Knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“ išleista po 40 metų

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje neseniai buvo pristatyta garsaus Šilutės kolekcininko Vlado Zenkevičiaus knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“, kuri dienos šviesą išvydo tik po keturių dešimtmečių, po šimto metų, kai trys Klaipėdos krašto miestai – Rusnė, Klaipėda ir Šilutė – pradėjo leisti savo pinigus.

Senelio Vlado Zenkevičiaus parašytą knygą apie Klaipėdos krašto pinigus po 40 metų išleido jo anūkas Mindaugas Milinis.

Knygą išleido ir jos istoriją šilutiškiams papasakojo V. Zenkevičiaus vaikaitis Mindaugas Milinis – klaipėdietis žurnalistas, fotografas, rašytojas ir leidėjas. Į knygos pristatymą atvyko daug šilutiškių, kuriems įdomi mūsų krašto istorija.
Vyresnioji bibliotekininkė Dalia Pupšytė, pristatydama susitikimo svečią ir naujųjų metų išvakarėse pasirodžiusią knygą kalbėjo: „Lygiai prieš 100 metų 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai (Rusnė, Klaipėda ir Šilutė) pradėjo leisti vietinius savo pinigus – vokiškai vadintus notgeldais, lietuviškai vadintinais „sunkmečio“ ar „vargo“ pinigais. Jokiame kitame Lietuvos regione nieko panašaus nėra užfiksuota. Buvo išspausdinta tūkstančiai įvairiausių notgeldų su miestelių, kaimų vaizdais, herbais, vietos įžymybėmis, iškiliausiais bendruomenės nariais. Nors šie pinigai buvo labai nedidelės vertės, dėl savo įvairovės, unikalumo, meniškumo buvo ir tebėra renkami kolekcininkų“.
Dokumentinė knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“, kurią sudarė ir išleido Mindaugas Milinis, pasirodė praėjusių metų pabaigoje. „Apie 1979-1980 m. garsus to meto Šilutės kolekcininkas Vladas Zenkevičius parašė pirmąją studiją „Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje 1917-1923 metais“. Autorius Klaipėdos krašto notgeldus kruopščiai išstudijavo, išmatavo ir detaliai aprašė. Tačiau rankraštis ilgiems metams atgulė į užmarštį. Kaip knyga išvydo dienos šviesą, susirinkusiems papasakojo klaipėdietis žurnalistas, fotografas, rašytojas ir leidėjas Mindaugas Milinis. Jis, beje, yra išleidęs dvi publicistines knygas apie Afganistaną – „Afganistano kariai: atsiminimai po trisdešimties metų“ ir „Afganistano kariai II: prisiminimų rinkinys“, istorinį romaną „Partizanas“, kuris bibliotekoje buvo pristatytas praėjusiais metais.

Mero pavaduotojas Algis Bekeris (dešinėje) yra matęs V. Zenkevičiaus kolekcijų pavyzdžius.


Knygos leidėjas M. Milinis apgailestavo, kad šis leidinys nebuvo išspausdintas seneliui gyvam esant. Knygos anotacijoje rašoma: „Kolekcininkas Vladas Zenkevičius iš Šilutės studiją „Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje“ parašė 1979-1980 metais. Tai pirmas jos leidimas. Iki šiol neteko susimąstyti, kiek daug informacijos gali būti užkoduota banknotuose, piniginiuose ženkluose, kuriuos mes kasdien laikome rankose. Autorius Klaipėdos krašto notgeldus kruopščiai išstudijavo, išmatavo ir detaliai aprašė. Net ir nesidominčiam bonistika gali būti įdomu sužinoti, kodėl Memelio notgelduose pavaizduoti sieliai ir lentpjūvės, Šilokarčemos – Hermano Zudermano citatos apie tėvynę, O Tilžės piniginiuose ženkluose – sūris. Ant notgeldų pasirašydavo patys iškiliausi to meto bendruomenės nariai – magistrato valdininkai, burmistrai, vaistininkai“.
V. Milinis kalbėjo, kad jis atliko tik techninį darbą – viskas buvo parašyta senelio. „Jis notgeldų kolekciją ir knygos rankraštį bei iliustracijų negatyvus apie 1982-1984 metus atidavė Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tačiau knyga nebuvo išleista. Nepadėjo ir palanki žinomo mokslinio bibliotekininko Levo Vladimirovo (1912-2007) recenzija. Kodėl knyga nebuvo išleista, šiandien galime tik spėlioti. Per menko istorinio formato? Tai kodėl tada notgeldo aprašymas Lietuvos banko tinklapio skirsnyje apie Mažosios Lietuvos notgeldus beveik žodis žodin sutampa su senelio V.Zenkevičiaus aprašymu?..“
Knygos leidėjas prisiminė, kad vaikystėje namuose dažnai būdavo kalbama apie pinigus, knygą, kad praėjusių metų rudenį susirado rankraštį, ir štai pasirodė knyga. M. Milinis pasakojo, kad senelis neturėjo 1918 metų rugpjūčio 22 d. laidos 25 pfenigių vertės Šilokarčemos notgeldo. Klaipėda buvo išleidusi savo pinigų seriją, kuri cirkuliavo tik uostamiestyje.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas, parašęs šiai knygai pratarmę, kalbėjo: „Man džiugu, kad Mindaugas Milinis, gerbiamo kolekcininko Vlado Zenkevičiaus anūkas, pasiryžo išleisti savo senelio ranka parašytą knygą apie Klaipėdos krašto pinigus. Kadangi pats domiuosi senoviniais pinigais, išgirdęs Mindaugo prašymą, mielai sutikau parašyti pratarmę knygai. Padėjo šios bibliotekos bibliografė Inga Radavičiūtė, kuri kartu su kitomis darbuotojomis, kruopščiai ir kantriai renka periodikos iškarpas, jas sistemina, o dabar ir skaitmenina. Knyga išleista 1000 egzempliorių tiražu, graži, tvarkingai poligrafiškai išleista. Pačių notgeldų Vakarų Prūsijoje buvo labai daug, jie buvo paplitę ir visoje Vokietijoje.
Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris pasakojo, kad jam yra tekę laikyti rankose paties kolekcininko pinigų. „Dvejus metus man teko gyventi su Zenkevičiais viename bute. Kaip dabar prisimenu, jis dažnai norėdavo pasikalbėti su manimi, pasidžiaugti savo kolekcija, nes ilgai dirbdavo vienas“. Prisiminė, kad dažnai atvažiuodavo kolekcininkų iš Vilniaus ir Kauno. Stebėjosi, kaip jo neužkrėtė kolekcionavimo aistra. Dėkojo anūkui už išleistą knygą.
Įsigijusiems knygas, Mindaugas Milinis mielai pasirašė, pridurdamas, kad gal ir nėra to vertas… Vakaro dalyviai neskubėjo skirstytis, vartydami rankose knygą, aptarinėjo ją, domėjosi iliustracijomis, aprašymais.
Birutė Morkevičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite