Knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“ išleista po 40 metų

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje neseniai buvo pristatyta garsaus Šilutės kolekcininko Vlado Zenkevičiaus knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“, kuri dienos šviesą išvydo tik po keturių dešimtmečių, po šimto metų, kai trys Klaipėdos krašto miestai – Rusnė, Klaipėda ir Šilutė – pradėjo leisti savo pinigus.

Senelio Vlado Zenkevičiaus parašytą knygą apie Klaipėdos krašto pinigus po 40 metų išleido jo anūkas Mindaugas Milinis.

Knygą išleido ir jos istoriją šilutiškiams papasakojo V. Zenkevičiaus vaikaitis Mindaugas Milinis – klaipėdietis žurnalistas, fotografas, rašytojas ir leidėjas. Į knygos pristatymą atvyko daug šilutiškių, kuriems įdomi mūsų krašto istorija.
Vyresnioji bibliotekininkė Dalia Pupšytė, pristatydama susitikimo svečią ir naujųjų metų išvakarėse pasirodžiusią knygą kalbėjo: „Lygiai prieš 100 metų 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai (Rusnė, Klaipėda ir Šilutė) pradėjo leisti vietinius savo pinigus – vokiškai vadintus notgeldais, lietuviškai vadintinais „sunkmečio“ ar „vargo“ pinigais. Jokiame kitame Lietuvos regione nieko panašaus nėra užfiksuota. Buvo išspausdinta tūkstančiai įvairiausių notgeldų su miestelių, kaimų vaizdais, herbais, vietos įžymybėmis, iškiliausiais bendruomenės nariais. Nors šie pinigai buvo labai nedidelės vertės, dėl savo įvairovės, unikalumo, meniškumo buvo ir tebėra renkami kolekcininkų“.
Dokumentinė knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“, kurią sudarė ir išleido Mindaugas Milinis, pasirodė praėjusių metų pabaigoje. „Apie 1979-1980 m. garsus to meto Šilutės kolekcininkas Vladas Zenkevičius parašė pirmąją studiją „Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje 1917-1923 metais“. Autorius Klaipėdos krašto notgeldus kruopščiai išstudijavo, išmatavo ir detaliai aprašė. Tačiau rankraštis ilgiems metams atgulė į užmarštį. Kaip knyga išvydo dienos šviesą, susirinkusiems papasakojo klaipėdietis žurnalistas, fotografas, rašytojas ir leidėjas Mindaugas Milinis. Jis, beje, yra išleidęs dvi publicistines knygas apie Afganistaną – „Afganistano kariai: atsiminimai po trisdešimties metų“ ir „Afganistano kariai II: prisiminimų rinkinys“, istorinį romaną „Partizanas“, kuris bibliotekoje buvo pristatytas praėjusiais metais.

Mero pavaduotojas Algis Bekeris (dešinėje) yra matęs V. Zenkevičiaus kolekcijų pavyzdžius.


Knygos leidėjas M. Milinis apgailestavo, kad šis leidinys nebuvo išspausdintas seneliui gyvam esant. Knygos anotacijoje rašoma: „Kolekcininkas Vladas Zenkevičius iš Šilutės studiją „Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje“ parašė 1979-1980 metais. Tai pirmas jos leidimas. Iki šiol neteko susimąstyti, kiek daug informacijos gali būti užkoduota banknotuose, piniginiuose ženkluose, kuriuos mes kasdien laikome rankose. Autorius Klaipėdos krašto notgeldus kruopščiai išstudijavo, išmatavo ir detaliai aprašė. Net ir nesidominčiam bonistika gali būti įdomu sužinoti, kodėl Memelio notgelduose pavaizduoti sieliai ir lentpjūvės, Šilokarčemos – Hermano Zudermano citatos apie tėvynę, O Tilžės piniginiuose ženkluose – sūris. Ant notgeldų pasirašydavo patys iškiliausi to meto bendruomenės nariai – magistrato valdininkai, burmistrai, vaistininkai“.
V. Milinis kalbėjo, kad jis atliko tik techninį darbą – viskas buvo parašyta senelio. „Jis notgeldų kolekciją ir knygos rankraštį bei iliustracijų negatyvus apie 1982-1984 metus atidavė Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tačiau knyga nebuvo išleista. Nepadėjo ir palanki žinomo mokslinio bibliotekininko Levo Vladimirovo (1912-2007) recenzija. Kodėl knyga nebuvo išleista, šiandien galime tik spėlioti. Per menko istorinio formato? Tai kodėl tada notgeldo aprašymas Lietuvos banko tinklapio skirsnyje apie Mažosios Lietuvos notgeldus beveik žodis žodin sutampa su senelio V.Zenkevičiaus aprašymu?..“
Knygos leidėjas prisiminė, kad vaikystėje namuose dažnai būdavo kalbama apie pinigus, knygą, kad praėjusių metų rudenį susirado rankraštį, ir štai pasirodė knyga. M. Milinis pasakojo, kad senelis neturėjo 1918 metų rugpjūčio 22 d. laidos 25 pfenigių vertės Šilokarčemos notgeldo. Klaipėda buvo išleidusi savo pinigų seriją, kuri cirkuliavo tik uostamiestyje.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas, parašęs šiai knygai pratarmę, kalbėjo: „Man džiugu, kad Mindaugas Milinis, gerbiamo kolekcininko Vlado Zenkevičiaus anūkas, pasiryžo išleisti savo senelio ranka parašytą knygą apie Klaipėdos krašto pinigus. Kadangi pats domiuosi senoviniais pinigais, išgirdęs Mindaugo prašymą, mielai sutikau parašyti pratarmę knygai. Padėjo šios bibliotekos bibliografė Inga Radavičiūtė, kuri kartu su kitomis darbuotojomis, kruopščiai ir kantriai renka periodikos iškarpas, jas sistemina, o dabar ir skaitmenina. Knyga išleista 1000 egzempliorių tiražu, graži, tvarkingai poligrafiškai išleista. Pačių notgeldų Vakarų Prūsijoje buvo labai daug, jie buvo paplitę ir visoje Vokietijoje.
Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris pasakojo, kad jam yra tekę laikyti rankose paties kolekcininko pinigų. „Dvejus metus man teko gyventi su Zenkevičiais viename bute. Kaip dabar prisimenu, jis dažnai norėdavo pasikalbėti su manimi, pasidžiaugti savo kolekcija, nes ilgai dirbdavo vienas“. Prisiminė, kad dažnai atvažiuodavo kolekcininkų iš Vilniaus ir Kauno. Stebėjosi, kaip jo neužkrėtė kolekcionavimo aistra. Dėkojo anūkui už išleistą knygą.
Įsigijusiems knygas, Mindaugas Milinis mielai pasirašė, pridurdamas, kad gal ir nėra to vertas… Vakaro dalyviai neskubėjo skirstytis, vartydami rankose knygą, aptarinėjo ją, domėjosi iliustracijomis, aprašymais.
Birutė Morkevičienė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite