Krašto praeitį menantys eksponatai papildė Šilutės muziejaus saugyklas

FONDAS

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti. Parodoje eksponuojamos 2013 metais muziejui padovanotos, restauruotos muziejinės vertybės ir vienas muziejininkų įsigytas veikiantis eksponatas. Gausiai susirinkusiems pristatytas katalogas „Etnografinė dr. H. Šojaus kolekcija Šilutės muziejuje. Anuomet ir dabar“. Diplomais ir katalogais padėkota visiems muziejui dovanojusiems kokių nors senų daiktų.

Tradiciją padėkoti muziejui dovanojantiems praėjusius laikus menančių eksponatų Šilutės muziejininkai puoselėja ištisus du dešimtmečius. Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi kasmet didėjančiu geradarių būriu.
Beveik 800 eksponatų
Naujais eksponatais pasidžiaugė Šilutės muziejaus vyr. fondų saugotoja Inga Ladavičiūtė, priminusi, kad nauji eksponatai saugomi archeologijos, bonistikos, numizmatikos, dailės, etnografijos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinių saugyklose.
Dėl vietos stokos muziejininkai gali demonstruoti tik mažą dalį gautųjų eksponatų, todėl pasistengė, kad šioje parodoje būtų eksponuojama bent po vieną dovanotojo daiktą. Apgailestauta, kad į parodą nepateko Beatričės Bekerytės dovanotos medinės svarstyklės, kurios šiuo metu konservuojamos.

Šilutės muziejininkai su H. Šojaus kolekcija supažindina leisdami katalogus. 2008 m. pasirodžiusiame leidinyje pristatyti Šilokarčemos dvaro dailės kūriniai. Šilutės muziejuje saugoma H. Šojaus etnografine kolekcija pirmą kartą pristatoma ką tik ppsairodžiusiame kataloge.

Muziejaus fondai itin gausiai pasipildė Šilutės dvaro sodyboje bei Švėkšnoje, Liepų a. 25, rastais archeologiniais radiniais. Dauguma archeologų muziejui perduotų radinių yra buitinės ir statybinės keramikos fragmentai, stiklo dirbiniai ar jų duženos.
Muziejaus liaudies meno skyrių papildė Rimos Tarvydienės dovanotos staltiesės, staltiesėlės, Liudos Toleikienės, jos senelio laikus menančios lovatiesės. Austinių juostų padovanojo Adelė Vaičiūnienė, lovatiesę ir rankšluostį – Ramutė Urbutytė-Kvederienė, staltiesę, priklausiusią smuikininkės Kornelijos Kalinauskaitės mamai, perleido Rita Diumkė.
Istorinių eksponatų rinkinys papildytas spausdinimo mašinėle, pudrine, radijo imtuvu, mokyklinės uniformos prijuoste, mediniais skaitytuvais, spaliuko ir komjaunuolio ženkliukais, kalėdiniu papuošalu, amatininkų darbo įrankiais ir t. t.
Muziejui dovanoja net iš Vokietijos. Klausas Šerlys (Scherliess) atsiuntė Karaliaučiaus Albertinos universiteto antspaudų liejinių, kuriuose pavaizduotas Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, o Kurtas Boileris (Beutler) atsiuntė savo piešinių.
Šilutės muziejui padovanota nuotraukų ir jų kopijų, raštijos skyrių papildė geradarių dovanoti leidiniai, dokumentai, spaudiniai, o bonistikos skyrių – popieriniai 1 ir 10 kapeikų banknotai, išleisti 1876 m.

Į muziejaus parodą susirinkusiems šilutiškiams aujausią programą parodė folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Restauravimo spartą lemia lėšos
Restauratorius Vytautas Rauktys trumpai papasakojo, kaip buvo restauruotas rašomasis stalas, gėlių stovas, lietuvininkės kraičio skrynia. Apie kruopštų, daug laiko ir kantrybės reikalaujantį tekstilės restauratoriaus darbą pasakojo tekstilės restauratorė Idalija Ragelienė. Ji pasidalijo patirtimi, kaip buvo restauruoti delmonai iš H. Šojaus kolekcijos, žvejybos venteriai ir žvejų rūbai.
Netrukus į muziejų sugrįš dar vienas dr. H. Šojaus kolekcijos eksponatas – 1850 m. jūrinis žemėlapis. Jį naujam gyvenimui prikels Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dokumentų konservavimo ir restauravimo centro restauratorė Aldona Nikienė. Restauravimo darbus finansuoja Šilutės rajono savivaldybė.
Vytautas Rauktys, pernai restauravęs 5 muziejaus eksponatus, sakė, kad mediniai daiktai tinkamai saugomi gali būti amžini, bet gali sunykti ir per 10 metų. Į muziejų patekę gėlių stovai parodoje vienas nuo kito ypač skyrėsi. Vieną V. Rauktys jau restauravo, kitas dar laukia savo eilės.
Pernai medžio restauratorius ėmėsi atnaujinti ir remontuoti ąžuolinį rašomąjį stalą: specialiu mišiniu plovė, valė, gramdė, atnaujintą paviršių padengė specialiu aliejumi, bet prie šio eksponato dar teks padirbėti. Anot restauratoriaus, darbo sparta priklauso nuo … gaunamų lėšų, mat restauravimo darbams naudojamos brangios medžiagos.
H. Šojaus kolekcijos katalogas

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė Indrė Skablauskaitė.

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, įvadinį straipsnį parašė Roza Šikšnienė. Išleista lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis 500 egz. tiražu leidykloje „Libra Memelensis“ (redaktorius Kęstutis Demereckas).
Su naujausiu Šilutės muziejininkų parengtu supažindino jo sudarytoja I. Skablauskaitė. Priminta, kad dr. H. Šojaus sukaupta muziejinė kolekcija yra vertingiausia Šilutės muziejuje saugomo fondo dalis.
Šilokarčemos dvare veikusiu muziejumi ypač domėtasi XX amžiaus pradžioje. Muziejų aplankė daug garbingų žmonių, tarp kurių buvo ir prezidentas Antanas Smetona. 1928 m. dienraštis „Lietuva“ rašė, kad H. Šojaus etnografinė kolekcija yra didžiausia ir unikaliausia pirmajame privačiame Klaipėdos krašto muziejuje.
Antrojo pasaulinio karo metais dvare apsistojusi rusų armija didžiąją dalį eksponatų sunaikino, panaudojo „karo reikmėms“. Kokia ji buvo, muziejininkai sprendžia iš H. Šojaus darytų etnografinių aprašų. Daug padėjo ir Muziejaus direktorės R. Šikšnienės sužinotas faktas, kad 1941 m. Šilokarčemoje lankėsi dailininkė E. V. Korff (Vokietija). Užsukusi į dvarą jį perpiešė čia rastą tekstilės kolekciją. Šilutės muziejininkams pavyko 2012 m. rudenį apsilankyti Tirolio liaudies meno muziejuje Insbruke (Austrija) ir nufotografuoti ten saugomą aplanką su minėtais piešiniais, kuriuose vaizduojama H. Šojaus tekstilės kolekcija.
Naujausią programą apie laimę lietuvininkų krašte bei laimingus žvejus pristatė etniškiausias Mažosios Lietuvos folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite