Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis.

Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas lėmė jo apsisprendimą rinktis iš dalies panašią, tačiau tuo pačiu ir labai skirtingą automobilių sporto discipliną.

Automobilių krose nuo 1987-ųjų metų lenktyniavusį automobilių sporto meistrą pastaruoju metu galima išvysti prie ralio kroso varžyboms paruošto „Ford Fiesta“ vairo.

„Autokrose pradėjau važiuoti su bagiu, turėjusių ZAZ variklį. Paskui tobulėjome, važiavome su rimtesniais bagiais. Vėliau persėdau į kėbulinį automobilį ir toliau važiavau krose. Kiek vėliau atsirado NEZ – Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso varžybos. Taip ir prasidėjo mano dalyvavimas ralio krose Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Kai važiavome Danijoje, Švedijoje, pamatėme, kaip ruošiasi, kaip važiuoja vietos sportininkai. Buvo tikrai įdomi patirtis.

Į ralio krosą perėjau todėl, kad čia yra visai kita važiavimo kultūra, bendras technikos lygis, didesni greičiai, mažiau kontaktų. Daugelis mūsų autokroso sportininkų bijo važiuoti į ralio krosą, nes čia jau yra asfalto, reikia važiuoti trajektorijomis. Vis dėlto ralio krosas tikrai įdomiau, o ir estetinis technikos vaizdas yra kur kas geresnis nei autokrose. Kalbinu jaunimą, kad važiuotų į ralio krosą, bet jie labai sunkiai pasiduoda. Tai nėra brangiau už autokrosą. Netgi pigiau, mašinos mažiau daužomos, tik reikia pasiruošti turimą techniką, kad ji neatrodytų kaip po karo…“ – sakė Arvydas Galinis.

Arvydui pritaria ir automobilių sporto meistro vardu taip pat pasigirti galintis Mindaugas Sidabras. Pasak lenktynininko, kurį laiką jis bandė derinti automobilių kroso ir ralio kroso varžybų kalendorių ir dalyvauti visur, tačiau galiausiai apsistojo ties ralio krosu. Be to, į ralio krosą jis įtraukė ir savo sūnų Luką.

„Anksčiau važiavome ir ten bei ten, bet jei nori būti konkurencingas ralio krose, automobilis turi būti labai gerai paruoštas. Autokrosui jis nebetinka. Teko apsispręsti ir pasilikti tik ralio krose. Autokroso teko atsisakyti. Taigi, viena iš priežasčių – paties automobilio paruošimas.

Kitas dalykas – vairavimo technika ralio krose irgi gerokai skiriasi nuo autokroso. Ralio krose, sakyčiau, reikalingi net daugiau įgūdžių. Trasų dangos – didžioji dalis asfaltas ir maža dalis žvyro. Autokrose jei iš starto spėjai pirmas išvažiuoti, tada tik žiūrėk, kad neužleistum pozicijos. O ralio krose jau yra „Joker“ ratas. Reikia mąstyti. Jei negali aplenkti priekyje važiuojančio varžovo – lendi į „džokerį“ ir aplenki vėliau jį be kontakto. Taigi, startas čia nebelemia didžiosios dalies rezultato.

Trečias dalykas – technika. Autokrose po kiekvienų varžybų tenka tiesinti šonus, sparnus, taisyti važiuoklę, mat nelygus gruntas, būna kontaktų. O ralio krose kartais pakanka tik dulkes nuo automobilio nusivalyti… Tiesa, paskutinėse varžybose Bikerniekuose turėjome stiprią avariją, kėbulą teks taisyti. Dar ir dabar šonus skauda. Bet tokių incidentų ralio krose gerokai mažiau nei autokrose. O sūnus Lukas į ralio krosą persiorientavo todėl, kad BMW automobilis ralio krose važiuojant asfaltu yra gerokai konkurencingesnis nei važiuojant autokroso varžybose ant žvyro“, – pasakojo Mindaugas Sidabras.

Tiek Arvydas Galinis, tiek Mindaugas bei Lukas Sidabrai ruošiasi ralio kroso varžyboms Vilkyčiuose. Iki jų liko nei daug – kiek daugiau nei pusantros savaitės.

Etapo Vilkyčiuose organizatorius Kazimieras Gudžiūnas Lietuvos ralio kroso čempionato dalyvius kviečia aktyviau registruotis varžyboms, kadangi šiuo metu jau yra užsiregistravę beveik 80 Lenkijos ralio kroso čempionato dalyvių, tad dalyvių parke sparčiai mažėja vietos.

Lenktynių organizatorių inf.

Hits: 167

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite