Kompensavo plėšrūnų padarytus nuostolius

Šilutės savivaldybei pirmą kartą teko kompensuoti dėl vilkų sudraskytų galvijų padarytus nuostolius. Už 6 sudraskytus gyvūnus teko sumokėti beveik 1000 eurų. Anksčiau sprendimus dėl kompensacijų už plėšrūnų padarytus nuostolius priimdavo Aplinkos ministerija.

Šilutės rajono savivaldybė skyrė kompensacijas už 6 praėjusiais metais plėšrūnų sudraskytus gyvulius.

Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus paaiškino, kad kompensacijų už plėšrūnų padarytus nuostolius tvarka pasikeitė 2013 metų spalio mėnesį, todėl už per 2014 metus padarytus nuostolius turėjo jau kompensuoti savivaldybė. Iki to laiko nuostolių kompensavimu užsiimdavo Aplinkos ministerija, tačiau tuomet ūkininkams labai sunku būdavo įrodyti, kad žalą padarė vilkai.
Dabar tvarka supaprastėjo, žalą apskaičiuoja Savivaldybėje sudaryta komisija. Nukentėjęs ūkininkas kreipiasi į seniūniją ir seniūnijos veterinarijos gydytoją, tuomet sustatomas aktas. Apie gyvūno gaišeną informuojama UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri per parą ją išveža utilizuoti. Ūkininkui padarytą žalą, atsižvelgdama į rinkos kainos, nustato komisija. Kompensacijos išmokamos iš lėšų, kurios sukaupiamos surinkus medžiotojų būrelių sumokėtus mokesčius.
Už 2014 metus žala kompensuota 4 ūkininkams, daugiausia iš Švėkšnos ir Gardamo seniūnijų. Anot R. Rimkaus, dėl nuo plėšrūnų padarytos žalos kreipėsi daugiau ūkininkų, tačiau kai kurių gyvuliai buvo drausti ir nuostolius kompensavo draudimo įstaigos.
„Jeigu draudimo išmokėta kompensacija mažesnė, negu galvijo kaina, skirtumą gali padengti ir Savivaldybė, tačiau tokių atvejų nepasitaikė“, – sakė R. Rimkus. Daugiausiai gyvūnų sudraskyta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Gamtosaugininko manymu, šiuo laikotarpiu vilkai moko medžioti savo vaikus, todėl ir užpuolimų padaugėjo. Daug ar mažai jų būta 2014 metais sunku pasakyti, nes iki šiol žalos nustatymu užsiiminėjo ministerija, o Savivaldybė tokios statistikos iki šiol nevedė. Remigijaus Rimkaus manymu, nuostolių gali padaugėti, nes esama žinių, kad mūsų rajone pastebėta lūšis.
Didžioji išmokų dalis skirta ne patirtai žalai kompensuoti, o prevencinėms priemonėms. Savivaldybė skyrė apie 17 tūkst. eurų Šilutės miškų urėdijai repelentams įsigyti. Lyginant su šiomis išlaidomis, plėšriųjų gyvūnų padaryta žala nežymi. Repelentų pirkimui lėšų skiriama kasmet. Spygliuočių viršūnėles mėgsta skabyti stirnos. Todėl jos tepamos specialiomis medžiagomis. Artėjant šaltajam metų sezonui, repelentais Šilutės urėdijoje aptepami tūkstančiai jaunų medelių.
Dėl stirnų ir šernų padaromų nuostolių kompensavimo, išskyrus retus atvejus, kai kyla ginčai, su medžiotojų būreliais susitaria patys ūkininkai. Pasak R. Rimkaus, labiausiai šernai siautėja laukuose, kur po žeme įsikuria grambuolių lervos. Po tokių šernų „vaišių“ laukai atrodo kaip išarti.
Nepavyksta tinkama sureguliuoti kompensacijų už nuo praskrendančių paukščių nukentėjusių pasėlių išmokėjimo tvarkos. Migruojantys paukščiai per Pamarį skrenda tūkstantiniais būriais ir labai mėgsta atgauti jėgas bei pasistiprinti ūkininkų laukuose skabydami želmenis. Paukščiai saugomi, todėl šaudyti jų negalima, rekomenduojama juos tik išbaidyti garsais arba statyti kaliauses. Sparnuočiai tapo gudrūs. Į tokias priemones nebekreipia dėmesio, o patyrusiems nuostolių ūkininkams iškovoti kompensacijų praktiškai niekuomet nepavyksta.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite