Kompensavo plėšrūnų padarytus nuostolius

Šilutės savivaldybei pirmą kartą teko kompensuoti dėl vilkų sudraskytų galvijų padarytus nuostolius. Už 6 sudraskytus gyvūnus teko sumokėti beveik 1000 eurų. Anksčiau sprendimus dėl kompensacijų už plėšrūnų padarytus nuostolius priimdavo Aplinkos ministerija.

Šilutės rajono savivaldybė skyrė kompensacijas už 6 praėjusiais metais plėšrūnų sudraskytus gyvulius.

Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus paaiškino, kad kompensacijų už plėšrūnų padarytus nuostolius tvarka pasikeitė 2013 metų spalio mėnesį, todėl už per 2014 metus padarytus nuostolius turėjo jau kompensuoti savivaldybė. Iki to laiko nuostolių kompensavimu užsiimdavo Aplinkos ministerija, tačiau tuomet ūkininkams labai sunku būdavo įrodyti, kad žalą padarė vilkai.
Dabar tvarka supaprastėjo, žalą apskaičiuoja Savivaldybėje sudaryta komisija. Nukentėjęs ūkininkas kreipiasi į seniūniją ir seniūnijos veterinarijos gydytoją, tuomet sustatomas aktas. Apie gyvūno gaišeną informuojama UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri per parą ją išveža utilizuoti. Ūkininkui padarytą žalą, atsižvelgdama į rinkos kainos, nustato komisija. Kompensacijos išmokamos iš lėšų, kurios sukaupiamos surinkus medžiotojų būrelių sumokėtus mokesčius.
Už 2014 metus žala kompensuota 4 ūkininkams, daugiausia iš Švėkšnos ir Gardamo seniūnijų. Anot R. Rimkaus, dėl nuo plėšrūnų padarytos žalos kreipėsi daugiau ūkininkų, tačiau kai kurių gyvuliai buvo drausti ir nuostolius kompensavo draudimo įstaigos.
„Jeigu draudimo išmokėta kompensacija mažesnė, negu galvijo kaina, skirtumą gali padengti ir Savivaldybė, tačiau tokių atvejų nepasitaikė“, – sakė R. Rimkus. Daugiausiai gyvūnų sudraskyta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Gamtosaugininko manymu, šiuo laikotarpiu vilkai moko medžioti savo vaikus, todėl ir užpuolimų padaugėjo. Daug ar mažai jų būta 2014 metais sunku pasakyti, nes iki šiol žalos nustatymu užsiiminėjo ministerija, o Savivaldybė tokios statistikos iki šiol nevedė. Remigijaus Rimkaus manymu, nuostolių gali padaugėti, nes esama žinių, kad mūsų rajone pastebėta lūšis.
Didžioji išmokų dalis skirta ne patirtai žalai kompensuoti, o prevencinėms priemonėms. Savivaldybė skyrė apie 17 tūkst. eurų Šilutės miškų urėdijai repelentams įsigyti. Lyginant su šiomis išlaidomis, plėšriųjų gyvūnų padaryta žala nežymi. Repelentų pirkimui lėšų skiriama kasmet. Spygliuočių viršūnėles mėgsta skabyti stirnos. Todėl jos tepamos specialiomis medžiagomis. Artėjant šaltajam metų sezonui, repelentais Šilutės urėdijoje aptepami tūkstančiai jaunų medelių.
Dėl stirnų ir šernų padaromų nuostolių kompensavimo, išskyrus retus atvejus, kai kyla ginčai, su medžiotojų būreliais susitaria patys ūkininkai. Pasak R. Rimkaus, labiausiai šernai siautėja laukuose, kur po žeme įsikuria grambuolių lervos. Po tokių šernų „vaišių“ laukai atrodo kaip išarti.
Nepavyksta tinkama sureguliuoti kompensacijų už nuo praskrendančių paukščių nukentėjusių pasėlių išmokėjimo tvarkos. Migruojantys paukščiai per Pamarį skrenda tūkstantiniais būriais ir labai mėgsta atgauti jėgas bei pasistiprinti ūkininkų laukuose skabydami želmenis. Paukščiai saugomi, todėl šaudyti jų negalima, rekomenduojama juos tik išbaidyti garsais arba statyti kaliauses. Sparnuočiai tapo gudrūs. Į tokias priemones nebekreipia dėmesio, o patyrusiems nuostolių ūkininkams iškovoti kompensacijų praktiškai niekuomet nepavyksta.

Vaidotas VILKAS

Hits: 35

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Taip pat skaitykite