Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos nuotr.

Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų.
Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai kurių komiteto narių nuomone, kad nėra reikalo daug kartų važiuoti į centrines miesto gatves. Prisiminkime: Lietuvininkų gatvėje rajono savivaldybės administracija, miesto ir aplinkinių vietovių seniūnija, bankai, kultūros veiklos centrai, prekybos ir verslo objektai. Daug žmonių čia turi visokiausių reikalų.
Tokia padėtis susidarė dar tada, kai Šilokarčemos gyvenvietė ėmė plėstis ir jungtis su Žibų, Cintjoniškių, Verdainės kaimais. Natūraliai atsirado šalutinės gatvės, dauguma kurių vedė į centrą. Lietuvininkų ir Tilžės gatvėms teko miesto stuburo vaidmuo. Savitas pagrindinių ir šalutinių gatvių susidūrimo būdas: Šilutėje vyrauja T formos sankryžos. Šalutinės ir pagrindinės gatvės rodo, kaip plėtėsi miestas – jos yra mūsų istorinės praeities liudininkės.
Pavyzdžiui, kaip dabar turi elgtis žmogus, gyvenantis Naujakurių kvartale ir turintis reikalų banke. Jam reikia atvažiuoti į centrinę gatvę arba ieškoti automobiliui vietos šalia centro aikštelėse. Darbo valandomis jose laisvų vietų nedaug. Komitete buvo siūloma pasekti didžiųjų miestų pavyzdžiu: centrinę gatvę palikti automobiliams važiuoti, bet neleisti jų čia parkuoti. Vilniuje toks yra Gedimino prospektas. Ten nuo Žvėryno tilto iki prospekto pabaigos vairuotojas, jeigu nori sustoti, įjungia automobilio avarinio sustojimo signalą. Palei šaligatvį atskira juosta važiuoja dviratininkai. Sankryžose eismą reguliuoja tik šviesoforai, bet ne eismo ženklai.
Ar toks modelis tiktų Šilutės Lietuvininkų gatvei? Tektų daryti išimtis neįgaliųjų, tos gatvės verslo savininkų automobiliams. Šilutėje dviratininkų takas susiformavęs ant šaligatvio.
Komitete buvo kalbama, kad Šilutės centrinėse gatvėse trūksta tvarkos, pavyzdžiui, sunku ir pavojinga išvažiuoti iš Žalgirio g. į Lietuvininkų. Ar tikslinga T formos sankryžoje leisti iš šalutinės gatvės išvažiuoti tik viena kryptimi, o kita – uždrausti. Draudimai nepagerins eismo sąlygų centrinėje gatvėje. Kai miestas augo, niekas nenumatė, kad XXI amžiuje bus tiek transporto.
Draudimų atsisakius, eismą sėkmingai gali reguliuoti šviesoforai. Vilniuje, kur baigiasi Gedimino prospektas prieš Katedrą, eismas labai intensyvus. Prie sankryžos modernūs šviesoforai sėkmingai reguliuoja eismą ir leidžia pėsčiųjų būriams pereiti sankryžą.
Mano nuomone, Šilutei reikia įsigyti modernių šviesoforų. Mūsų mieste šviesoforai gali dirbti 13 valandų: nuo ryto 7 val. iki vakaro 20 val. Kitu laiku juos galima išjungti, nes mašinų gatvėse labai sumažėja. Keista, kad komitete vyrauja nuomonė, jog Šilutėje reikalingos tik žiedinės sankryžos, o apie šviesoforus iš viso nebuvo kalbėta. Mieste jau įrengtos dvi žiedinės sankryžos, jų atsiras daugiau. Planuojamos bent dvi tokios sankryžos centrinėje gatvėje. Ar jos būtinos?
Komiteto posėdyje buvo aptarta eismo padėtis didžiųjų miestų centrinėje gatvėje. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos pagrindinės gatvės be žiedų. Didieji miestai saugo savo istorinę praeitį. Šilutėje požiūris kitoks: ne šviesoforas, o žiedas turi reguliuoti eismą. Įdomu, kiek kainuoja mieste padaryti eismo žiedą, kiek kainuoja šviesoforas ir jo sunaudojama elektra?
Gluosnių, Taikos, Cintjoniškių gatvių sankryžą ne vienus metus reguliavo šviesoforas. Buvo nutarta: jo nebereikia. Šiandien toje sankryžoje eismo žiedas – negražus ir nepatogus. Žiede, važiuojamojoje kelio dalyje, stovi daugiau negu dešimt kelio ženklų. Vienas pažįstamas vairuotojas pasijuokė: anksčiau mes garsėjome vėtrungėmis, dabar – kelio ženklais. Kai išvažiuoji iš žiedo turgaus link, nustebęs pamatai, kad šaligatvis su „pilvuku“, išlindusiu į važiuojamąją dalį. Klausiau ne vieno, kaip patinka šis žiedas – pagyrimo žodžių nesulaukiau. Vienas išgirstas klausimas buvo toks: kodėl nuo žiedo turgaus link važiavimo juostos taip susiaurintos, suspaustos? Pažįstamo vairuotojo nuomone, nenori leisti pro turgų važiuoti autofurgonams, traktoriams su priekabomis.
Pabandykime įsivaizduoti, kaip tokie žiedai atrodys centrinėse gatvėse. Jomis važiuoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkiosios mašinos su prekėmis, kroviniais. Lekia įsijungusios garso ir šviesos signalus gaisrininkų, greitosios pagalbos mašinos. Žiedai joms būtų rimta kliūtis.
Labai įdomus eismo reguliavimas Palangoje, kur vasarą mašinų begalės. Ten judrioje sankryžoje, prie žiedo, nėra nei kokių atitvarų, nėra kelio ženklų važiuojamojoje dalyje. Visa informacija gatvės pakraštyje.
Nesu eismo žiedų priešininkas. Šilutės aplinkkelyje yra du eismo žiedai, jie savo vietoje ir ten reikalingi. Bet norėtųsi, kad miesto vaizdo negadintų negražūs eismo žiedai, kad svečiams galėtume parodyti, kokia įdomi Šilutė, kaip ji moka saugoti savo praeitį, kad tartumėm, jog čia gyventi mums patogu ir gera.

Anatolijus Žibaitis

Vienas komentaras

  • Vytas

    Gluosnių, Taikos, Cintjoniškių gatvių sankryžos žiede dar pastatys plūdes su nuorodomis kiek km iki miestu su kuriais savivaldybė draugauja, o tada bus košmaras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vėjo jėgainių kaimynystė Pagėgių krašto bendruomenėms suteiks galimybę įgyvendinti daugiau iniciatyvų

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.   Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui