijo imtuvu, mokyklinės uniformos prijuoste, mediniais skaitytuvais, spaliuko ir komjaunuolio ženkliukais, kalėdiniu papuošalu, amatininkų darbo įrankiais ir t. t.
Muziejui dovanoja net iš Vokietijos. Klausas Šerlys (Scherliess) atsiuntė Karaliaučiaus Albertinos universiteto antspaudų liejinių, kuriuose pavaizduotas Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, o Kurtas Boileris (Beutler) atsiuntė savo piešinių.
Šilutės muziejui padovanota nuotraukų ir jų kopijų, raštijos skyrių papildė geradarių dovanoti leidiniai, dokumentai, spaudiniai, o bonistikos skyrių – popieriniai 1 ir 10 kapeikų banknotai, išleisti 1876 m.

Į muziejaus parodą susirinkusiems šilutiškiams aujausią programą parodė folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Restauravimo spartą lemia lėšos
Restauratorius Vytautas Rauktys trumpai papasakojo, kaip buvo restauruotas rašomasis stalas, gėlių stovas, lietuvininkės kraičio skrynia. Apie kruopštų, daug laiko ir kantrybės reikalaujantį tekstilės restauratoriaus darbą pasakojo tekstilės restauratorė Idalija Ragelienė. Ji pasidalijo patirtimi, kaip buvo restauruoti delmonai iš H. Šojaus kolekcijos, žvejybos venteriai ir žvejų rūbai.
Netrukus į muziejų sugrįš dar vienas dr. H. Šojaus kolekcijos eksponatas – 1850 m. jūrinis žemėlapis. Jį naujam gyvenimui prikels Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dokumentų konservavimo ir restauravimo centro restauratorė Aldona Nikienė. Restauravimo darbus finansuoja Šilutės rajono savivaldybė.
Vytautas Rauktys, pernai restauravęs 5 muziejaus eksponatus, sakė, kad mediniai daiktai tinkamai saugomi gali būti amžini, bet gali sunykti ir per 10 metų. Į muziejų patekę gėlių stovai parodoje vienas nuo kito ypač skyrėsi. Vieną V. Rauktys jau restauravo, kitas dar laukia savo eilės.
Pernai medžio restauratorius ėmėsi atnaujinti ir remontuoti ąžuolinį rašomąjį stalą: specialiu mišiniu plovė, valė, gramdė, atnaujintą paviršių padengė specialiu aliejumi, bet prie šio eksponato dar teks padirbėti. Anot restauratoriaus, darbo sparta priklauso nuo … gaunamų lėšų, mat restauravimo darbams naudojamos brangios medžiagos.
H. Šojaus kolekcijos katalogas

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė Indrė Skablauskaitė.

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, įvadinį straipsnį parašė Roza Šikšnienė. Išleista lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis 500 egz. tiražu leidykloje „Libra Memelensis“ (redaktorius Kęstutis Demereckas).
Su naujausiu Šilutės muziejininkų parengtu supažindino jo sudarytoja I. Skablauskaitė. Priminta, kad dr. H. Šojaus sukaupta muziejinė kolekcija yra vertingiausia Šilutės muziejuje saugomo fondo dalis.
Šilokarčemos dvare veikusiu muziejumi ypač domėtasi XX amžiaus pradžioje. Muziejų aplankė daug garbingų žmonių, tarp kurių buvo ir prezidentas Antanas Smetona. 1928 m. dienraštis „Lietuva“ rašė, kad H. Šojaus etnografinė kolekcija yra didžiausia ir unikaliausia pirmajame privačiame Klaipėdos krašto muziejuje.
Antrojo pasaulinio karo metais dvare apsistojusi rusų armija didžiąją dalį eksponatų sunaikino, panaudojo „karo reikmėms“. Kokia ji buvo, muziejininkai sprendžia iš H. Šojaus darytų etnografinių aprašų. Daug padėjo ir Muziejaus direktorės R. Šikšnienės sužinotas faktas, kad 1941 m. Šilokarčemoje lankėsi dailininkė E. V. Korff (Vokietija). Užsukusi į dvarą jį perpiešė čia rastą tekstilės kolekciją. Šilutės muziejininkams pavyko 2012 m. rudenį apsilankyti Tirolio liaudies meno muziejuje Insbruke (Austrija) ir nufotografuoti ten saugomą aplanką su minėtais piešiniais, kuriuose vaizduojama H. Šojaus tekstilės kolekcija.
Naujausią programą apie laimę lietuvininkų krašte bei laimingus žvejus pristatė etniškiausias Mažosios Lietuvos folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite