Krašto praeitį menantys eksponatai papildė Šilutės muziejaus saugyklas

FONDAS

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti. Parodoje eksponuojamos 2013 metais muziejui padovanotos, restauruotos muziejinės vertybės ir vienas muziejininkų įsigytas veikiantis eksponatas. Gausiai susirinkusiems pristatytas katalogas „Etnografinė dr. H. Šojaus kolekcija Šilutės muziejuje. Anuomet ir dabar“. Diplomais ir katalogais padėkota visiems muziejui dovanojusiems kokių nors senų daiktų.

Tradiciją padėkoti muziejui dovanojantiems praėjusius laikus menančių eksponatų Šilutės muziejininkai puoselėja ištisus du dešimtmečius. Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi kasmet didėjančiu geradarių būriu.

Beveik 800 eksponatų

Naujais eksponatais pasidžiaugė Šilutės muziejaus vyr. fondų saugotoja Inga Ladavičiūtė, priminusi, kad nauji eksponatai saugomi archeologijos, bonistikos, numizmatikos, dailės, etnografijos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinių saugyklose.
Dėl vietos stokos muziejininkai gali demonstruoti tik mažą dalį gautųjų eksponatų, todėl pasistengė, kad šioje parodoje būtų eksponuojama bent po vieną dovanotojo daiktą. Apgailestauta, kad į parodą nepateko Beatričės Bekerytės dovanotos medinės svarstyklės, kurios šiuo metu konservuojamos.

Šilutės muziejininkai su H. Šojaus kolekcija supažindina leisdami katalogus. 2008 m. pasirodžiusiame leidinyje pristatyti Šilokarčemos dvaro dailės kūriniai. Šilutės muziejuje saugoma H. Šojaus etnografine kolekcija pirmą kartą pristatoma ką tik ppsairodžiusiame kataloge.

Muziejaus fondai itin gausiai pasipildė Šilutės dvaro sodyboje bei Švėkšnoje, Liepų a. 25, rastais archeologiniais radiniais. Dauguma archeologų muziejui perduotų radinių yra buitinės ir statybinės keramikos fragmentai, stiklo dirbiniai ar jų duženos.
Muziejaus liaudies meno skyrių papildė Rimos Tarvydienės dovanotos staltiesės, staltiesėlės, Liudos Toleikienės, jos senelio laikus menančios lovatiesės. Austinių juostų padovanojo Adelė Vaičiūnienė, lovatiesę ir rankšluostį – Ramutė Urbutytė-Kvederienė, staltiesę, priklausiusią smuikininkės Kornelijos Kalinauskaitės mamai, perleido Rita Diumkė.
Istorinių eksponatų rinkinys papildytas spausdinimo mašinėle, pudrine, radijo imtuvu, mokyklinės uniformos prijuoste, mediniais skaitytuvais, spaliuko ir komjaunuolio ženkliukais, kalėdiniu papuošalu, amatininkų darbo įrankiais ir t. t.
Muziejui dovanoja net iš Vokietijos. Klausas Šerlys (Scherliess) atsiuntė Karaliaučiaus Albertinos universiteto antspaudų liejinių, kuriuose pavaizduotas Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, o Kurtas Boileris (Beutler) atsiuntė savo piešinių.
Šilutės muziejui padovanota nuotraukų ir jų kopijų, raštijos skyrių papildė geradarių dovanoti leidiniai, dokumentai, spaudiniai, o bonistikos skyrių – popieriniai 1 ir 10 kapeikų banknotai, išleisti 1876 m.

Į muziejaus parodą susirinkusiems šilutiškiams aujausią programą parodė folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Restauravimo spartą lemia lėšos

Restauratorius Vytautas Rauktys trumpai papasakojo, kaip buvo restauruotas rašomasis stalas, gėlių stovas, lietuvininkės kraičio skrynia. Apie kruopštų, daug laiko ir kantrybės reikalaujantį tekstilės restauratoriaus darbą pasakojo tekstilės restauratorė Idalija Ragelienė. Ji pasidalijo patirtimi, kaip buvo restauruoti delmonai iš H. Šojaus kolekcijos, žvejybos venteriai ir žvejų rūbai.
Netrukus į muziejų sugrįš dar vienas dr. H. Šojaus kolekcijos eksponatas – 1850 m. jūrinis žemėlapis. Jį naujam gyvenimui prikels Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dokumentų konservavimo ir restauravimo centro restauratorė Aldona Nikienė. Restauravimo darbus finansuoja Šilutės rajono savivaldybė.
Vytautas Rauktys, pernai restauravęs 5 muziejaus eksponatus, sakė, kad mediniai daiktai tinkamai saugomi gali būti amžini, bet gali sunykti ir per 10 metų. Į muziejų patekę gėlių stovai parodoje vienas nuo kito ypač skyrėsi. Vieną V. Rauktys jau restauravo, kitas dar laukia savo eilės.
Pernai medžio restauratorius ėmėsi atnaujinti ir remontuoti ąžuolinį rašomąjį stalą: specialiu mišiniu plovė, valė, gramdė, atnaujintą paviršių padengė specialiu aliejumi, bet prie šio eksponato dar teks padirbėti. Anot restauratoriaus, darbo sparta priklauso nuo … gaunamų lėšų, mat restauravimo darbams naudojamos brangios medžiagos.

H. Šojaus kolekcijos katalogas

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė Indrė Skablauskaitė.

Etnografinės H. Šojaus kolekcijos Šilutės muziejuje katalogą sudarė muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, įvadinį straipsnį parašė Roza Šikšnienė. Išleista lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis 500 egz. tiražu leidykloje „Libra Memelensis“ (redaktorius Kęstutis Demereckas).
Su naujausiu Šilutės muziejininkų parengtu supažindino jo sudarytoja I. Skablauskaitė. Priminta, kad dr. H. Šojaus sukaupta muziejinė kolekcija yra vertingiausia Šilutės muziejuje saugomo fondo dalis.
Šilokarčemos dvare veikusiu muziejumi ypač domėtasi XX amžiaus pradžioje. Muziejų aplankė daug garbingų žmonių, tarp kurių buvo ir prezidentas Antanas Smetona. 1928 m. dienraštis „Lietuva“ rašė, kad H. Šojaus etnografinė kolekcija yra didžiausia ir unikaliausia pirmajame privačiame Klaipėdos krašto muziejuje.
Antrojo pasaulinio karo metais dvare apsistojusi rusų armija didžiąją dalį eksponatų sunaikino, panaudojo „karo reikmėms“. Kokia ji buvo, muziejininkai sprendžia iš H. Šojaus darytų etnografinių aprašų. Daug padėjo ir Muziejaus direktorės R. Šikšnienės sužinotas faktas, kad 1941 m. Šilokarčemoje lankėsi dailininkė E. V. Korff (Vokietija). Užsukusi į dvarą jį perpiešė čia rastą tekstilės kolekciją. Šilutės muziejininkams pavyko 2012 m. rudenį apsilankyti Tirolio liaudies meno muziejuje Insbruke (Austrija) ir nufotografuoti ten saugomą aplanką su minėtais piešiniais, kuriuose vaizduojama H. Šojaus tekstilės kolekcija.
Naujausią programą apie laimę lietuvininkų krašte bei laimingus žvejus pristatė etniškiausias Mažosios Lietuvos folkloro kolektyvas „Giedružė“ iš Nidos.

Laima PUTRIUVIENĖ

palpalbaldai.lt

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Augintinių ženklinimo ABC: kam, kaip ir kodėl to reikia?

Bela, Luna, Simba, Pūkis, Pupa, Maja, Rikis, Tobis, Murkis, Puma, Nika, Arčis, Gučis – populiariausi kačių ir šunų, registruotų Gyvūnų augintinių registre, vardai. Jūsų augintinio vardas taip pat gali būti populiariausiųjų sąraše, jei paženklinsite ir registruosite jį Gyvūnų augintinių registre. Primename, kaip tai padaryti ir kodėl svarbu paženklinti savo augintinius. Gyvūno ženklinimas mikroschema – tai neskausminga ir daug laiko netrunkanti procedūra. Ją atlieka veterinaras arba ženklintojas, registruojantis kates, šunis ir šeškus ir turintis mokymo baigimo pažymėjimą bei teisę prisijungti prie

Vasario mėnesį policija tikrins

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja apie vasario mėnesio policijos prevencines priemones. Vasario 1-2 d. bus tikrinamas privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimas, vasario 5-7 d. – transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , vasario 9-11 d. ir vasario 27-28 d. – vairuotojų nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles. Vasario 13-19 d. bus sustiprinta krovininių automobilių ir autobusų

Buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai

Šiandien, vasario 1 d., ikiteisminiame tyrime, pradėtame 2022 m. lapkričio 15 d. dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 153 straipsnio 1 dalyje, buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal nurodytus straipsnius. Įvyko jo apklausa. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiai arba nepilnamečiai. Detalesnė informacija

Patarimai, į kuriuos svarbu atsižvelgti perkant ginklų seifą

Vienas iš populiariausių seifų šiandieninėje rinkoje yra ginklų seifai. Jie būna įvairių stilių ir dydžių. Daugelis yra tik plonos metalinės skardos spintos be apsaugos nuo ugnies ar įsilaužimo. Kyla klausimas, nuo ko pradėti renkantis ginklų seifą? Pirmiausia atsižvelkite į konstrukciją, metalo storį ir fiksavimo mechanizmo tipą. Po to įvertinkite atsparumą ugniai. Anksčiau ginklų spintelės buvo pagamintos iš medžio ir stiklo, todėl ginklai net būdavo matomi jose… Ginklams saugoti skirtuose seifuose dažniausiai galima laikyti nuo vieno iki penkių ginklų. Perkant seifą

Taip pat skaitykite