Knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“ išleista po 40 metų

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje neseniai buvo pristatyta garsaus Šilutės kolekcininko Vlado Zenkevičiaus knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“, kuri dienos šviesą išvydo tik po keturių dešimtmečių, po šimto metų, kai trys Klaipėdos krašto miestai – Rusnė, Klaipėda ir Šilutė – pradėjo leisti savo pinigus.

Senelio Vlado Zenkevičiaus parašytą knygą apie Klaipėdos krašto pinigus po 40 metų išleido jo anūkas Mindaugas Milinis.

Knygą išleido ir jos istoriją šilutiškiams papasakojo V. Zenkevičiaus vaikaitis Mindaugas Milinis – klaipėdietis žurnalistas, fotografas, rašytojas ir leidėjas. Į knygos pristatymą atvyko daug šilutiškių, kuriems įdomi mūsų krašto istorija.
Vyresnioji bibliotekininkė Dalia Pupšytė, pristatydama susitikimo svečią ir naujųjų metų išvakarėse pasirodžiusią knygą kalbėjo: „Lygiai prieš 100 metų 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai (Rusnė, Klaipėda ir Šilutė) pradėjo leisti vietinius savo pinigus – vokiškai vadintus notgeldais, lietuviškai vadintinais „sunkmečio“ ar „vargo“ pinigais. Jokiame kitame Lietuvos regione nieko panašaus nėra užfiksuota. Buvo išspausdinta tūkstančiai įvairiausių notgeldų su miestelių, kaimų vaizdais, herbais, vietos įžymybėmis, iškiliausiais bendruomenės nariais. Nors šie pinigai buvo labai nedidelės vertės, dėl savo įvairovės, unikalumo, meniškumo buvo ir tebėra renkami kolekcininkų“.
Dokumentinė knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“, kurią sudarė ir išleido Mindaugas Milinis, pasirodė praėjusių metų pabaigoje. „Apie 1979-1980 m. garsus to meto Šilutės kolekcininkas Vladas Zenkevičius parašė pirmąją studiją „Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje 1917-1923 metais“. Autorius Klaipėdos krašto notgeldus kruopščiai išstudijavo, išmatavo ir detaliai aprašė. Tačiau rankraštis ilgiems metams atgulė į užmarštį. Kaip knyga išvydo dienos šviesą, susirinkusiems papasakojo klaipėdietis žurnalistas, fotografas, rašytojas ir leidėjas Mindaugas Milinis. Jis, beje, yra išleidęs dvi publicistines knygas apie Afganistaną – „Afganistano kariai: atsiminimai po trisdešimties metų“ ir „Afganistano kariai II: prisiminimų rinkinys“, istorinį romaną „Partizanas“, kuris bibliotekoje buvo pristatytas praėjusiais metais.

Mero pavaduotojas Algis Bekeris (dešinėje) yra matęs V. Zenkevičiaus kolekcijų pavyzdžius.


Knygos leidėjas M. Milinis apgailestavo, kad šis leidinys nebuvo išspausdintas seneliui gyvam esant. Knygos anotacijoje rašoma: „Kolekcininkas Vladas Zenkevičius iš Šilutės studiją „Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje“ parašė 1979-1980 metais. Tai pirmas jos leidimas. Iki šiol neteko susimąstyti, kiek daug informacijos gali būti užkoduota banknotuose, piniginiuose ženkluose, kuriuos mes kasdien laikome rankose. Autorius Klaipėdos krašto notgeldus kruopščiai išstudijavo, išmatavo ir detaliai aprašė. Net ir nesidominčiam bonistika gali būti įdomu sužinoti, kodėl Memelio notgelduose pavaizduoti sieliai ir lentpjūvės, Šilokarčemos – Hermano Zudermano citatos apie tėvynę, O Tilžės piniginiuose ženkluose – sūris. Ant notgeldų pasirašydavo patys iškiliausi to meto bendruomenės nariai – magistrato valdininkai, burmistrai, vaistininkai“.
V. Milinis kalbėjo, kad jis atliko tik techninį darbą – viskas buvo parašyta senelio. „Jis notgeldų kolekciją ir knygos rankraštį bei iliustracijų negatyvus apie 1982-1984 metus atidavė Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tačiau knyga nebuvo išleista. Nepadėjo ir palanki žinomo mokslinio bibliotekininko Levo Vladimirovo (1912-2007) recenzija. Kodėl knyga nebuvo išleista, šiandien galime tik spėlioti. Per menko istorinio formato? Tai kodėl tada notgeldo aprašymas Lietuvos banko tinklapio skirsnyje apie Mažosios Lietuvos notgeldus beveik žodis žodin sutampa su senelio V.Zenkevičiaus aprašymu?..“
Knygos leidėjas prisiminė, kad vaikystėje namuose dažnai būdavo kalbama apie pinigus, knygą, kad praėjusių metų rudenį susirado rankraštį, ir štai pasirodė knyga. M. Milinis pasakojo, kad senelis neturėjo 1918 metų rugpjūčio 22 d. laidos 25 pfenigių vertės Šilokarčemos notgeldo. Klaipėda buvo išleidusi savo pinigų seriją, kuri cirkuliavo tik uostamiestyje.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas, parašęs šiai knygai pratarmę, kalbėjo: „Man džiugu, kad Mindaugas Milinis, gerbiamo kolekcininko Vlado Zenkevičiaus anūkas, pasiryžo išleisti savo senelio ranka parašytą knygą apie Klaipėdos krašto pinigus. Kadangi pats domiuosi senoviniais pinigais, išgirdęs Mindaugo prašymą, mielai sutikau parašyti pratarmę knygai. Padėjo šios bibliotekos bibliografė Inga Radavičiūtė, kuri kartu su kitomis darbuotojomis, kruopščiai ir kantriai renka periodikos iškarpas, jas sistemina, o dabar ir skaitmenina. Knyga išleista 1000 egzempliorių tiražu, graži, tvarkingai poligrafiškai išleista. Pačių notgeldų Vakarų Prūsijoje buvo labai daug, jie buvo paplitę ir visoje Vokietijoje.
Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris pasakojo, kad jam yra tekę laikyti rankose paties kolekcininko pinigų. „Dvejus metus man teko gyventi su Zenkevičiais viename bute. Kaip dabar prisimenu, jis dažnai norėdavo pasikalbėti su manimi, pasidžiaugti savo kolekcija, nes ilgai dirbdavo vienas“. Prisiminė, kad dažnai atvažiuodavo kolekcininkų iš Vilniaus ir Kauno. Stebėjosi, kaip jo neužkrėtė kolekcionavimo aistra. Dėkojo anūkui už išleistą knygą.
Įsigijusiems knygas, Mindaugas Milinis mielai pasirašė, pridurdamas, kad gal ir nėra to vertas… Vakaro dalyviai neskubėjo skirstytis, vartydami rankose knygą, aptarinėjo ją, domėjosi iliustracijomis, aprašymais.
Birutė Morkevičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite