Knygnešių dvasia gyva Švėkšnoje

FONDASPasitikdama istorinį fenomeną – Knygnešių dieną – švėkšniškių draugija „Tėviškė“ pakviečia į renginį. Šiemet „Popietė su knyga“ buvo surengta Knygnešių dienos išvakarėse.

Vėjuota šeštadienio dargana neišgąsdino nei Švėkšnos inteligentijos, nei jaunimo, atskubėjusių į popietę su knyga. Švėkšniškiams dainų atgabeno moterų vokalinis ansamblis iš Usėnų.
„Tėviškės“ draugijos pirmininkė Ona Pintverienė į renginį atėjo su glėbiu knygų. Viena iš jų – Justino Marcinkevičiaus poema „Donelaitis“, išleista lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių proga 1964 m. Knygos septintasis skyrius „Donelaitis ir mes“ prasideda citata iš 1749 m. metrikų knygoje esančio poeto ranka padaryto įrašo: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs … laiku išmoksta gerai lietuviškai“.

Violeta Astrauskienė dovanojo knygų iš savo asmeninės bibliotekos.

O. Pintverienė susirinkusiems pasiūlė paskaityti ir pati paskaitė eilėraščių iš jos asmeninėje bibliotekoje sukauptų poezijos knygelių. Iš J. Marcinkevičiaus knygos „Dienoraštis be datų“ paskaitė ištrauką apie skaudų ir tragišką lietuvių literatūrai laikotarpį: „Vienas po kito griuvo Vaičaitis, Kudirka, Višinskis, Biliūnas, Janonis, Gėlė… O, jeigu jie visi būtų gyvenę ir dirbę. Kaip sunkiai jie išdygo spaudos draudimo nualintoje to meto tikrovėje, per kokį vargą ėjo prie žodžio, kaip dirbo Lietuvai. Atrodė, kad caras ir likimas sudarė sandėrį prieš mūsų kalbą ir raštiją: ten, kur nepavyksta caro administracijai – kerta džiova. Lygiai taip ir mes caru galėtume pavadinti tą laiką, tą vargą, nepriteklius, ligas, ėjusias išvien su rašto draudėjais, su nutautinimo politikos vykdytojais. Nežinau, ar yra mažos tautos istorijoje laikotarpis, kurį ji galėtų pavadinti laimingu. Nelaiminga ir mūsų literatūra, visą laiką turėjusi laikyti glėbyje, saugoti ir ginti patį brangiausią – kalbą“.
Renginio režisierė Violeta Astrauskienė apgailestavo, kad dėl techninių kliūčių nepavyko parodyti Jono Trukano filmo „Knygnešys“. Filmas pasakoja apie carinės Rusijos lietuviškos spaudos draudimo metais gyvenusį knygnešį Mažvydą ir dėl susiklosčiusių aplinkybių jam talkinusį plevėsą kaimo Jurgį. Filme net detalės tampa simboliais. Filmas sukurtas Rumšiškėse, filmuotas fotoaparatu, filmo kūrimą rėmė Lietuvos žmonės, Almos Adamkienės fondas.
Švėkšniškė pedagogė V. Šimkuvienė priminė filmo pagrindinio veikėjo Mažvydo žodžius: „Knyga neša žinią, žinia neša meilę tėvynei, meilė neša laisvę Lietuvai“. Sakė, kad vaikų prašiusi šiuos žodžius išmokti atmintinai.

Eilėraščių bei ištraukų iš knygų skaitė Ona Pintverienė.

Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“ padainavo dainų. Ansamblio vadovė, Šilutės meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Stankuvienė papasakojo, kad iškilus lietuvių muzikos patriarchas Juozas Naujalis ne tik sukūrė dainų, bet ir buvo pirmasis 1905 metais įsteigęs Kaune knygyną. Ansamblio dainininkė Sofija Bagvilienė, kilusi iš Skomantų, geru žodžiu prisiminė Švėkšnos pedagogus, ypač muzikos mokytoją Sigitą Urmulevičių, skiepijusį meilę muzikai.
„Jeigu neturėčiau knygos, turbūt numirčiau…“ – prisipažino O. Pintverienė. Ji prikėlė savo vaikystės prisiminimus, kai knyga ir jos tėvui buvo svarbiau už namo statybą. Ištekėti jai buvo lemta už lituanisto, taigi, skaitė kartu, o trys užaugintos dukros ir dabar daug skaito.
Violeta Astrauskienė atviravo: „Kur nueinu, stebiu, ar tuose namuose yra knygų. Jei yra – apsidžiaugiu, žinau – ryšį rasime, bendrausime ir tarp mūsų bus nutiesti tiltai“. Į renginį atskubėjusi su glėbiu knygų iš savo asmeninės bibliotekos visas jas išdovanojo Švėkšnos bibliotekai, neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriui, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos lituanistams.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis paskaitė įrašų iš savo užrašų, kuriuos jis ne vienerius metus išrašo iš perskaitytų knygų. Pedagogė Ona Žemaitytė sakė vaikystėje skaičiusi viską iš eilės: kas ir kiek kainuoja, arba pamenanti patarimą arti pasikinkius karves, nes nuo to gerės tik primilžiai iš jų… Pamena vaikystėje skaičiusi Vydūną. Daug skaityti reikalaudavo, kai ji mokėsi vakarinėje mokykloje. Ją ir dabar stebina, kaip rasdavo laiko perskaityti visus klasikų kūrinius, todėl nedžiugina, kad šiandieniniai vaikai mažai skaito.
Po renginio padėta gėlių ir uždegta žvakelių prie koplytstulpio knygnešiams.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite