Kodėl kasmet kelininkus žiema užklumpa netikėtai? Ar mums tik taip atrodo?

„Keliai tragedija…“ „Šitaip neprižiūrėtas kelias – tiesiog nusikaltimas“. „Žvyrkeliai geriau prižiūrimi vasarą, nei pagrindiniai keliai žiemą“. „Sankryžos, pervažos, perėjos –  nevalyta, nebarstyta, nei kruopos…“

Tai tik dalis gyventojų replikų apie neprižiūrimus Šilutės rajono kelius. Socialiniame tinkle kraštiečiai aktyviai dalijasi nuotraukomis, kokiais keliais pastaruoju metu jiems tenka važinėti į darbą. Laimė, kad iš Lietuvos didieji šalčiai jau pasitraukė ir atslenka šiluma.

Tačiau, kodėl kasmet kelininkus žiema užklumpa netikėtai?

AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovės Giedrės Čekavičienės atsakymas: Keliai prižiūrimi ir valomi laiku, vadovaujantis normatyvais. Taip, kartais būna atvejų, kai gyventojų lūkesčiai nesutampa su keliamais normatyvais ar su supratimu, kaip atrodo keliai žiemą“.

Ji paaiškino, kad keliai prižiūrimi pagal skirtingus kelių priežiūros lygius.

Ką tai reiškia? Pirmiausia, daugiausiai dėmesio skiriama magistraliniams keliams, kuriuose eismo intensyvumas didžiausias. Tinkama eismo kokybė šiuose keliuose privalo būti užtikrinta visą parą. Pagal antrąjį lygį prižiūrima didžioji dalis magistralinių ir intensyviausių krašto kelių. Kelininkai šiuose keliuose budi nuo 4 iki 22 val.

Pagal trečiąjį lygį prižiūrima didžioji dalis krašto ir intensyviausių rajoninių kelių, kuriuose kelininkai budi nuo 4 iki 19 val. Krašto ir rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1000 automobilių per parą, prižiūrimi nuo 6 iki 19 val.

Daugumą valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriuose privalu užtikrinti minimalų eismo kokybės lygį ir kelio tinkamumą, kelininkai valo nuo 9 iki 18 val.

Anot G. Čekavičienės, rajoninių kelių ruožai barstomi arba taikomos suspausto sniego arba ledo šiurkštinimo priemonės tik atsiradus itin slidžiai kelio dangai, tai yra, esant lijundrai, ir tik tuomet, kai darbai baigti aukštesnio priežiūros lygio keliuose. Pavyzdžiui, magistraliniuose.

Nei savaitgalis, nei šventinė diena, anot pašnekovės, kelininkams įtakos neturi – dirbama ištisas dienas.

Su kokiais iššūkiais susiduria kelininkai?

„Pagrindiniai iššūkiai žiemą: ekstremalios oro sąlygos. Pavyzdžiui, intensyvus ilgiau nei 6 valandas trunkantis snygis, pūga, lijundra, temperatūra arti nulio bei neatsakingas vairuotojų elgesys keliuose“, – rašo AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovė.

Anot G. Čekavičienės, apie slidų kelią gyventojai gali pranešti Eismo

 

informacijos centro tel. 1871.

Šilutės rajone žiemos metu keliai valomi, barstomi slidumą mažinančiomis priemonėmis:  druska, druskos tirpalu, smėlio-druskos mišiniu. Pavyzdžiui, per sausio mėnesį jau sunaudota 400 t druskos, smėlio-druskos mišinio – 700 t.

Po reorganizacijos

„Praėjusių metų birželio mėnesį, siekiant efektyvumo, įmonėje buvo stambinamos kelių tarnybos: iš 45 liko 21. Kiekviena tarnyba prižiūri apie 1000 km valstybinių kelių. Šilutės meistrija yra Klaipėdos kelių tarnybos dalis“, – paaiškino AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovė.

 Šilutės meistrija iš viso prižiūri 555 km kelių: III priežiūros lygio (167 km),  IV (97 km) ir V (59 km) bei Vž (232 km).

Šiuo metu Šilutės meistrijoje dirba 40 žmonių, darbuotojų netrūksta.

keliuose dirba 6 valymo, barstymo mechanizmai, 4 auto greideriai, 2 ekskavatoriai, 5 valymo mechanizmai. Esant poreikiui, meistrijos ir kelių tarnybos pasidalija technika.

„Karantinas tinkamai prižiūrėti kelius įtakos nedaro – vykdome savo įsipareigojimus ir esame dėkingi už kolegų, dirbančiųjų keliuose, indėlį ir pastangas, – sakė G. Čekavičienė. – Įvertinus COVID-19 riziką, įmonėje parengti tarpusavio pagalbos planai, atliekamos pratybos. Jei viena iš kelių tarnybų ar meistrijų turėtų stabdyti veiklą dėl viruso protrūkio, kelių priežiūros darbai toliau vyktų sklandžiai“, – informavo pašnekovė.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Smulkiojo verslo paskolų patarimai: rinkitės protingai

Laikai, kai smulkusis verslas buvo laikomas antraeilio svarbumo ekonomikos dalimi, jau seniai praėjo. Šiandien smulkieji verslininkai atlieka neabejotinai svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant inovacijas. Tačiau kiekvienas verslo augimo etapas neišvengiamai susiduria su finansavimo poreikiu – tai gali būti paskolos smulkiajam verslui. Taip galima padidinti įmonės konkurencingumą. Investicijos į modernią technologiją leidžia efektyviau pasiekti nustatytus tikslus. Finansinis verslo planavimas ir jo finansavimas yra pagrindas, ant kurio gali būti statomas ilgalaikis sėkmingo verslo pagrindas. Efektyvus investavimas ir protingai parinktos finansavimo

Gimę vasario 29-ąją: kiek gyventojų savo gimtadienius švenčia kas ketverius metus?

Kas ketverius metus kalendoriuose atsirandanti papildoma diena (29 d.) vasario mėnesio pabaigoje yra išskirtinė – tai ypatinga diena minint įvairias sukaktuves ar kitas įsimintinas progas. Rečiausia metų ne vienam Lietuvos gyventojui yra vienintelė diena per ketverius metus, kai galima atšvęsti savo gimtadienį tikrąją gimimo dieną – vasario 29-ąją. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso yra beveik 1,9 tūkst. gyventojų, gimusių būtent vasario 29 dieną. Pagal lytį šie gyventojai pasiskirsto beveik tolygiai: iš minėto skaičiaus moterų yra 950, vyrų

Daugiau nei penktadaliu mažės gamtinių dujų kainos

Keičiasi gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus, kurie įsigalios nuo  š. m. balandžio 1 d. „Sutartinai dirbant pavyko pasiekti, kad dujų kainos gyventojams būtų perskaičiuojamos dabar, o ne liepą. Rinkoje jos mažėja, matydami kainų pokyčius rinkoje inicijavome pokalbius su VERT ir su „Ignitis“. Paraleliai dirbame su teisiniais dokumentais, kad rinkos reguliuotojas galėtų lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius rinkoje – t. y. kainas tvirtinti ne dukart per metus ir remdamasis prognoze,

Kodėl šių metų pradžia vairuotojų nedžiugino?

Draudikai pastebi, kad ši žiema vairuotojams buvo brangesnė nei praėjusiais metais – išaugo ir transporto žalų skaičius, ir vidutinės šių žalų išmokos. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šių metų sausio mėnesį bendra išmokų suma, skirta kompensuoti transporto žalas, išaugo 22 proc. ir pasiekė 12 mln. eurų. Tuo metu privačių ir komercinio transporto priemonių žalų skaičius sausį augo 16 proc. iki 7600 vnt. Didžiausia transporto žalos išmoka už šių metų pradžioje įvykusį autoįvykį siekė beveik 98 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Kaip

Taip pat skaitykite