Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis.

Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas lėmė jo apsisprendimą rinktis iš dalies panašią, tačiau tuo pačiu ir labai skirtingą automobilių sporto discipliną.

Automobilių krose nuo 1987-ųjų metų lenktyniavusį automobilių sporto meistrą pastaruoju metu galima išvysti prie ralio kroso varžyboms paruošto „Ford Fiesta“ vairo.

„Autokrose pradėjau važiuoti su bagiu, turėjusių ZAZ variklį. Paskui tobulėjome, važiavome su rimtesniais bagiais. Vėliau persėdau į kėbulinį automobilį ir toliau važiavau krose. Kiek vėliau atsirado NEZ – Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso varžybos. Taip ir prasidėjo mano dalyvavimas ralio krose Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Kai važiavome Danijoje, Švedijoje, pamatėme, kaip ruošiasi, kaip važiuoja vietos sportininkai. Buvo tikrai įdomi patirtis.

Į ralio krosą perėjau todėl, kad čia yra visai kita važiavimo kultūra, bendras technikos lygis, didesni greičiai, mažiau kontaktų. Daugelis mūsų autokroso sportininkų bijo važiuoti į ralio krosą, nes čia jau yra asfalto, reikia važiuoti trajektorijomis. Vis dėlto ralio krosas tikrai įdomiau, o ir estetinis technikos vaizdas yra kur kas geresnis nei autokrose. Kalbinu jaunimą, kad važiuotų į ralio krosą, bet jie labai sunkiai pasiduoda. Tai nėra brangiau už autokrosą. Netgi pigiau, mašinos mažiau daužomos, tik reikia pasiruošti turimą techniką, kad ji neatrodytų kaip po karo…“ – sakė Arvydas Galinis.

Arvydui pritaria ir automobilių sporto meistro vardu taip pat pasigirti galintis Mindaugas Sidabras. Pasak lenktynininko, kurį laiką jis bandė derinti automobilių kroso ir ralio kroso varžybų kalendorių ir dalyvauti visur, tačiau galiausiai apsistojo ties ralio krosu. Be to, į ralio krosą jis įtraukė ir savo sūnų Luką.

„Anksčiau važiavome ir ten bei ten, bet jei nori būti konkurencingas ralio krose, automobilis turi būti labai gerai paruoštas. Autokrosui jis nebetinka. Teko apsispręsti ir pasilikti tik ralio krose. Autokroso teko atsisakyti. Taigi, viena iš priežasčių – paties automobilio paruošimas.

Kitas dalykas – vairavimo technika ralio krose irgi gerokai skiriasi nuo autokroso. Ralio krose, sakyčiau, reikalingi net daugiau įgūdžių. Trasų dangos – didžioji dalis asfaltas ir maža dalis žvyro. Autokrose jei iš starto spėjai pirmas išvažiuoti, tada tik žiūrėk, kad neužleistum pozicijos. O ralio krose jau yra „Joker“ ratas. Reikia mąstyti. Jei negali aplenkti priekyje važiuojančio varžovo – lendi į „džokerį“ ir aplenki vėliau jį be kontakto. Taigi, startas čia nebelemia didžiosios dalies rezultato.

Trečias dalykas – technika. Autokrose po kiekvienų varžybų tenka tiesinti šonus, sparnus, taisyti važiuoklę, mat nelygus gruntas, būna kontaktų. O ralio krose kartais pakanka tik dulkes nuo automobilio nusivalyti… Tiesa, paskutinėse varžybose Bikerniekuose turėjome stiprią avariją, kėbulą teks taisyti. Dar ir dabar šonus skauda. Bet tokių incidentų ralio krose gerokai mažiau nei autokrose. O sūnus Lukas į ralio krosą persiorientavo todėl, kad BMW automobilis ralio krose važiuojant asfaltu yra gerokai konkurencingesnis nei važiuojant autokroso varžybose ant žvyro“, – pasakojo Mindaugas Sidabras.

Tiek Arvydas Galinis, tiek Mindaugas bei Lukas Sidabrai ruošiasi ralio kroso varžyboms Vilkyčiuose. Iki jų liko nei daug – kiek daugiau nei pusantros savaitės.

Etapo Vilkyčiuose organizatorius Kazimieras Gudžiūnas Lietuvos ralio kroso čempionato dalyvius kviečia aktyviau registruotis varžyboms, kadangi šiuo metu jau yra užsiregistravę beveik 80 Lenkijos ralio kroso čempionato dalyvių, tad dalyvių parke sparčiai mažėja vietos.

Lenktynių organizatorių inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite