Knygnešių dvasia gyva Švėkšnoje

FONDASPasitikdama istorinį fenomeną – Knygnešių dieną – švėkšniškių draugija „Tėviškė“ pakviečia į renginį. Šiemet „Popietė su knyga“ buvo surengta Knygnešių dienos išvakarėse.

Vėjuota šeštadienio dargana neišgąsdino nei Švėkšnos inteligentijos, nei jaunimo, atskubėjusių į popietę su knyga. Švėkšniškiams dainų atgabeno moterų vokalinis ansamblis iš Usėnų.
„Tėviškės“ draugijos pirmininkė Ona Pintverienė į renginį atėjo su glėbiu knygų. Viena iš jų – Justino Marcinkevičiaus poema „Donelaitis“, išleista lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių proga 1964 m. Knygos septintasis skyrius „Donelaitis ir mes“ prasideda citata iš 1749 m. metrikų knygoje esančio poeto ranka padaryto įrašo: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs … laiku išmoksta gerai lietuviškai“.

Violeta Astrauskienė dovanojo knygų iš savo asmeninės bibliotekos.

O. Pintverienė susirinkusiems pasiūlė paskaityti ir pati paskaitė eilėraščių iš jos asmeninėje bibliotekoje sukauptų poezijos knygelių. Iš J. Marcinkevičiaus knygos „Dienoraštis be datų“ paskaitė ištrauką apie skaudų ir tragišką lietuvių literatūrai laikotarpį: „Vienas po kito griuvo Vaičaitis, Kudirka, Višinskis, Biliūnas, Janonis, Gėlė… O, jeigu jie visi būtų gyvenę ir dirbę. Kaip sunkiai jie išdygo spaudos draudimo nualintoje to meto tikrovėje, per kokį vargą ėjo prie žodžio, kaip dirbo Lietuvai. Atrodė, kad caras ir likimas sudarė sandėrį prieš mūsų kalbą ir raštiją: ten, kur nepavyksta caro administracijai – kerta džiova. Lygiai taip ir mes caru galėtume pavadinti tą laiką, tą vargą, nepriteklius, ligas, ėjusias išvien su rašto draudėjais, su nutautinimo politikos vykdytojais. Nežinau, ar yra mažos tautos istorijoje laikotarpis, kurį ji galėtų pavadinti laimingu. Nelaiminga ir mūsų literatūra, visą laiką turėjusi laikyti glėbyje, saugoti ir ginti patį brangiausią – kalbą“.
Renginio režisierė Violeta Astrauskienė apgailestavo, kad dėl techninių kliūčių nepavyko parodyti Jono Trukano filmo „Knygnešys“. Filmas pasakoja apie carinės Rusijos lietuviškos spaudos draudimo metais gyvenusį knygnešį Mažvydą ir dėl susiklosčiusių aplinkybių jam talkinusį plevėsą kaimo Jurgį. Filme net detalės tampa simboliais. Filmas sukurtas Rumšiškėse, filmuotas fotoaparatu, filmo kūrimą rėmė Lietuvos žmonės, Almos Adamkienės fondas.
Švėkšniškė pedagogė V. Šimkuvienė priminė filmo pagrindinio veikėjo Mažvydo žodžius: „Knyga neša žinią, žinia neša meilę tėvynei, meilė neša laisvę Lietuvai“. Sakė, kad vaikų prašiusi šiuos žodžius išmokti atmintinai.

Eilėraščių bei ištraukų iš knygų skaitė Ona Pintverienė.

Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“ padainavo dainų. Ansamblio vadovė, Šilutės meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Stankuvienė papasakojo, kad iškilus lietuvių muzikos patriarchas Juozas Naujalis ne tik sukūrė dainų, bet ir buvo pirmasis 1905 metais įsteigęs Kaune knygyną. Ansamblio dainininkė Sofija Bagvilienė, kilusi iš Skomantų, geru žodžiu prisiminė Švėkšnos pedagogus, ypač muzikos mokytoją Sigitą Urmulevičių, skiepijusį meilę muzikai.
„Jeigu neturėčiau knygos, turbūt numirčiau…“ – prisipažino O. Pintverienė. Ji prikėlė savo vaikystės prisiminimus, kai knyga ir jos tėvui buvo svarbiau už namo statybą. Ištekėti jai buvo lemta už lituanisto, taigi, skaitė kartu, o trys užaugintos dukros ir dabar daug skaito.
Violeta Astrauskienė atviravo: „Kur nueinu, stebiu, ar tuose namuose yra knygų. Jei yra – apsidžiaugiu, žinau – ryšį rasime, bendrausime ir tarp mūsų bus nutiesti tiltai“. Į renginį atskubėjusi su glėbiu knygų iš savo asmeninės bibliotekos visas jas išdovanojo Švėkšnos bibliotekai, neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriui, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos lituanistams.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis paskaitė įrašų iš savo užrašų, kuriuos jis ne vienerius metus išrašo iš perskaitytų knygų. Pedagogė Ona Žemaitytė sakė vaikystėje skaičiusi viską iš eilės: kas ir kiek kainuoja, arba pamenanti patarimą arti pasikinkius karves, nes nuo to gerės tik primilžiai iš jų… Pamena vaikystėje skaičiusi Vydūną. Daug skaityti reikalaudavo, kai ji mokėsi vakarinėje mokykloje. Ją ir dabar stebina, kaip rasdavo laiko perskaityti visus klasikų kūrinius, todėl nedžiugina, kad šiandieniniai vaikai mažai skaito.
Po renginio padėta gėlių ir uždegta žvakelių prie koplytstulpio knygnešiams.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite