Knygnešių dvasia gyva Švėkšnoje
Pasitikdama istorinį fenomeną – Knygnešių dieną – švėkšniškių draugija „Tėviškė“ pakviečia į renginį. Šiemet „Popietė su knyga“ buvo surengta Knygnešių dienos išvakarėse.
Vėjuota šeštadienio dargana neišgąsdino nei Švėkšnos inteligentijos, nei jaunimo, atskubėjusių į popietę su knyga. Švėkšniškiams dainų atgabeno moterų vokalinis ansamblis iš Usėnų.
„Tėviškės“ draugijos pirmininkė Ona Pintverienė į renginį atėjo su glėbiu knygų. Viena iš jų – Justino Marcinkevičiaus poema „Donelaitis“, išleista lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių proga 1964 m. Knygos septintasis skyrius „Donelaitis ir mes“ prasideda citata iš 1749 m. metrikų knygoje esančio poeto ranka padaryto įrašo: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs … laiku išmoksta gerai lietuviškai“.
O. Pintverienė susirinkusiems pasiūlė paskaityti ir pati paskaitė eilėraščių iš jos asmeninėje bibliotekoje sukauptų poezijos knygelių. Iš J. Marcinkevičiaus knygos „Dienoraštis be datų“ paskaitė ištrauką apie skaudų ir tragišką lietuvių literatūrai laikotarpį: „Vienas po kito griuvo Vaičaitis, Kudirka, Višinskis, Biliūnas, Janonis, Gėlė… O, jeigu jie visi būtų gyvenę ir dirbę. Kaip sunkiai jie išdygo spaudos draudimo nualintoje to meto tikrovėje, per kokį vargą ėjo prie žodžio, kaip dirbo Lietuvai. Atrodė, kad caras ir likimas sudarė sandėrį prieš mūsų kalbą ir raštiją: ten, kur nepavyksta caro administracijai – kerta džiova. Lygiai taip ir mes caru galėtume pavadinti tą laiką, tą vargą, nepriteklius, ligas, ėjusias išvien su rašto draudėjais, su nutautinimo politikos vykdytojais. Nežinau, ar yra mažos tautos istorijoje laikotarpis, kurį ji galėtų pavadinti laimingu. Nelaiminga ir mūsų literatūra, visą laiką turėjusi laikyti glėbyje, saugoti ir ginti patį brangiausią – kalbą“.
Renginio režisierė Violeta Astrauskienė apgailestavo, kad dėl techninių kliūčių nepavyko parodyti Jono Trukano filmo „Knygnešys“. Filmas pasakoja apie carinės Rusijos lietuviškos spaudos draudimo metais gyvenusį knygnešį Mažvydą ir dėl susiklosčiusių aplinkybių jam talkinusį plevėsą kaimo Jurgį. Filme net detalės tampa simboliais. Filmas sukurtas Rumšiškėse, filmuotas fotoaparatu, filmo kūrimą rėmė Lietuvos žmonės, Almos Adamkienės fondas.
Švėkšniškė pedagogė V. Šimkuvienė priminė filmo pagrindinio veikėjo Mažvydo žodžius: „Knyga neša žinią, žinia neša meilę tėvynei, meilė neša laisvę Lietuvai“. Sakė, kad vaikų prašiusi šiuos žodžius išmokti atmintinai.
Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“ padainavo dainų. Ansamblio vadovė, Šilutės meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Stankuvienė papasakojo, kad iškilus lietuvių muzikos patriarchas Juozas Naujalis ne tik sukūrė dainų, bet ir buvo pirmasis 1905 metais įsteigęs Kaune knygyną. Ansamblio dainininkė Sofija Bagvilienė, kilusi iš Skomantų, geru žodžiu prisiminė Švėkšnos pedagogus, ypač muzikos mokytoją Sigitą Urmulevičių, skiepijusį meilę muzikai.
„Jeigu neturėčiau knygos, turbūt numirčiau…“ – prisipažino O. Pintverienė. Ji prikėlė savo vaikystės prisiminimus, kai knyga ir jos tėvui buvo svarbiau už namo statybą. Ištekėti jai buvo lemta už lituanisto, taigi, skaitė kartu, o trys užaugintos dukros ir dabar daug skaito.
Violeta Astrauskienė atviravo: „Kur nueinu, stebiu, ar tuose namuose yra knygų. Jei yra – apsidžiaugiu, žinau – ryšį rasime, bendrausime ir tarp mūsų bus nutiesti tiltai“. Į renginį atskubėjusi su glėbiu knygų iš savo asmeninės bibliotekos visas jas išdovanojo Švėkšnos bibliotekai, neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriui, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos lituanistams.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis paskaitė įrašų iš savo užrašų, kuriuos jis ne vienerius metus išrašo iš perskaitytų knygų. Pedagogė Ona Žemaitytė sakė vaikystėje skaičiusi viską iš eilės: kas ir kiek kainuoja, arba pamenanti patarimą arti pasikinkius karves, nes nuo to gerės tik primilžiai iš jų… Pamena vaikystėje skaičiusi Vydūną. Daug skaityti reikalaudavo, kai ji mokėsi vakarinėje mokykloje. Ją ir dabar stebina, kaip rasdavo laiko perskaityti visus klasikų kūrinius, todėl nedžiugina, kad šiandieniniai vaikai mažai skaito.
Po renginio padėta gėlių ir uždegta žvakelių prie koplytstulpio knygnešiams.
Laima PUTRIUVIENĖ