Kodėl kasmet kelininkus žiema užklumpa netikėtai? Ar mums tik taip atrodo?

„Keliai tragedija…“ „Šitaip neprižiūrėtas kelias – tiesiog nusikaltimas“. „Žvyrkeliai geriau prižiūrimi vasarą, nei pagrindiniai keliai žiemą“. „Sankryžos, pervažos, perėjos –  nevalyta, nebarstyta, nei kruopos…“

Tai tik dalis gyventojų replikų apie neprižiūrimus Šilutės rajono kelius. Socialiniame tinkle kraštiečiai aktyviai dalijasi nuotraukomis, kokiais keliais pastaruoju metu jiems tenka važinėti į darbą. Laimė, kad iš Lietuvos didieji šalčiai jau pasitraukė ir atslenka šiluma.

Tačiau, kodėl kasmet kelininkus žiema užklumpa netikėtai?

AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovės Giedrės Čekavičienės atsakymas: Keliai prižiūrimi ir valomi laiku, vadovaujantis normatyvais. Taip, kartais būna atvejų, kai gyventojų lūkesčiai nesutampa su keliamais normatyvais ar su supratimu, kaip atrodo keliai žiemą“.

Ji paaiškino, kad keliai prižiūrimi pagal skirtingus kelių priežiūros lygius.

Ką tai reiškia? Pirmiausia, daugiausiai dėmesio skiriama magistraliniams keliams, kuriuose eismo intensyvumas didžiausias. Tinkama eismo kokybė šiuose keliuose privalo būti užtikrinta visą parą. Pagal antrąjį lygį prižiūrima didžioji dalis magistralinių ir intensyviausių krašto kelių. Kelininkai šiuose keliuose budi nuo 4 iki 22 val.

Pagal trečiąjį lygį prižiūrima didžioji dalis krašto ir intensyviausių rajoninių kelių, kuriuose kelininkai budi nuo 4 iki 19 val. Krašto ir rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1000 automobilių per parą, prižiūrimi nuo 6 iki 19 val.

Daugumą valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriuose privalu užtikrinti minimalų eismo kokybės lygį ir kelio tinkamumą, kelininkai valo nuo 9 iki 18 val.

Anot G. Čekavičienės, rajoninių kelių ruožai barstomi arba taikomos suspausto sniego arba ledo šiurkštinimo priemonės tik atsiradus itin slidžiai kelio dangai, tai yra, esant lijundrai, ir tik tuomet, kai darbai baigti aukštesnio priežiūros lygio keliuose. Pavyzdžiui, magistraliniuose.

Nei savaitgalis, nei šventinė diena, anot pašnekovės, kelininkams įtakos neturi – dirbama ištisas dienas.

Su kokiais iššūkiais susiduria kelininkai?

„Pagrindiniai iššūkiai žiemą: ekstremalios oro sąlygos. Pavyzdžiui, intensyvus ilgiau nei 6 valandas trunkantis snygis, pūga, lijundra, temperatūra arti nulio bei neatsakingas vairuotojų elgesys keliuose“, – rašo AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovė.

Anot G. Čekavičienės, apie slidų kelią gyventojai gali pranešti Eismo

 

informacijos centro tel. 1871.

Šilutės rajone žiemos metu keliai valomi, barstomi slidumą mažinančiomis priemonėmis:  druska, druskos tirpalu, smėlio-druskos mišiniu. Pavyzdžiui, per sausio mėnesį jau sunaudota 400 t druskos, smėlio-druskos mišinio – 700 t.

Po reorganizacijos

„Praėjusių metų birželio mėnesį, siekiant efektyvumo, įmonėje buvo stambinamos kelių tarnybos: iš 45 liko 21. Kiekviena tarnyba prižiūri apie 1000 km valstybinių kelių. Šilutės meistrija yra Klaipėdos kelių tarnybos dalis“, – paaiškino AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovė.

 Šilutės meistrija iš viso prižiūri 555 km kelių: III priežiūros lygio (167 km),  IV (97 km) ir V (59 km) bei Vž (232 km).

Šiuo metu Šilutės meistrijoje dirba 40 žmonių, darbuotojų netrūksta.

keliuose dirba 6 valymo, barstymo mechanizmai, 4 auto greideriai, 2 ekskavatoriai, 5 valymo mechanizmai. Esant poreikiui, meistrijos ir kelių tarnybos pasidalija technika.

„Karantinas tinkamai prižiūrėti kelius įtakos nedaro – vykdome savo įsipareigojimus ir esame dėkingi už kolegų, dirbančiųjų keliuose, indėlį ir pastangas, – sakė G. Čekavičienė. – Įvertinus COVID-19 riziką, įmonėje parengti tarpusavio pagalbos planai, atliekamos pratybos. Jei viena iš kelių tarnybų ar meistrijų turėtų stabdyti veiklą dėl viruso protrūkio, kelių priežiūros darbai toliau vyktų sklandžiai“, – informavo pašnekovė.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso pandemija karūnavo apelsiną

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti natūraliems imuniteto stiprinimo būdams. Natūralaus vitamino C šaltinio – apelsinų – paklausa pirmosios pandemijos metu pernai pavasarį taip šoktelėjo, kad Viduržemio jūros šalių ūkininkai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patenkinti žaibiškai išaugusią paklausą. Augo ne tik šviežių vaisų, bet ir sulčių poreikis. Skaičiuojama, kad apelsinų sulčių gamyba 2020-2021 metų sezoną pasaulyje turėtų išaugti apie 17 procentų. Panašus augimas prognozuojamas ir Lietuvos rinkai. Didžiausios Lietuvoje sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ generalinis direktorius Marius Gudauskas

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą ar veiklos sritį?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje. Kam ruoštis, jei karantino metu nusprendėte keisti darbo pobūdį ar įsilieti į naują kolektyvą? Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių.

Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje. L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė

Zigmantas Balčytis: „Daržovių augintojai tikisi kompensacijų ir šiemet“

Vasario 22 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydamas, kad būtų ieškoma būdų, kaip tęsti daržovių augintojams svarbią laikinosios pagalbos priemonę. 2020 metais prasidėjusi ir tebesitęsianti pandemija, COVID-19 ligos plitimas skaudžiai palietė visus sektorius, tarp jų ir žemės ūkio: daržovių augintojai, kurie negalėjo realizuoti derliaus, turėjo jį utilizuoti. Valstybė žemės ūkio ministro įsakymu skyrė laikinąją pagalbą, kuria pasinaudojo didžioji dalis daržovių augintojų, laiku suspėjusių užpildyti reikiamus dokumentus. Seimo narys Z. Balčytis sako, kad regionuose pasitaikė

Taip pat skaitykite