Krašto praeitį menantys eksponatai papildė Šilutės muziejaus saugyklas

FONDAS

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti. Parodoje eksponuojamos 2013 metais muziejui padovanotos, restauruotos muziejinės vertybės ir vienas muziejininkų įsigytas veikiantis eksponatas. Gausiai susirinkusiems pristatytas katalogas „Etnografinė dr. H. Šojaus kolekcija Šilutės muziejuje. Anuomet ir dabar“. Diplomais ir katalogais padėkota visiems muziejui dovanojusiems kokių nors senų daiktų.

Tradiciją padėkoti muziejui dovanojantiems praėjusius laikus menančių eksponatų Šilutės muziejininkai puoselėja ištisus du dešimtmečius. Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi kasmet didėjančiu geradarių būriu.
Beveik 800 eksponatų
Naujais eksponatais pasidžiaugė Šilutės muziejaus vyr. fondų saugotoja Inga Ladavičiūtė, priminusi, kad nauji eksponatai saugomi archeologijos, bonistikos, numizmatikos, dailės, etnografijos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinių saugyklose.
Dėl vietos stokos muziejininkai gali demonstruoti tik mažą dalį gautųjų eksponatų, todėl pasistengė, kad šioje parodoje būtų eksponuojama bent po vieną dovanotojo daiktą. Apgailestauta, kad į parodą nepateko Beatričės Bekerytės dovanotos medinės svarstyklės, kurios šiuo metu konservuojamos.

Šilutės muziejininkai su H. Šojaus kolekcija supažindina leisdami katalogus. 2008 m. pasirodžiusiame leidinyje pristatyti Šilokarčemos dvaro dailės kūriniai. Šilutės muziejuje saugoma H. Šojaus etnografine kolekcija pirmą kartą pristatoma ką tik ppsairodžiusiame kataloge.

Muziejaus fondai itin gausiai pasipildė Šilutės dvaro sodyboje bei Švėkšnoje, Liepų a. 25, rastais archeologiniais radiniais. Dauguma archeologų muziejui perduotų radinių yra buitinės ir statybinės keramikos fragmentai, stiklo dirbiniai ar jų duženos.
Muziejaus liaudies meno skyrių papildė Rimos Tarvydienės dovanotos staltiesės, staltiesėlės, Liudos Toleikienės, jos senelio laikus menančios lovatiesės. Austinių juostų padovanojo Adelė Vaičiūnienė, lovatiesę ir rankšluostį – Ramutė Urbutytė-Kvederienė, staltiesę, priklausiusią smuikininkės Kornelijos Kalinauskaitės mamai, perleido Rita Diumkė.
Istorinių eksponatų rinkinys papildytas spausdinimo mašinėle, pudrine, radijo imtuvu, mokyklinės uniformos prijuoste, mediniais skaitytuvais, spaliuko ir komjaunuolio ženkliukais, kalėdiniu papuošalu, amatininkų darbo įrankiais ir t. t.
Muziejui dovanoja net iš Vokietijos. Klausas Šerlys (Scherliess) atsiuntė Karaliaučiaus Albertinos universiteto antspaudų liejinių, kuriuose pavaizduotas Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, o Kurtas Boileris (Beutler) atsiuntė savo piešinių.
Šilutės muziejui padovanota nuotraukų ir jų kopijų, raštijos skyrių papildė geradarių dovanoti leidiniai, dokumentai, spaudiniai, o bonistikos skyrių – popieriniai 1 ir 10 kapeikų banknotai, išleisti 1876 m.

Į muziejaus parodą susirinkusiems šilutiškiams aujausią programą parodė folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Restauravimo spartą lemia lėšos
Restauratorius Vytautas Rauktys trumpai papasakojo, kaip buvo restauruotas rašomasis stalas, gėlių stovas, lietuvininkės kraičio skrynia. Apie kruopštų, daug laiko ir kantrybės reikalaujantį tekstilės restauratoriaus darbą pasakojo tekstilės restauratorė Idalija Ragelienė. Ji pasidalijo patirtimi, kaip buvo restauruoti delmonai iš H. Šojaus kolekcijos, žvejybos venteriai ir žvejų rūbai.
Netrukus į muziejų sugrįš dar vienas dr. H. Šojaus kolekcijos eksponatas – 1850 m. jūrinis žemėlapis. Jį naujam gyvenimui prikels Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dokumentų konservavimo ir restauravimo centro restauratorė Aldona Nikienė. Restauravimo darbus finansuoja Šilutės rajono savivaldybė.
Vytautas Rauktys, pernai restauravęs 5 muziejaus eksponatus, sakė, kad mediniai daiktai tinkamai saugomi gali būti amžini, bet gali sunykti ir per 10 metų. Į muziejų patekę gėlių stovai parodoje vienas nuo kito ypač skyrėsi. Vieną V. Rauktys jau restauravo, kitas dar laukia savo eilės.
Pernai medžio restauratorius ėmėsi atnaujinti ir remontuoti ąžuolinį rašomąjį stalą: specialiu mišiniu plovė, valė, gramdė, atnaujintą paviršių padengė specialiu aliejumi, bet prie šio eksponato dar teks padirbėti. Anot restauratoriaus, darbo sparta priklauso nuo … gaunamų lėšų, mat restauravimo darbams naudojamos brangios medžiagos.
H. Šojaus kolekcijos katalogas

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė Indrė Skablauskaitė.

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, įvadinį straipsnį parašė Roza Šikšnienė. Išleista lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis 500 egz. tiražu leidykloje „Libra Memelensis“ (redaktorius Kęstutis Demereckas).
Su naujausiu Šilutės muziejininkų parengtu supažindino jo sudarytoja I. Skablauskaitė. Priminta, kad dr. H. Šojaus sukaupta muziejinė kolekcija yra vertingiausia Šilutės muziejuje saugomo fondo dalis.
Šilokarčemos dvare veikusiu muziejumi ypač domėtasi XX amžiaus pradžioje. Muziejų aplankė daug garbingų žmonių, tarp kurių buvo ir prezidentas Antanas Smetona. 1928 m. dienraštis „Lietuva“ rašė, kad H. Šojaus etnografinė kolekcija yra didžiausia ir unikaliausia pirmajame privačiame Klaipėdos krašto muziejuje.
Antrojo pasaulinio karo metais dvare apsistojusi rusų armija didžiąją dalį eksponatų sunaikino, panaudojo „karo reikmėms“. Kokia ji buvo, muziejininkai sprendžia iš H. Šojaus darytų etnografinių aprašų. Daug padėjo ir Muziejaus direktorės R. Šikšnienės sužinotas faktas, kad 1941 m. Šilokarčemoje lankėsi dailininkė E. V. Korff (Vokietija). Užsukusi į dvarą jį perpiešė čia rastą tekstilės kolekciją. Šilutės muziejininkams pavyko 2012 m. rudenį apsilankyti Tirolio liaudies meno muziejuje Insbruke (Austrija) ir nufotografuoti ten saugomą aplanką su minėtais piešiniais, kuriuose vaizduojama H. Šojaus tekstilės kolekcija.
Naujausią programą apie laimę lietuvininkų krašte bei laimingus žvejus pristatė etniškiausias Mažosios Lietuvos folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite